Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išsiruošė į kelionę per Rusiją prieštvaniniu automobiliu
DELFI ir Perpasauli.lt skaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu naujienos apie kelionę lėtėjo, lėtėjo, kol pagaliau visiškai sustojo. Keliauninkai dėl to linkę kaltinti prastą ryšį.
„Kai kurios mūsų siųstos SMS artimiesiems atkeliavo į jų telefonus jau mums grįžus. O apie interneto greitį kur nors Mongolijoje net pasakoti sunku – mūsų žiguliukas greičiau važiuoja. Užeini kur nors į interneto kavinę, paleidi siųsti nuotraukas bei filmuotą medžiagą namolio r spoksai į ekraną jausdamas, kaip tau ima augti barzda“, - pasakojo Vaidotas.
Todėl pirmas dalykas, kuriuo jis pataria apsirūpinti į panašią kelionę susiruošusiems entuziastams, tai patikimos ryšio priemonės. Kelionės metu sutiktas vokietis Maxas, kuris savo džipu susiruošė apvažiuoti pasaulį, turėjo įsirengęs palydovinį ryšį, todėl mūsiškiams beliko tik pavyzdžiai stebėti, kaip jis kiekvieną vakarą nerūpestingai išpumpuoja ištisus gigabaitus informacijos.
Žinoma, ne visi pasiruošimai buvo tokie mėgėjiški. Ir čia labiausiai reikia padėkoti kelionės rėmėjams. Iš e4auto.lt atsarginių detalių „Žiguliui“ buvo tiek prisisiųsta, kad, reikalui esant, komanda būtų galėjusi kur nors Gobio dykumoje naują automobilį surinkti.
„Vetoil“ aprūpino pačiais geriausiais tepalais, kurių dar ir liko į Lietuvą parsivežti, „Neiluva“ – tiesiog bičiuliška parama, kadangi bendrovės žmonėms patiko pati kelionės idėja, o vat „Certex“ kablių ir trosų išbandyti taip ir neteko, kadangi keliautojams teko atsisakyti vieno iš užsibrėžtų tikslų – įveikti 110-to kilometro bekelės ruožą aplink Baikalą.
„Per daug apkrautas mūsų „bėris“ buvo. Trys įgulos nariai, galybė svorio, siauri rata, žemas dugnas“, svarstė tokio akibrokšto priežastis Vaidotas Marozas. „Jeigu būčiau buvęs pats vienas ar bent dviese, ir su tuščia bagažine, tada toks eksperimentas įmanomas. O šiuo atveju... Nesinorėjo kur nors įklimpti ir palikti Žigulį Rusijoje, kadangi tada būtų reikėję suploti apie 3000 eurų importo muitų“.
Geriausiai, aišku, veikė „Alto“ įrengta „SeeMe“ įranga, kuri leido norintiems sekti kelionės maršrutą realiu laiku. „Jeigu mes dar būtumėm pasirūpinę laiku užsikrauti šviežiausius virtualius žemėlapius, - pasakojo Šarūnas Paliokas - Tada visai būtų gerai buvę. O tai mūsų Nokia žemėlapis rodo, kad iki Ulan Batoro liko 700 km, bet kai pravažiuoji visą dieną ir jokio Ulan Batoro nepamatai, supranti, kad tai atstumas paukščio skrydžiu, o ne vingiuotais keliais“.
Dar vienas Šarūno patarimas, skirtas žaliavalgiams – pasiimti daug vaisių ir daržovių, kadangi jų įsigyti, ypač Mongolijoje, gana sudėtinga. O graužti žalias bulves užsiėmimas nuobodus ir nykus.
Tačiau pagrindinis kelionės tikslas, įrodyti, kad tokia avantiūra yra geriausias būdas kovoti su viduramžio krize, be abejonės pasiektas. „Mūsų automobilių klubas N40 tam ir įkurtas, kad surastumėm panacėją nuo panašių mūsų amžiaus vyrus ištinkančių negandų, - patenkintas konstatavo Vaidotas - Tokios kelionės metu ne tik kad smegenis perkrauni, atrodo, kad visą operacinę sistemą iš naujo perinstaliavai.
Kraujo spaudimas nukrito, pulsas sulėtėjo, nuotaika puiki, jos nesugadino nei kamščiai Rusijoje, nei dingusios teisės ir banko kortelės, todėl, garbės žodis, jeigu tik pajunti, jog nukamavo rutina, jeigu jautiesi nebežinąs, ko nori, sėsk už vairo ir leiskis, kur akys veda. Esu tikras, kad N40 dar leisis į ne vieną panašią kelionę“.