– Kas jus paskatino kurti gyvenimą Lietuvoje?
– Atvykau, nes gyvendamas Kazachijoje nesijaučiau savo vietoje. Prieš 15 metų gimtadienį kita mano giminės dalis, kuri į Lietuvą atvyko gyventi keliais metais anksčiau, papasakojo apie specialią mokyklą–internatą Lietuvos išeivijos atstovams. Mokykla, bendrabutis ir valgykla – tai labai geros sąlygos pradžiai, todėl man tai pasirodė kaip puiki galimybė atrasti save, šaknis ir kultūrą.
Visą gyvenimą Kazachijoje su lietuviška pavarde ir neįprastu vardu tikrai jaučiausi kaip balta varna ir, nors apie Lietuvą tuo momentu žinojau nedaug, labai knietėjo sužinoti, tad pasirašiau šiai avantiūrai. Po tiek metų galiu pasakyti, kad tai buvo geriausias sprendimas – baigiau mokslus, aktyviai prisidėjau prie įvairių visuomenių organizacijų ir dabar dirbu logistikoje.
– Jūsų šaknys – lietuviškos, tačiau Lietuvoje dviguba pilietybė suteikiama tik labai retais, išimtinais atvejais. Kodėl esi įsitikinęs, kad pagal įstatymą jums priklauso dviguba pilietybė?
– Esu ne tremtinių anūkas, tačiau mano senelis iš Lietuvos išvyko 1954 m., o grįžo 1991 m. Tuo metu, o tai buvo prieš 10 metų, Migracijos departamentas nepasižymėjo sąžininga veikla: man buvo užsiminta apie galimą finansinę paramą – liaudiškai tariant, kyšį. Nedaviau. Maždaug po pusės metų nemažą dalį specialistų atleido už leidimų gyventi Lietuvoje dalinimą Artimųjų rytų piliečiams, kuriems jis nepriklausė. Nuo to laiko mano pasitikėjimas šia institucija smuko.
– Kaip suprasti „finansinę paramą“ – ar jūsų tiesiogiai paprašė duoti kyšį?
– Nedviprasmiškai man buvo užsiminta, kad norint sutvarkyti šitą reikalą, reikėtų „patepti“. Nieko nekaltinu, tik darau prielaidą, kad buvo užsiminta apie kyšį.
– Kokią priežastį tuo metu nurodė Migracijos departamentas, atmetęs tavo prašymą suteikti dvigubą pilietybę – kokio reikalavimo, jų nuomone, jūs neatitikote?
– Priežastis – nepakankamai įrodymų, kodėl mano senelis išvyko, nors buvau pridėjęs pažymą, darbo knygą su visu stažu. Realiai jis išvyko pagal paskyrimą: tuo metu tai buvo įprasta darbo migracija po karo tarnybos – gaudavai paskyrimą darbui kitur ir važiuodavai.
– Kodėl paskutinį kartą prašymą dėl dvigubos pilietybės teikėte prieš dešimtmetį?
– Šiuo metu aš apleidau šį reikalą, nes, apart moralinio pasitenkinimo ir balsavimo teisės, Lietuvos pilietybės neturėjimas nepatogumų man nesukelia: galiu keliauti, gyventi ir mokėti mokesčius.
– Kodėl jums svarbu turėti abi pilietybes?
– Dalis mano giminės dar gyvena užsienyje, Kazachstane ir Rusijoje, tad nelaimės atveju greitai ten nuvykti neturėčiau fizinės galimybės, todėl status quo mane kol kas tenkina. Užsienyje gyvena ir mano mama. Ji ne amžina ir, jei kažkas atsitiktų, negalėčiau pas ją nuvykti turėdamas tik Lietuvos pilietybę, negalėčiau jai padėti: kol gaučiau vizą, galėčiau nespėti – šitas momentas man labai svarbus.
– Gal dabar, praėjus dešimčiai metų, jūsų situaciją įvertintų kitaip – galbūt planuojate teikti prašymą trečią kartą?
– Planuoju. Iš tiesų, rudenį turėsiu daugiau laiko, tad planuoju paduoti prašymą. Tiesiog pastarąjį laiką dėl darbų ir užsiėmimų nebuvo net kada prisiruošti. Viena iš priežasčių, kodėl norėčiau pabandyti, tai pasižiūrėti, ar sistema ir institucija pasikeitė, ar ne.
Delfi primena, kad nuo 2015 m. lapkričio 28 d. įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimas, leidžiantis asmenims būti ir Lietuvos, ir kitų valstybių piliečiams, jei jie jas įgijo gimimu, turėti kelias pilietybes, rašo Migracijos departamentas. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
• Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d;
• yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d;
• yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę;
• yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
• yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.