Tiesą sakant, apie trumpą kelionę į Londoną su turkų kilmės drauge vokiete šnekėjome jau senokai, tačiau tas kalbas į veiksmus pakeitėme visai neseniai, kai „Ryanair“ pradžiugino puikiomis skrydžių kainomis. Prieš kelionę susitikusios vakarienei daugiau mažiau aptarėme, ką norime aplankyti, ir ryte, pamojavusios lėktuvo sparnais saulėtai Šveicarijai, išskridome į apniukusią Angliją mergaitiškam prasiblaškymui dideliame mieste.
Tiesa, skrupulingą pasiruošimą kelionei kažkaip praleidome, tad pasijutau susidūrusi su šiokiu tokiu iššūkiu, kai reikėjo paskubomis susidėlioti planą, ką čia nuveikti ir ką pamatyti. Londonas juk labai didelis, atstumai nemenki, pasirinkimo galimybės kone beribės, o laiko visai nedaug… Tai nebuvo mano pirmoji kelionė į Didžiosios Britanijos sostinę. Pagrindinius turistinius objektus esu aplankiusi prieš keletą metų, didžiuosius muziejus taip pat kažkada apėjusi, kultūriniams renginiams mano draugė nebuvo nusiteikusi, tai suradus balansą tarp jos trokštamo apsipirkinėjimo ir kažko įdomesnio man, dalinuosi keliomis idėjomis, ką nuveikti, lankantis Londone.
Shard. Lankantis naujame mieste dažnai kyla noras pamatyti jį visą. Iš aukščiau. Platesniu kampu. Tuomet leidžiamės ieškoti visokiausių Sky barų ir apžvalgos aikštelių, iš kurių atsiveria gražiausios miesto panoramos. Londone tokių vietų ne viena, tačiau šį kartą išsirinkti nebuvo sunku. Praeito gimtadienio proga gavau, mano manymu, tobulą dovaną – Tinggly dovanų kuponą. Nors jis galioja net du metus, pagalvojau, kad nėr čia ko laukti paskutinių mėnesių, ir pats laikas pasinaudoti proga nuveikti ką nors smagaus. Visame pasaulyje Tinggly siūlo virš 350 įvairiausių pramogų, bet kad jau skridau į Londoną ir buvau ne viena, iš visokiausių turų išsirinkau apsilankymą aukščiausiame Londono pastate ir vakarienę dviems šalia esančiame restorane.
Būdamas 309 metrų aukščio, Shard puikuojasi turėdamas aukščiausio Europos Sąjungos pastato vardą. Vos prieš porą metų duris atvėrusio stiklinio pastato 69-ajame aukšte įrengta uždara apžvalgos aikštelė, o palypėjus laiptais dar truputėlį aukščiau, į 72-ą aukštą, atsiduri atvirame ore, kur girdi stūgaujančius vėjus ir gali atsigaivinti mini bare. Į Shard’ą kilome prieš saulėlydį, bet kadangi saulės tądien nebuvo, tai gavome kantriai palaukti, kol sutemo ir miestas nušvito milijonais šviesų. Naktinis vaizdas užgniaužia kvapą, tikrai labai gražu! Didelis ačiū Tinggly už šaunią dovaną!
Camden Town. Būdama didelė kelionių mylėtoja netgi tuomet, kai nekeliauju pati, skaitau daug kelionių tinklaraščių. Viename iš jų kažkada ir perskaičiau apie Camden Town. Jau tada žinojau, kad kada nors, kai vyksiu į Londoną, tikrai ten užsuksiu. Ak, kaip aš mėgstu tokias vietas su laisva, gera atmosfera! Camden Town yra ir puikus turgus, kuriame gali įsigyti visko nuo antikvarinių rakandų, įdomių papuošalų, vinilinių plokštelių iki kinietiško kičo.
Taip pat ten yra maisto turgus, kur nuo prekystalių žvelgia turbūt visos pasaulio virtuvės! Prieš perkant beveik visur gali truputį paragauti, kas yra super, nes aš tai pavyzdžiui nebūtinai žinau, ką tas libanietis ten priraitojęs į lavašą. Prie viso to, aplinkui visi šypsosi, iš kažkur skamba muzika, o nosį kutena skanaus maisto kvapai. Oi, tas turgus buvo labai gerai, rekomenduoju!
Afternoon Tea Cruise. Nežinau, kaip Jums, bet man, pagalvojus apie britiškas tradicijas, visų pirma į galvą šauna popiečio arbatos ritualas. Skanūs maži sumuštinukai su tunu ar lašiša, tuomet apvalios duonos bandelės su iki standumo plakta grietinėle ir saldžiais džemais, o pabaigai, gomuriui pasaldinti, skaniausi kepiniai gurkšnojant juodą arbatą su pienu. Manoma, kad popiečio arbatos tradicija prasidėjo XIX amžiuje, Bedfordo kunigaikštienės Anos Marijos Stanhope rūmuose. Tuomet būdavo įprasta valgyti du kartus per dieną: ryte ir vakare, kas kunigaikštienei nesiderino su organizmo ritmu, tad ji prieš vakarienę pasiprašydavo puodelio arbatos ir lengvų užkandžių. Tai tapus įpročiu, popiečio arbatos puodeliui pasikviesdavo į svečius draugų, o šią mada pasigavo ir kiti aukštesniojo luomo atstovai.
Nors ši tradicija plačiai išplito Vakarų Europoje, man tai atrodo toks britiškas reikalas, kad tik ten jo ir norisi. Paderinusios tai su savo turistiniais tikslais, užsisakėme popiečio arbatos kruizą Temzės upėje. Įvertinimas? Buvo skanu, o su gera kompanija ir smagu Taip pat tai kur kas įdomesnis būdas pamatyti miestą nei apvažiuoti jį turistiniu autobusu.
Soho. Na ir paskutinis akcentas, kur patiko praleisti vakarus, – Soho. Rajonas vos keli žingsniai į šoną nuo Oxford Street. Toks velniškai gyvas su daug jaunimo ir daug šurmuliuojančių barų.
Atrodo, niekada čia neminėjau, bet labai rimtai svarsčiau galimybę palikti Europą ir kuriam laikui vykti pagyventi toli toli. Visgi vienas iš argumentų, kodėl bent jau kol kas pasilikau, Europa tokia nedidelė ir čia taip paprasta keliauti! Atrodo, tereikia pasigauti akcijinius lėktuvo bilietus ir vos už keletos valandų kelio lėktuvu jau gali siurbčioti popiečio arbatą Temzėje, plepėti apie nieką su naujais pažįstamais kokiame nors britiškame pub’e ar semtis kultūros ir istorinių žinių įspūdinguose muziejuose. Užtai Europa man ir patinka.
Šaltinis: www.gyvenugerai.com
Kelionės
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (4)