Platus sektorius
Forumo metu aptarta turizmo industrija yra labai plati. Ji apima tiek išvykstamąjį, tiek atvykstamąjį turizmą ir visas su tuo susijusias paslaugas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tarp jų – asmeninių ir darbo kelionių organizavimas bei pardavimas, laivų, keltų, autobusų ir lėktuvų bilietų paieška ir prekyba, pervežimų, draudimo, pinigų grąžinimo garantijos paslaugų užsakymai, lankytinų objektų užsakymai, net vestuvių kitoje šalyje organizavimas. Turizmas yra labai lanksti industrija ir, kitaip nei kitos sritys, dažnai glaudžiai susipina su kitomis industrijomis, pavyzdžiui, mada, aviacija, kinu, muzika, amatais, gastronomija ir žiniasklaida, įskaitant ir tinklaraščių kūrybą.
Naujausiais, pernai metų pabaigoje paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, suskaičiuota, kad prieš tris metus turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,4 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 12,7 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse Europoje dirbo 9,2 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,5 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų.
Tendencijos veda skaitmeniniu keliu
Forume viešėjęs portugalas Sérgio Guerreiro, EBPO Turizmo komiteto direktorius bei Vadybos ir inovacijų padalinio „Tourismo de Portugal“ vadovas, apžvelgė pasaulines turizmo tendencijas. Viena iš svarbiausių krypčių visame pasaulyje yra vis didesnis vaidmuo skaitmeninėms paslaugoms. Tokias tendencijas turizmo verslo atstovai pastebi ir Lietuvoje.
„Turizmo industrijos užkulisiuose jau kalbama, kad greitai prie kelionės pardavimo visai nebereikės žmogiškos rankos. Tokios kalbos atskleidžia naujų technologinių sprendimų svarbą, tačiau mums akivaizdu, kad asmeninis ryšys vis dar turi labai didelę vertę – mes visi daugiau ar mažiau gyvename emocijomis ir vaizdais. Sėkmingai veikiančių inovatyvių internetinių sprendimų tikslas – ne pakeisti žmones, o sukurti vartotojui kuo trumpesnį kelionės pardavimo ar įsigijimo kelią“, – teigia „Baltic Tours Group” įmonės generalinis direktorius Sigitas Fabijonavičius.
Pasak vadovo, įmonės pradėjo konkuruoti ne tik paslaugų kainomis ir pasiūla, bet ir technologiniais sprendimais – paieškos įrankiais, įvairių avialinijų ir skirtingų turizmo paslaugų integracija. Nepaisant to svarbus išlieka tiek asmeninis ryšys, tiek gebėjimas pasiūlyti įdomų kelionių turinį.
Keičiasi konkurencijos svertai
Apie tai, kad pasaulio pažinimą ir patį pasaulį keičia turizmo inovacijos, skaitmeninimas ir investicijos, forume kalbėjo ir Natalia Bayona, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Inovacijų ir skaitmeninio virsmo padalinio ekspertė iš Ispanijos.
„Technologijos mums yra reikalingos kaip inovacijų ir tvarumo variklis“, – teigė N. Bayona.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis atkreipė dėmesį, kad 23 proc. žmonių 2017 metų duomenimis savo atostogas planuoja skaitmeniniu būdu. Jis iškėlė klausimą, kaip Lietuva atrodo internete, kur dėmesys skaitmeniniam šalies identitetui galėtų būti didesnis. Jam pritarė ir Charoula Gkioka, „Amadeus“ programų vadovė iš Ispanijos, teigdama, kad „šiuolaikiniai keliautojai yra skaitmeninių paslaugų klientai“.
„Kalbant apie kūrybiškas inovacijas, turizmo srityje dabar itin populiari virtuali realybė, ypač vertinami audiovizualiniai sprendimai. Dabar, kai laikas yra kone brangesnis už pinigus, vartotojai mėgsta lengvą ir kokybišką turinį, todėl mes gan dideles jėgas turizmo verslo organizavime ar produktų kūrime atiduodame audiovizualiniams projektams“, – teigia S. Fabijonavičius.