Taip pat skaitykite: Kelionė į Izraelį: Negyvoji jūra nepaliko abejingų
Atrask Negyvąją jūrą su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių į Izraelį pasiūlymų ieškok čia.
Abu atradimai - nauji sūriausioje pasaulyje Negyvojoje jūroje, kuri yra ir žemiausias planetos sausumos taškas.
Negyvoji jūra plyti tarp Jordanijos, Izraelio ir palestiniečių Vakarų kranto. Dėl didelės druskos koncentracijos žmonės jos paviršiuje gali plūduriuoti be jokių pastangų - dėl šio fenomeno jūra mėgstama turistų, tačiau narams ši jūra tampa didžiuliu iššūkiu.
Į dugną nėrė Izraelio Ben Guriono universiteto tyrėjų komanda. Ji norėjo patvirtinti jau anksčiau suformuotą hipotezę dėl gėlo vandens šaltinių.
Jie trykšta iš stačiašlaičių kraterių nuo 15 iki 20 metrų gylyje. Be to, narai atrado, kad greta šių ertmių gyvena daugybė mikrobų. Anot tyrėjų, iš esmės negyvybinga laikomoje jūroje gyvenančių mikroorganizmų įvairovė juos nustebino.
„Nors žuvų nėra, mikroorganizmų kilimai, dengiantys dideles dugno teritorijas, yra stebėtinai turtingi skirtingomis rūšimis“, - teigė Danny'is Ionescu iš Maxo Plancko jūrų mikrobiologijos instituto Vokietijoje, bendradarbiavusio su Izraelio mokslininkais.
Negyvoji jūra sparčiai nyksta. Jos vandenys per metus nusenka maždaug metru, didele dalimi dėl to, kad žmonės atkerta svarbiausią pasipildymo šaltinį - Jordano upės vandenis, kuriuos naudoja savo reikmėms.
Šaltinių atradimas padės įvertinti, kiek vandens iš tiesų nuolat patenka į Negyvąją jūrą.
Ekstremalius pojūčius mėgstantys narai į Negyvąją jūrą bandė nerti ir anksčiau, tačiau tokie žygiai dėl jų sudėtingumo taip pat yra gana reti.