Asmeninių daiktų saugojimo seifų paplūdimiuose miestiečiai ir juo labiau kurorto svečiai prašo jau seniai. Iki šiol į poilsiautojų asmeninius daiktus „akį užmesdavo“ šalia poilsiaujantys kaimynai arba maudytis buvo einama po vieną. Vagišių duona iš poilsiautojų nugvelbtų daiktų taip pat būdavo skalsi, tad įrengus daiktų saugojimo spinteles, bent jau tam tikruose ruožuose, visi galėtų jaustis saugiau. Jei pavyks šią idėją įgyvendinti, Palanga, įrengusi daiktų saugojimo seifus, bus pirmoji iš pajūrio zonos. Šios paslaugos neteikia nei Neringa, nei Klaipėda.
Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Mikalkėnas teigia, kad kol kas ši mintis dar tebėra svarstymų lygmenyje, tačiau, kad tokia paslauga būtina, neabejojama: „Šią idėją vystėme jau kurį laiką, tačiau priėmėme galutinį sprendimą, kad daiktų saugojimo seifai atsirastų jau šį sezoną. Tai tikrai reikalinga paslauga ne tik poilsiautojams, bet ir miesto gyventojams. Bus skelbiamas konkursas dėl seifų įrengimo ir administravimo“.
„Tikimės, kad nauja paslauga, prisidėsianti prie pajūrio infrastruktūros, sulauks pasisiekimo ir daiktų saugojimo seifai bus paklausūs. Juo labiau, kad poreikis, kiek girdėjau, visada buvo“, – teigė vicemeras.
Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkės Sondros Kulikauskienės teigimu, apie konkursą negirdėjo ir plačiau komentuoti nieko negalėjo.
Svarbu užtikrinti saugumą
Buvęs VšĮ Palangos miesto vandens motociklų klubo direktorius, šiandien – poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktorius Julius Tomas Žulkus teigia, kad daiktų saugojimo paplūdimiuose idėjai turbūt jau septyneri metai. „Pats bandžiau šią idėją įgyvendinti ne kartą ir aktyviai inicijavau, bet susidūriau su nemenkais juridiniais sunkumais“, – sakė jis.
Pasak J. T. Žulkaus, nėra viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies: „Tikslas – padaryti šią paslaugą kuo kokybiškesnę. Tačiau vienas svarbiausių aspektų, kad saugumas paliekančiam daiktus būtų tikrai užtikrintas. Neužtenka padaryti tokių spintelių, kaip prekybos centruose, kur su vienu raktu gali atrakinti kelias spinteles, arba vieną dieną atėjęs ir pasidėjęs daiktus, gali išsinešęs raktą nukeliauti į artimiausią raktų dirbimo įmonę, o kitą dieną jau drąsiai atkeliauti savintis svetimo turto“. Anot J. T. Žulkaus, teikiant šią paslaugą jau nebegalėtų būti skelbiama, kad už paliktus daiktus neatsakome, nes tuomet kokia nauda iš tokių seifų: „Tada spintelėse būtų paliekami nebent rankšluosčiai, šlepetės ar kiti daiktai, dėl kurių dingimo žmogus nepatirtų didelių nuostolių“.
Paplūdimio kaimynas – patikimiausia apsauga
Anot Tarybos nario, tebeveikia ir dar turbūt ilgą laiką veiks viena patikimiausių apsaugų – kaimyno priežiūra: „Jei šalia pramogaujantys atrodo patikimai, visada prašoma prižvelgti paliktus daiktus. Ši apsauga seniai „veikia“. Tad, kaip mano J. T. Žulkus, seifus turėtų prižiūrėti žmogus: „Jei būtų įrengtos modernios spintelės, kuriomis žmogus galėtų naudotis visiškai savarankiškai, tai nemenkai kainuotų, o per tris mėnesius tokia investicija neatsipirktų“.
Galėtų suveikti ir žmogiškas faktorius. „Ne pačius vertingiausius daiktus būtų galima užrakinti spintelėje, o vertingesnius – duoti spinteles saugančiam asmeniui, kad jis padėtų į saugesnį seifą. Gal tai būtų dar veiksmingiau ir poilsiautojai palikdami daiktus jaustųsi ramiau“, – apie daiktų saugojimo paplūdimiuose galimybes svarstė Tarybos narys.
Kur kas reikalingesni dušai
Palangos visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė, turinti ilgametę bendravimo patirtį su kurorto poilsiautojais, teigia, kad kur kas svarbiau paplūdimiuose įrengti dušus ir geriamo vandens čiaupus.
„Per keturiasdešimt metų nė iš vieno poilsiautojo dar nesu išgirdusi, kad būtų reikalinga įrengti saugojimo spinteles. Bet nuolat kalba, kaip reikia geriamo vandens ir dušo paplūdimiuose, kad būtų įmanoma nusiplauti smėlį. Keliauti su smėliu ant kūno iš paplūdimio į miestą ar namo labai nepatogu. Daugelis poilsiautojų stebisi, kaip toks kurortas, taip sparčiai besivystantis ir tobulėjantis, dar neturi tokio elementaraus dalyko“, – sakė ji.
I. Švanienę stebina faktas, kad per dvidešimt šešerius metus atgavus nepriklausomybę nesugebama įrengti kituose kurortuose savaime suprantamo poilsio infrastruktūrai priklausančio dalyko. „Nemanau, kad čia reikia didelių investicijų. Nereikia nieko modernaus“, – svarstė moteris.
I. Švanienė turi ir daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima gerinti paplūdimio infrastruktūrą: „Įdomu, kodėl nutilo mintis apšviesti visą paplūdimį. Tai buvo labai gera idėja, tik aš ją siūlyčiau dar šiek tiek tobulinti. Būtų galima įrengti pasivaikščiojimų paplūdimiuose alėją, išgrįsti takelį, kuriuo būtų galima romantiškai pasivaikščioti apšviestame paplūdimyje neklampojant per smėlį. O seifai, gal kai kam ir reikalingi, tačiau tai ne pats svarbiausias infrastruktūros gerinimas, kurio žūtbūt reikėtų šį sezoną“.