Skrydžių laikai visiškai nesiderino, todėl teko „priverstinai“ praleisti dieną Brėmene. Pavyko rasti nakvynę už 18 Eurų nakčiai, kas tebuvo lova hostelyje, ir tokia kaina tik keliaujant su savo miegmaišiu. Jei reikia patalynės, kaina pasiekia 20 Eurų.
Pasvajojau, kad Azijoje už tokią kainą gaučiau puikų kambarį. Man, galima sakyti, visai pasisekė, nes gavau lovą dviejų lovų atskiroje erdvėje šešių lovų kambaryje, ir ne visos vietos buvo užimtos. Šiek tiek mažiau šurmulio ir daugiau vietos.
Biudžetiniam keliautojui tokia nakvynės vieta visai nebloga. Yra virtuvė, skalbykla, tik komforto labai minimaliai. Iš oro uosto centras labai greitai ir patogiai pasiekiamas tramvajumi. Turint laiko ir neturint daug sunkaus bagažo, galima ir pėsčiomis nueiti, tik reikia tam paskirti šiek tiek laiko. Išbandžiau, ir galiu pasakyti, kad nuo centro pėsčiomis nueiti iki oro uosto nesudėtinga ir visai įmanoma.
Pigiausia mano rasta nakvynė buvo prie stoties, todėl neišvengiamai teko susidurti su toli gražu ne pačia gražiausia miesto vieta. Kadangi iš Vokietijos tikimasi tvarkos, tai gan šiukšlinas rajonas.
Hostelyje gavau miesto žemėlapį ir išsamų paaiškinimą apie lankytinas vietas. Nėra jų tiek jau baisiai daug, kad negalėčiau susidaryti vaizdo apie miestą per vieną dieną.
Marktplatz (Turgaus aikštėje) esanti XV a. gotikinė miesto rotušė traukia vyno mėgėjus vyno rūsiu su 600 rūšių vokiškų vynų asortimentu bei saugomų dvylika seniausių vynų pasaulyje, o Brolių Grimų pasakų gerbėjus - šalia esančia Brėmeno muzikantų skulptūra.
Kadangi kiekvienam apsilankiusiam rekomenduojama paliesti asiliuko kojas ir sugalvoti norą, tai jei jis čiupinėjamas nuo 1953 metų, kai buvo pastatytas, stebėtina, kaip iš viso dar pastovi. Jei ne pasaka, vargiai ar skulptūra darytų didelį įspūdį, juo labiau, kad mieste skulptūrų ne viena, o kai kurios jų labai originalios.
Turgaus aikštėje taip pat stovi miesto saugotojo Rolando skulptūra, pastatyta 1403 metais ir kartu su rotuše įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Gerai, kad šitam nesukūrė legendos ir nereikia nieko niekur pačiupinėti, kad išsipildytų norai.
Hostelio darbuotoja labai primygtinai siūlė aplankyti Schnoor kvartalą, nes tai yra seniausia miesto vieta. Labai gražus senamiesčio-senamiestis su siauroms gatvelėmis, suvenyrų parduotuvėmis ir kavinėmis.
Eilinė išpuoselėta turistinė vieta, kokių Europoje daugybė, tačiau būnant Brėmene visai smagu paklaidžioti siauromis gatvelėmis. Pasiklysti neįmanoma, nes kvartalas labai nedidelis.
Kur bebūčiau Vokietijoje, visur daugybė puikių pasivaikščiojimo ir dviračių takų. Brėmenas ne išimtis.
Parkai, gėlynai, takai ir viskas šalia centro. Kai nusibodo pastatai ir namai, takai palei upę tikra atgaiva gamtos ir judėjimo mėgėjai. Labai nustebino parke, galima sakyti miesto centre „besiganantis“ kiškis ir bėgiojančios voveraitės. Voveraičių pasitaiko ir Vilniuje, o kiškių dar neteko matyti.
Šiltuoju metų laiku labai graži pasivaikščiojimo vieta prie olandiško malūno. Jo ypatingumas abejotinas, tiesiog labai gražiai sutvarkyta aplinka. Palei Veser upę padaryti platūs pasivaikščiojimo ir dviračių takai, tačiau kadangi Brėmenas yra pramoninis miestas su uostu, vaizdai palei upę nėra labai turistiniai. Į vieną pusę - pramoninis kompleksas, į kitą - tiesiog miesto gyvenamieji pastatai.
Apsipirkimui Brėmeno nerekomenduočiau, ypač po to, kai mane aprėkė pardavėja, nes nesupratau vokiško užrašo, kad nenuskaitoma mano kortelė. Lyg aš turiu nujausti, kurioje parduotuvėje priimamos visos kortelės, o kurioje - tik kreditinės, ir kad milžiniškame P&C debetinėmis kortelėmis atsiskaityti negalima.
Keista, tačiau be Brėmeno muzikantų skulptūros sunku daugiau ką pasakyti, kuo Brėmenas yra išskirtinis, gražesnis ar įdomesnis nei kiti Vokietijos miestai. Tiesiog labai patogi tranzitinė stotelė vykstant kur nors toliau.
