Netoli Bėčionių piliakalnio teka Gaujos upė. Pietinis piliakalnio kraštas siekia aukštumą, šlaito aukštis čia tik 4 metrai, o nuo upelio pusės – net apie 17 metrų. Prieš pradedant tvarkymo darbus, Bėčionių piliakalnyje ir jo aplinkoje buvo atlikti archeologiniai tyrimai.
Archeologinių detaliųjų tyrimų metu ištirtas bendras 341 kv. m plotas. Pirmą kartą Bėčionių piliakalnį praėjusio amžiaus viduryje žvalgė Istorijos institutas. Tuomet piliakalnio aikštelėje archeologai aptiko kultūrinį sluoksnį bei keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi.
Paskutinių archeologinių tyrimu metu rasta nemažai radinių: žiesta tradicinė ir juodoji gotikinė keramika, diržo apkalas (maždaug XV a.), sudaužytas visas brūkšniuotos keramikos briaunainis puodas ir kitų smulkių keramikos fragmentų (I-IV a.). Piliakalnyje užfiksuotas plonesnis ar storesnis kultūrinis sluoksnis, kurį preliminariai galima datuoti II-I a. pr. Kr. – I-III a. po Kr.
Aplankyti Bėčionių piliakalnį tikrai verta, tuo labiau, kad nuo šiol jis pritaikytas turistams. Į piliakalnį pakilus mediniais laiptais, lankytojai patenka į sutvarkyta apžvalgos aukštelę, nuo kurios atsiveria puiki panorama.
Atsipūsti siūloma pavėsinėje, kur įrengti mediniai suolai ir stalas. Susipažinti su apylinkėmis galima prie informacinio stendo. Čia laukiami ir dviratininkai, kuriems įrengti specialūs stovai dviračiams.
Įgyvendinant projektą, kurio tikslas – pritaikyti lankymui Bėčionių piliakalnį, iš pradžių buvo atlikti kirtimai, šienavimo darbai. Įrengti terasuoti ir skaldinėlio dangos takai, nutiestas 75 metrų lentų takas, pastatytas medinis tiltas.
Darbus įgyvendino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos drauge su Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, kurio viena iš veiklų yra Bėčionių piliakalnio tvarkymo darbai.