Taip teigia Alexas Monro'as, tropinių augalų įvairovės tyrėjas Gamtos istorijos muziejuje Londone, manantis, kad šios olos gali būti tapusios tarsi kapsulėmis, kurios išliko paskutiniojo ledynmečio augalų, rašo „NewScientist“.
Taip pat skaitykite: 12 nuostabiausių pasaulyje vietų po žeme
Dirbdamas kartu su tyrėjais iš Kinijos mokslų akademijos, A. Monro'as nustatė septynias dilgėlių rūšis, augančias izoliuotuose, tamsiuose karstinio kraštovaizdžio nišose Guangxi ir Yunnano provincijose.
Kai kurios iš jų gali augti gaudamos tik dvi dešimtūkstantąsias galimos saulės šviesos - tai mažiau nei prasiskverbia į šimto metrų gylį vandenynuose.
„Jos auga urvų pabaigose beveik visiškoje tamsoje“, - aiškina A. Monro'as, pabrėždamas, jog „jų fotosintezė turi būti kažkuo labai ypatinga“.
Dilgėlių rūšys atrodo unikalios, auga atskiromis grupėmis. Vienos rūšies rasta tik dešimt subrendusių augalų, kiti auga grotose, slepiasi tarp stalagmitų.
Tokios dilgėlės nėra sutinkamos tropiniuose miškuose. A. Monro'as siūlo paaiškinimą, kad reti augalai gali būti „reliktai vegetacijos iš ankstesnio, šaltesnio klimato, kuris buvo panašus į dabar esantį olose“.
Kita idėja - kad augalai išsivystė izoliuotoje olų aplinkoje ir tai žadama patikrinti analizuojant DNR sekas. Tačiau jei šis spėjimas būtų teisingas, tai būtų sparčios evoliucijos pavyzdys.
„Šios olos nėra labai senos - mažiau nei milijono metų - o tiek kelių rūšių evoliucijai atrodo labai greita“, - sakė Rogieris de Kokas, botanikas iš Karališkųjų botanikos sodų Londone.