Prisimenate Alkatrasą, žymiąją JAV salą-kalėjimą? O šalia Marselio uosto esančią Ifo salą, kurioje kalėjo A. Diuma herojus grafas Montekristas?
Mažoji Gorgona
Nedaug kas žino, kad prie Toskanos krantų išsibarsčiusios septynios salos, o Gorgona yra pati mažiausia jų – vos dviejų kvadratinių kilometrų ploto. Gorgonoje gyvena apie pusantro šimto žmonių (apie 50-60 kalinių, įkalinimo įstaigos darbuotojai ir saloje apsistoję civiliai). Neįtikėtina, tačiau kalėjimo direkcija sulaukia daugybės prašymų iš visos Italijos – kalintieji nori būti perkelti į Gorgonos salos kalėjimą. Salos centras – nedidelis XIX amžiaus žvejų kaimelis, kuriame gyvena apie 70 žmonių, tačiau tik keli iš jų saloje užsibūna ištisus metus, kiti čia apsistoja tik šiltuoju metų laiku.
Laukinis grožis
Skaisčią dieną uolėtas Gorgonos kontūras matyti iš Livorno uosto. Būtent iš čia išplaukia keltai su turistų grupelėmis, norinčiomis dieną praleisti neįprastoje saloje-kalėjime. Tiesa, norint čia apsilankyti, būtina rezervuoti vietą ekskursiją organizuojančioje agentūroje ir iš anksto nusiųsti asmens dokumentų kopijas, mat saloje-kalėjime lankytojų skaičius ribojamas, o besilankantieji tikrinami. Vienos dienos ekskursijos kaina paprastai siekia apie 60 eurų. Ar apsilankymas Gorgonoje vertas kainos, pastangų ir nepatogumų?
Gražiausi Gorgonos paplūdimiai – Baia dei Gabbiani ir Cala Scirocco – abejingų savo laukiniu grožiu nepalieka. O štai Grotta del Bue Marino didžiuojasi čia užsukančiais ruonių būriais, deja – tai ypač griežtai saugoma teritorija, į kurią turistams patekti draudžiama. Saloje taip pat yra romėnų laikų Villa Margherita griuvėsiai, piziečių ir florentiečių tvirtovių liekanos, keli gynybiniai bokštai, San Giorgio bažnytėlė ir senosios kapinės.
Žinutė butelyje
Tačiau įdomiausia Gorgonos istorija susijusi visai ne su jos praeitimi, o su kalėjimu, markizu Lamberto Frescobaldi ir vyno gamyba. Kai markizas pirmą kartą prieš kelerius metus pateko į salą, ją gaubė tiršto rūko kupolas, buvo drėgna ir šilta. Netoli kalėjimo esančiame lauke vienas iš jo laikinų gyventojų pureno žemę tarp gausiai žaliuojančių vynuogių eilių. Vyravo neįtikėtina tyla.
Būtent tą akimirką Frescobaldi vyno imperijos savininkas suprato, kad tai ideali vieta ne tik ypatingam vynui gaminti, bet ir vykdyti socialiai atsakingą projektą – išmokyti įkalintuosius vyndarystės amato nuo vynuogės sodinimo iki vyno išpilstymo į butelius.
Gorgonos vynuogynas nedidelis, jo plotas siekia vos vieną hektarą, auga vermentino ir ansonica rūšių vynuogės. Jame paprastai pasikeisdami dirba keturi nuteistieji (viena „pamaina“ trunka tris mėnesius), gaunantys už darbą kiek daugiau nei tūkstančio eurų atlyginimą per mėnesį. Šis užsiėmimas daugeliui jų yra ne tik būdas išlaikyti žemyne paliktą šeimą, bet ir gauti naujų žinių, kurias galės panaudoti išėję į laisvę. Patys kaliniai teigia, kad darbas Frescbaldi globojamame vynuogyne suteikia realią galimybę pasibaigus bausmės laikotarpiui pradėti naują gyvenimo etapą.
„Mums labai pasisekė!“ – sako visi, prisidedantys prie Gorgonos vyno gamybos. Būtent tokią „žinutę buteyje“ siunčia laikinieji Gorgonos gyventojai su markizu Frescobaldi priešakyje.
Tiesa, Gorgonos vynas nepigus. Specializuotose vyno parduotuvėse Italijoje jis kainuoja apie 70-90 eurų, tačiau tai jam ne kliūtis, visas 2014-ųjų derliaus vynas buvo išpirktas labai greitai, o pernykštis dar laukia savo eilės.