Taip pat skaitykite: Neeiliniai Vilniaus muziejai
Pirmasis taikinys - Geležinkelių muziejus. Apie jį girdėjau dar tada, kai jis buvo įsikūręs Mindaugo/Naugarduko g., bet kažkaip nuvertinau - ką įdomaus apie traukinius galima būtų pamatyti mažoje patalpoje, iki kurios patys traukiniai atvažiuoti tikrai negali?
Bet pasirodo, visai yra kur akis paganyti ir Vilniaus Geležinkelių muziejuje. Tiesa, muziejus jau kuris laikas persikėlęs arčiau bėgių - į geležinkelio stotį.
Beje, jei kas norite gero traukinių muziejaus, galiu parekomenduoti Berlyne patikusį technikos muziejų, kuriame traukinių ekspozicija sudaro labai didelę dalį viso muziejaus.
Vilniuje buvome tik vidaus ekspozicijoje. Tiesa, dabar iš aprašymų matau, kad lauke galima pamatyti visokių garvežių, vagonų ir pan.
Pirmoje salėje - šiek tiek kratinys apie viską, bet praleidus daugiau laiko, galima atrasti ir įdomių eksponatų. Arba gana išsamiai susipažinti su geležinkelio istorija Lietuvoje.
Bet tikrasis vaikų ir vyrų džiaugsmas slepiasi antroje Geležinkelių muziejaus salėje - čia pastatyti trys maketai su juose važinėjančiais traukiniais. Du iš trijų maketų - tobulai detalūs, spoksant į juos galima praleisti turbūt kelias valandas...
Silpnybę tokiems maketams jaučiu dar nuo 2010 m., kai turėjau vieną įdomų darbinį projektą - Žalgirio mūšio maketo kūrimą, kuris dabar stovi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tokių maketų kūrimas - žiauriai kruopštus, įdomus ir brangus hobis, kada nors pensijoje galėtų būti visai nieko užsiėmimas.
Beje, pasižiūrėkit, ką šioje srityje išdarinėja tokie britai broliai Jake ir Dinos Chapmanai. Kažkada Neapolyje MADRE muziejuje netyčia pataikėm ant jų eksponatų, tai nieko geresnio sukurto iš miniatiūrų nesu matęs - šokiruojantys, sarkastiški darbai, persmelkti visomis įmanomomis nuodėmėmis.
Nežinau, kas kūrė maketus Geležinkelių muziejuje, bet pasistengta irgi neblogai, iki smulkiausių detalių:
Tiesa, pačioje geležinkelio stotyje yra Lietuvos maketas su nebeveikiančiais traukiniais - turbūt jį matę esat visi:
Antras muziejus - Energetikos ir technikos. Jį drąsiai skirčiau prie geriausių ir įdomiausių muziejų Vilniuje penketuką.
Nors ir mišrainė (energetika, automobiliai, kita technika, sovietiniai interjerai ir pan.), bet ta mišrainė labai skaniai susivalgo, ir dar neblogai pateikta. Pavyzdžiui, per wifi veikia audio gidas, kuriuo gali naudotis per savo telefoną.
Man pačiam buvo staigmena, kad šiame pastate šiluminė elektrinė veikė net iki 1998 m. (nuo 1903 m., kada ji pastatyta kaip pagrindinė Vilniaus elektrinė). Visiškai greta Gedimino pilies toks monstras - nebūčiau pagalvojęs. Buvo svarstoma ją statyti ir dabartiniame Bernardinų sode, bet pasirinktas kitas sklypas.
Visuose įrenginiuose galima palandžioti, sakiau, kad vyrams ir vaikams čia patiks:
Šitoje patalpoje kažkada buvo mažas pragaras - kūrenamos anglys, šildomas vanduo visose sienose išdėstytuose vamzdžiuose:
Garo turbinos:
Vienoje iš salių - krūva senovinių automobilių:
Ir motociklų:
Sovietinė autentika:
Ir dar gražių nesovietinių automobilių (yra, beje, ir ZAZ'as):
Dar kita salė - patiko baldai, priderinti prie ekspozicijos, arba tiksliau ekspozicijos dalis:
Nežinau, kaip gavosi, kad energetikos ir technikos muziejuje yra sovietinės buities kampelis, bet tai yra labai gerai. Kažkada pirmą kartą tipišką sovietinį kambarį pamačiau muziejuje Estioje (gal Tartu, nepamenu) - jau tada pagalvojau, kad reikėtų Lietuvos sovietinės realybės muziejaus, toks būtų įdomus ir užsieniui, ir mums patiems. Grūtas yra, bet ten paminklai ir propaganda, o eilinės, mums visiems įprastos buities nelabai muziejuose pamatysi.
O kad verta tokį įkurti, parodo Berlyno pavyzdys - DDR muziejus jame labai lankomas ir tikrai įdomus. Dovanoju idėją, jei niekas neįgyvendinsit, pats kada nors tokį įkursiu.
Ir čia tai, dėl ko šitas muziejus labai patiks vaikams - turbūt vienintelis Lietuvoje turi interaktyvią ekspoziciją, kaip normalus technikos muziejus kurioje nors Europos sostinėje. Iš tokių lankytų užsienyje galiu parekomenduoti CosmoCaixa muziejų Barselonoje - turbūt apskritai geriausias muziejus, kokiame esu buvęs; ir panašus, tik labiau vaikams ir jaunimui pritaikytas atitikmuo Amsterdame - mokslo muziejus NEMO. Vilniaus muziejus, tikiuosi, kada nors bus bent jau panašaus lygio kaip minėti du, nors ir mažesnio mastelio.
Štai ta interaktyvi erdvė vaikams (patiks ir ne tik jiems) - galima judesiais kurti garsus, pasisverti save Mėnulyje, bandyti svorio kilnojimą, groti vamzdžiais ir pan...
Dar ore laikyti kamuolį oro srove:
O čia dar muziejaus apačioje rasta moderni skulptūra technikai:
Trečias tą dieną turėjo būti Žaislų muziejus, kur, kiek girdėjau, dėl nostalgijos smagių žaislų gali rasti ir suaugę.
Bet nuvykome per vėlai, likus pusvalandžiui iki uždarymo, tai nebeįleido. Rekomenduoti vis tiek galiu - kas buvo, sakė, patiko.
Ir čia bonusas, ne visai su vaikais susijęs: vietoj nedirbančio Žaislų muziejaus nuvykome į naująjį V. Kasiulio dailės muziejų (tas naujais sutvarkytas pastatas prie Operos ir baleto rūmų):
Iki tol nelabai ką žinojau apie Kasiulį, bet muziejaus darbuotoja papasakoja - atrodo, turim rimtą tarptautinę žvaigždutę, tik kažkaip mažai apie jį girdėti anksčiau buvo. Gal dėl to, kad per karą emigravęs į Paryžių, kūrė ten, bet po jo mirties žmona visus darbus padovanojo Vilnui. Su sąlyga, kad jie bus eksponuojami vienoje vietoje - taip atsirado muziejus su nuolatine Kasiulio darbų ekspozicija...
Beje, kas įdomu ir nedžiugina - šeštadienis, oras prastas, gamtai netinkantis, o visi muziejai buvo beveik tušti. Trūksta labai ir žinomumo tokiems muziejams, ir pačios muziejų lankymo kultūros Lietuvai.