Viskas, ką sakė apie Siciliją – netiesa arba Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš mafijos tėvynės

Kalnai šiukšlių, siaubingi viešbučiai, kuklus pusryčių meniu, tragiškas eismas ir gatvėse siautėjantys paaugliai nusikaltėliai. Tokius ir panašius perspėjimus išgirdęs apie Siciliją nesistebi, kodėl nuostabaus gamtos grožio saloje tiek mažai turistų. Kita vertus – gerai: kainos vis dar įkandamos, o žmonės neišlepinti pasiturinčių europiečių.

Didelės kainos. Ar tikrai?

Pirmasis perspėjimas, kurį teko girdėti prieš vykstant į didžiausią salą Viduržemio jūroje – vietinių gyventojų tingumas ir didelės kainos. „Tai sala, kurioje išsinuomoję automobilį sumokėsite kur kas daugiau nei skelbiama ir pasiseks, jei apskritai rasite vietą, kurioje tai galima padaryti“, – grasinosi vieno kelionių tinklaraščio autorė, nepamiršusi paminėti ir to, kad Sicilijoje esą mažai turistų dėl besikandžiojančių kainų.

Taigi automobilį galima išnuomoti net mažame, 30 tūkst. gyventojų neturinčiame Comiso miestelyje esančiame mažiausio Sicilijos oro uosto pastate. Vos išėjus iš bagažo atsiėmimo skyriaus, jūsų lauks bent keturios skirtingos kompanijos, siūlančios automobilių nuomos paslaugas.

Jei automobilį rezervavote internetu, atkreipkite dėmesį į laukiančius ir rankose lenteles su bendrovių logotipais laikančius žmones. Jie laukia jūsų – būsite nuvežti į vietą, gausite naujutėlaitį automobilį, kuriam išsinuomoti tikrai nereikės dviejų kreditinių kortelių ir krūvos pinigų, kaip skelbiame perspėjimuose.

Manevringą ekonominės klasės Fiat'ą savaitei galite pasiimti už 250 eurų (apie 860 Lt). Paėmę automobilį pilnu baku, jį tokį ir grąžinkite. Nepaisant menkų įbrėžimų ir dulkių, jei nenusiaubsite automobilio taip, lyg savaitę būtumėte gyvenę tik jame, priduosite atgal be jokių rūpesčių ir dar būsite maloniai nustebinti – jums bus grąžintas 40 eurų užstatas „dėl viso pikto“. Automobilio apžiūra trunka vos keletą minučių, todėl planuoti tam daug laiko tikrai neverta.

Beje, kainos čia tikrai nėra tokios didelės kaip galima pagalvoti. Vienas garsiausių kelionių ekspertų perspėja, kad tai sala, nenusiteikusiems taupyti, tačiau jei nenorite už picą mokėti 8 eurų, už ledų porciją 1,5 euro, o alaus kavinėje pirkti už 2 eurus, tuomet ne tik ši sala ne jums. Paryžius, Barselona, Berlynas ir visa prancūziškoji Viduržemio jūros pakrantė kainomis lenkia Siciliją.

Itališka vakarienė dviems restorane čia kainuos nuo 30 iki 60 eurų. (maždaug 100-200 litų). Už tokią sumą galėsite mėgautis užkandžiais, antruoju patiekalu, pavyzdžiui makaronais ar daugiaryžiu su jūros gėrybėmis, buteliu vyno ir šaltutėliu vandeniu. Tiesa, salotas su jūros gėrybėmis reiktų vadinti jūros gėris su keliomis salotomis. Toks pat malonus vaizdas lėkštėje lauks užsisakius ir bet kurį kitą patiekalą. Todėl jei lygintume kainas ir kokybine patiekalo prasme, Lietuvoje tokia vakarienė kainuotų tris ar net keturis kartus brangiau.

Dar daugiau – galite būti ramūs, vietiniai prekeiviai jūsų nesistengs apgauti. Net miestelių turgeliuose pirkdami vaisius ar gėrimus mokėsite tiek, kiek ir pardavėjo kaimynas, su kuriuo šis vakarais pliekia kortomis ant kartotinių dėžių nuo apelsinų. Žinoma, jei paliksite grąžą – pardavėjai neliks skolingi padėkomis.

Maistas parduotuvėje, tiesa, kiek brangesnis nei Lietuvoje. Todėl norintiems gyventi pigiau teks apsipirkti vietiniuose turgeliuose ar automobiliais arba dviračiais prekes atgabenančius prekeivius. Ten pigiau ir dar galima nusiderėti.

Nakvynės pasirinkimas – dar vienas taškas Sicilijos naudai. Nors viešbučiai, nakvynės namai ir apartamentai iš tiesų čia gerokai užpildyti, jų pasiūla tokia didelė, kad tikrai rasite sau tinkamą už norimą kainą.

Prabangiausi pasiūlymai 5 žvaigždučių viešbučiuose su nuosavu parku, priėjimu prie jūros ir baseinais atsieis kaip ir visur – nuo 290 eurų už naktį (apie 1000 Lt). Tačiau norintiems paprasčiau bet kurioje salos dalyje nesunkiai galima rasti nakvynę už 50 eurų (apie 170 Lt) dviem žmonėms su pusryčiais. Pastarieji čia iš tiesų saldūs, patiekiama daug prinokusių vaisių, džemų, bandelių ir pyragų.

Nėra laiko karui keliuose

Vairavimo kultūra, tiksliau jos nebuvimas ir automobilių spūstys, kurių vengia net vietiniai gyventojai – kitas skambus perspėjimas, kurį galite išgirsti, ieškodami informacijos apie Siciliją. Iš pirmo žvilgsnio eismas Sicilijoje gali pasirodyti chaotiškas, tačiau keliaujant po serpantinais išraizgytą, kalnuotą ir miesteliais nusėtą teritoriją supranti, kad toks elgesys paremtas logika. Nors siciliečių logika dažnai prieštarauja kelių eismo taisyklėms, per septynias dienas saloje neteko matyti nė vienos avarijos ar kito eismo įvykio.

Tiesą sakant, vairuojant čia jautiesi daug saugiau nei Lietuvoje, kurioje kai kurie vairuotojai yra linkę kerštauti, specialiai nepraleisti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuojančių eismo dalyvių. Saloje, kurioje automobilis yra pagrindinė susisiekimo priemonė, nėra vietos ir laiko karui keliuose – čia tiesiog kiekvienas rūpinasi savo saugumu ir daro tai meistriškai.

Dviejų juostų pločio gatve Palerme automobiliai juda keturiomis eilėmis, tarp kurių penktąją sudaro judančių motorolerių kolona. Tačiau jei norėsite tokioje marmalynėje persirikiuoti iš pirmos juostos į antrąją ir pasukti kairėn, padarysite tai nesunkiai – priešingai nei Lietuvoje, niekas nesistengs blokuoti ar nepraleisti. Jei darysite tai greitai ir užtikrintai, niekas nė nepyptelės. Jei išgirsite garso signalą – greičiau tai ne priekaištas, o perspėjimas jums, kad pypsintysis pažeidžia kelių eismo taisykles ir taip įspėja.

Netiesa ir tai, kad keliuose nėra policijos, išskyrus didelius reidus. Teko matyti tris ekipažus, kurie stovėjo miestelių gatvėse matuodami greitį ar tikrindami vairuotojų blaivumą. Vis dėlto taisyklių laikymasis čia turi savas, nerašytas taisykles. Pavyzdžiui, jei uždegsite pėsčiųjų šviesoforą ir pereisite gatvę, automobiliai ims važiuoti net ir degant raudonam signalui – juk laukti nebėra prasmės.

Tiesa, per daug pasitikėti vairuotojų mandagumu neverta. Prie bet kurio automobilio vairo itališkais numeriais gali sėdėti ką tik jį išsinuomoję piktas turistas.

Cosa Nostra nesidomi turistais

Pastarųjų, beje, saugotis reiktų labiau nei Sicilijos mafijos. Kino filmuose ir kriminalų suvestinėse žiaurumu pagarsėję Cosa Nostra nariai tikrai nesidomi turistais. Apskritai, didesniuose salos miestuose gali pasijausti nematomas. Saloje, kurios gyventojų tankumas Lietuvą lenkia beveik tris kartus, vietiniai labiausiai domisi savo reikalais ir nekreipia dėmesio į prašalaičius.

Tiesa, mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip mafijos vadais garsėjančioje Corleone, praeiviai palydės smalsiu žvilgsniu, o viskuo besidomintys paaugliai, prazvimbdami motoroleriu, smalsiai stabtels prie pat šono, tačiau vietinių nuoširdumu nėra pagrindo abejoti.

Galite ramiai palikti automobilio raktelius mokamos stovėjimo aikštelės prižiūrėtojui. Taip būsite ramūs, kad norėdamas sutalpinti kuo daugiau automobilių, jis nestumdys jo per jėgą. O miesto centre palikę eurą gatvėje vaikštinėjančiam ir esą automobilius saugančiam vyriškiui tikrai rasite jį toje pat vietoje. Jis mandagiai linktelės, pareguliuos eismą, kad lengviau išvažiuotumėte ir palinkės geros kelionės dar kartą įrodydamas, kad vietiniai čia tikrai laikosi savo žodžio, nors iš pažiūros taip ir neatrodo.