„Žmona - vaikų priežiūros atostogose, aš išėjau iš darbo, reikalaujančio nuolatinio mano buvimo darbo vietoje, todėl vieną dieną pamąstėme, kad turime puikią progą pabandyti pagyventi, kur šilta. Taip kavinėje kilusi ir garsiai įvardinta idėja tapo realybe. Lietuvoje už namą, kuriame gyvename, mokame dideli kreditą bankui, todėl pasitarę, namą nusprendėme išnuomoti. Šis veiksmas pavyko gana lengvai ir greitai“, - pasakoja D. Zinkevičius ir džiaugiasi, kad likimas apdovanojo progą padidinti savo gyvenimo vasarų skaičių.
Ten - geras oras, puiki aplinka vaikams, patikima sveikatos sistema bei prieinamas kainų lygis.
„Be to, suvokėme, kad tokiam projektui tinkamesnio laiko nerasim - vėliau vaikams reikės eiti į mokyklą, patys galbūt būsime pririšti prie darbų ir t.t. Be to labai nesunkiai įkalbėjome draugų šeimą vykti kartu“, - sako D. Zinkevičius, kuris užsiima konsultacine veikla – šiuo metu dirba su Ukrainos energetikos ministerija.
Pasirinkti šalį nebuvo sunku
Šeima iškart svarstė įvairius variantus, kur galėtų vykti žiemoti. Tarp galimų šalių buvo ir Azijos valstybės – Kombodža, Tailandas, tačiau sudėliojus visus pliusu ir minusus sprendimas atėjo lengvai – Kanarai, Tenerifė.
„Visų pirma norėjosi, kad būtų tinkamas oras žiemą - ne per šalta ir ne per daug karšta. Antra, buvo svarbus patogus susisiekimas su Lietuva. Kad, reikalui esant, būtų galima gana greitai ir santykinai nebrangiai skraidyti į Lietuvą ir atgal. Tas pats argumentas galiojo ir tam, kad mus galėtų aplankyti giminės, draugai. Trečia, norėjosi panašiu išlaidų pragyvenimui, ką išleidžiame Lietuvoje“, - pasakoja D. Zinkevičius kaip vyko šalies pasirinkimas ir priduria, kad šalia teko išnuomoti dar vieną namą, nes visus 7 mėn., kiek pernai teko ten gyventi, juos nuolat lankė draugai ir giminės.
„Pasirinkome gyvenvietę pietinėje salos dalyje netoli pietinio oro uosto. Ten gyvenome erdviai, ramiai, nes tai neturistinė vieta. Tačiau gana vėjuotoje ir neretai vėsesnėje vietoje nei turistų zona, kuri nuo mūsų buvo vos 15 km atstumu“, - teigia pašnekovas.
Nuolatinės atostogos
Vaikai, anot D. Zinkevičiaus, pernai adaptavosi puikiai. Labai greitai apsiprato su dienos ritmu ir tradiciniu ispanišku pietų miegu.
„Užmigdavo vaikai netgi lengviau nei Lietuvoje, matyt veikė grynas oras, nuolatinės maudynės vandenyne, baseine. Į darželius ar būrelius pernai neužrašinėjome, beveik visą laiką turėjome svečių iš Lietuvos, tad leidome mėgautis ilgomis atostogomis. Šiemet planuojame paieškoti kokių nors užsiėmimų, galbūt plaukimo, futbolo ar kt. būrelių. Beje, kokybišką maistą įvertino netgi mažieji - pamėgo žuvį, kurią Lietuvoje dažniausiai ignoruodavo. Kai kurių vaisių, grįžus į Lietuvą, taip ir nepradėjo valgyti, teigdami, jog Tenerifėje jie skanesni“, - įspūdžiais dalinasi vyras.
Sunkiausia vaikams būdavo susitaikyti su tėčių išskridimais. Tada likusiam tėčiui tekdavo prisiimti dvigubai gausesnio vaikų būrio tėvo pareigas. Paklaustas, kaip dažnai skraidydavo į Lietuvą, D.Zinkevičius, sako, kad kartą per mėnesį tekdavo visuomet. O darbo diena atrodydavo paprastai – kasdien eidavo į paplūdimį, ir dirbti galėjo laisvu grafiku.
Šiemet – vėl gyvensime šiltai, valgysime skaniai
Šiemet bendru sutarimu šeima su draugų kompanija grįžo į jau pažįstamą aplinką. Tiesa, šeima ten bus trumpiau, nes Kalėdas nusprendė švęsti Lietuvoje, tad iki vasaros laiko jau ne tiek ir daug.
„Vyriausiasis sūnus, kuris vienintelis, prisimena iš anksčiau, kaip atrodo sniegas, labai norėjo jį pamatyti. Be to, pagalvojome, kad Kalėdų laukimas jaukesnis ir mielesnis Lietuvoje su tikromis eglutėmis ir snaigėmis, nes ten gana keistai atrodė girliandomis papuoštos palmės“, - dėsto pašnekovas.
Tenerifė iš esmės nustebino savo įvairove - gamtos, augalijos, kultūriniais, klimato skirtumais. Nesuvokiama, kad saloje, kurios teritorija yra 30 kartų mažesnė nei Lietuva, visko yra tiek daug. Išbuvome pernai 7 mėnesius ir nesigėdijame sakydami, kad nepamatėme visko.
Verslo idėja įgauna pagreitį
Paklaustas apie ten pernai užgimusius verslo planus D. Zinkevičius pasakoja, kad idėja Tenerifėje gimė netikėtai – galvojant apie tai, kad turistui yra svarbu (t.y. diskutuojant apie pastebėjimus „observations“, susijusius su šalimi – daug turistų, daug paslaugų, daug visko: šalis 30 kartų mažesnė nei Lietuva, o turistų skaičius per metus daugiau nei du kartus didesnis nei visa Lietuvos populiacija).
„Paruošęs reikiamus dokumentus, pritraukęs reikiamus asmenis - paleidau projektą per finansavimo platformą, kad pažiūrėčiau, ar tokia verslo yra priimtina investuotojams. Daugiausia laiko užėmė verslo plano tikrinimo procedūra. Yra identifikuotos kelios platformos, kurių reikalavimus atitinka verslo idėja. Pradžiai pažiūrėsime kaip seksis pirmas bandymas (t.y. pirmas blynas), tada jei reikės – projektas bus pakoreguotas ir paleistas per galingesnę platformą.
Paprašytas plačiau papasakoti apie planus, jis teigia, kad tai yra projektas, kuris suteiks galimybę vartotojams užsisakyti visas įmanomas paslaugas: plaukiojimą laivu, nardymą, dviračių nuomą, ir t.t. turistinėse zonose.
„Šiuo metu tenka visiems pasitikėti agentais arba praleisti labai daug laiko naršant internete. O norisi, kad viskas būtų labai paprasta, pvz., kaip užsisakant viešbutį ar gyvenamąją vietą. Tad surinkau komandą, radau administratorių, parašėme verslo planą ir pateikėme į corwdcube.com platformą investicijų surinkimui. Surinkus pinigus prasidės ir darbai, kuriuos atliks surinkta komanda. Man teks žiūrėti iš šalies arba pačiam nerti į šį verslą pasiraitojus rankoves. Idėjų kaip taisyklė atsiranda ir daugiau. Kyla klausimas, kurią verta vystyti, kuria užsiimti, kiek reiks investicijų pritraukti ir pan.“, - dėsto pašnekovas.