Taip pat skaitykite: Paslaptingiausias Balkanų vienuolynas, kuriame naktį praleisti galite ir jūs
Nors Kotoras išvengė didelių sugriovimų karų metų, tačiau dabartinį miesto vaizdą reikia ypač dėkoti UNESCO, kurios pagalba miestas buvo atstatytas po 1979 metų balandžio 15 dieną įvykusio galingo, maždaug 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimo. Per šią galingą gamtos stichiją nukentėjo 1487 mieste esantys objektai, iš kurių apie 40 procentų buvo religinės reikšmės.
Žemės drebėjimas buvo toks galingas, kad žmonės žuvo ne tik Juodkalnijoje (101 žuvusysis), bet ir kaimyninėje Albanijoje (35), o daugiau nei 100 000 žmonių neteko namų. Atstatymo bei restauracijos darbai tęsėsi ilgus metus ir dabar turistai, nežinodami apie šią gamtos stichiją, negalėtų net įtarti, kad miestas buvo taip nusiaubtas bei gali įdėmiau susipažinti su turtinga Kotoro istorija.
Susikūrimas ir istorinis vaidmuo
Be to, miestas vis pakliūdavo į Vengrijos karalystės ar Venecijos respublikos įtakos zonas, kol pastaroji perėmė miesto valdymą iki pat prancūzų okupacijos 1807 metais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Kotoras buvo užimtas austrų ir išliko šios šalies teritorija, kol 1918 metais tapo naujos valstybės Europos žemėlapyje – Jugoslavijos teritorija.
Įspūdingiausiu miesto pastatu laikoma romaninio, masyviomis pastatų formomis ir paprastumu garsėjančio architektūros stiliaus Švento Tripūno (St Tryphon) katedra iškilo jau 1166 metais ir buvo perstatyta po 1667 metų regioną sukrėtusio žemės drebėjimo. Šiuo laikotarpiu pradėjo kurtis ir dabartinis miesto vaizdas, o šis procesas buvo ypač aktyvus maždaug iki 14 amžiaus, kai miestas nustojo plėstis dėl apribojimo gynybiniais įtvirtinimais, kurių ilgis jau priklausymo Bizantijos imperijai laikotarpiu siekė apie 4,5 kilometro.
Iš žymesnių šio nedidelio miesto statinių paminėtini ir 13 amžiaus Šv. Luko bei Šv. Marijos bažnyčios, 12 amžiaus Šv. Anos bažnyčia, 15 amžiaus Dievo Motinos bažnyčia, 17 amžiuje statyti Princo rūmai ir 19 amžių menantys Napoleono teatro rūmai. Nors lankytinų vietų yra išties daug, tačiau juos rasti ir nepasiklysti siaurų gatvelių labirinte padės prie pagrindinių miesto vartų įsikūrusiame miesto turizmo informacijos centre gautas nemokamas žemėlapis ar išsinuomotas audiogidas.
Pamatyti, pavalgyti, pamiegoti
Beje, pradėti kopti į tvirtovę rekomenduojama kuo anksčiau ryte, mat kaitrūs saulės spinduliai gali apsunkinti kelionę, o prasilenkimai siauruose takeliuose su įdienojant vis didėjančiais turistų srautais gali prailginti kelionę.
Kopimas į kalną, iš kur taip pat atsiveria puiki įlankos panorama, trunka apie dvi valandas, o paskui kelias veda pro tankų mišką, kol dar maždaug po pusantros valandos pasiekiamas restoranas, kur galima pasistiprinti prieš kelionę atgal. Keliauti į kalnus galima ir norint aplankyti keletą kilometrų nuo Kotoro nutolusias Austrų-Vengrų tvirtoves, o visą reikiama informaciją apie jas ir maršrutus teikia turizmo informacijos centras. Be to, apsilankymo vertos ir Kotoro įlankoje esančios Šv. Jurgio (Sveti Djordje – serb.) ir Gospa od Škrpjela salos, galimos pasiekti laivais organizuojamomis ekskursijomis, mat pastarojoje galima aplankyti 1632 metais pastatytą to paties vardo bažnyčią.
Beje, tai vienintelė žmogaus rankomis sukurta sala Adrijos jūroje, mat, pasak legendos, pastatyta rifo vietoje skandinant senus laivus, kur 1492 metais du Venecijos pirkliai rado vieną jų išgydžiusią Dievo Motinos ikoną.
Be to, keliaujantiems po visą Juodkalniją, siūloma apsistoti „Montenegro Hostel“ svečių namuose, mat apsistojus tam tikrą naktų skaičių viename ar kitame mieste esančiuose įmonės svečių namuose, galima tikėtis nemokamo apgyvendinimo vienai ar net keletui naktų. Norintiems pusryčiauti kavinėse, siūlomas įvairių – nuo kuo šviežiausių jūros gėrybių iki nacionalinės virtuvės patiekalus siūlančių maitinimo įstaigų pasirinkimas, o norintys tik kuo greičiau užkasti, gali išmėginti itališkų picų kokybės standartus atitinkančias picas, kurios parduodamos ir gabaliukais, kas ypač populiaru visuose Balkanuose.
Be to, siūloma išmėginti vietinius vynus, kurių kaina parduotuvėse yra gana nedidelė (~3-4 eurai už litrą), tačiau kokybė išties maloniai stebina. Ieškantys naktinio gyvenimo, taip pat neturėtų nusivilti, tačiau ne sezono metu mieste naktimis ypač ramu ir tyku.
Kaip atvykti
Deja, tiesioginio skrydžio nei į vieną iš šių oro uostų nei iš Vilniaus, nei iš Kauno nėra. Nusileidus viename iš regiono oro uostų, patekti į Kotorą galima autobusais, kurie šalies viduje važinėja ypač dažnai (net ne sezono metu maršrutu Podgorica-Kotoras maždaug kas pusvalandį), o Kotoro autobusų stotis yra vos penkių minučių atstumu nuo senamiesčio.
Beje, atkeliaujant automobiliu, omenyje reikėtų turėti gana siaurus ir vingiuotus kalnų kelius bei agresyvokus vietinius vairuotojus. Visgi atkeliauti į Kotorą turbūt įdomiausia keltu arba kruiziniu laivu, kuriuos galima išvysti Kotoro prieplaukoje ir jais nukeliauti ne tik į kaimyninius miestus, bet ir Italiją.
Ne tik nuostabios architektūros ir istorijos, bet ir išpuoselėtų turizmo paslaugų Kotoras – puiki vieta poilsiautojams. Žinoma, turistams, kuriems nebūtinos maudynės, aplankyti miestą rekomenduojama ne sezono metu, kada regiono klimatas primena vėlyvą lietuvišką pavasarį, o kaitri Balkanų saulė neatima visų jėgų. Ir išties, ne tik geri turistų įvertinimai, bet ir istorinis miesto veidas Kotorą daro viena puikiausių Adrijos jūros pakrantės vietų.