Užsienio valiutos pinklės

Planuojant kelionę savarankiškai, patariama pradėti nuo svarbiausios informacijos apie šalį paieškų: ar prireiks vizos, kiek po kelionės turi galioti pasas, ar reikia skiepų ir kitų pažymų. Vertėtų pasitikrinti, ar šalyje paplitęs atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis, jei ne – kur būtų patogiausia išsigryninti pinigų.

„Prireikus grynųjų, atkreipkite dėmesį, kokią sumą nemokamai išgryninti leidžia jūsų banko planas, kokie gali būti taikomi mokesčiai už pinigų išėmimą ne savo banko bankomate. Užsienyje yra paplitę į turistus orientuoti bankomatai, kurie už valiutos konvertavimą siūlo didelius komisinius mokesčius arba prastą valiutos keitimo santykį. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į papildomus mokesčius, rinktis savo banko valiutos konvertavimo kursą, o atsiskaitant kortele – rinktis atsiskaitymą vietos valiuta. Tokia taktika dažniausiai sutaupyti nemažą sumą pinigų“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas
Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas
FOTO: Bendrovės archyvas

Kredito ar debeto?

Kitas svarbus žingsnis, planuojant atostogas – pasitikrinti, kokią mokėjimo kortelę turite: kredito ar debeto. R. Čereškos teigimu, kasdienėms reikmėms, neplanuojant didesnių pirkinių, daugeliui užtenka debeto kortelės, tačiau keliaujant išryškėja kredito kortelės privalumai. Jos dažniausiai prireiks norint išsinuomoti automobilį. Be to, kredito kortelės dažnai turi ir papildomų naudų: kelionių draudimą ar draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

„Pasitikrinus, kokias papildomas paslaugas suteikia turima mokėjimo kortelė, kokiomis sąlygomis – ar galioja tik kortelės turėtojui, ar ir jo šeimai – gali neprireikti draustis papildomai ir taip galima sutaupyti nemažą sumą pinigų. Kai kurios kortelės turi specialų kelionių draudimą, kuris ne tik padengia būtinąsias medicinines išlaidas, bet ir suteikia kompensaciją dingus ar vėluojant bagažui, vėluojant ar praleidus jungiamąjį skrydį, leidžia apsilankyti oro uostų VIP salėse, atsitikus eismo įvykiui, padengs išskaitą pagal transporto nuomos sutartį“, – aiškina R. Čereška.

Jis atkreipia dėmesį, kad su kredito kortele veikiantis kelionių draudimas įprastai apima bazinį paslaugų paketą: išlaidas prireikus medikų pagalbos, atšaukus skrydį ar praradus bagažą. Todėl išsiruošus kopti į didesnį nei 3000 km aukštį, slidinėti ne tam skirtose trasose ar užsiimti kita ekstremalia veikla, vertėtų pasidomėti papildomomis draudimo galimybėmis, kurios, atsitikus nelaimingam įvykiui, padėtų sumažinti finansinę naštą.

Sukčiai neatostogauja

Bankai daug dėmesio skiria sukčiavimo prevencijai, todėl aptikę, kad jūsų kortele bandoma atsiskaityti neįprastoje vietoje ar neįprastomis sumomis, gali stabdyti tokius įtartinus mokėjimus ar net užblokuoti kortelę. Kad pavyktų išvengti tokių nesklandumų, prieš kelionę patariama interneto banke ar mobiliojoje programėlėje pasitikrinti, ar jūsų mokėjimo kortelė vyks šalyje, į kurią keliaujate. Jeigu kortelė vis dėlto buvo užblokuota, nedelsiant susisiekite su banku. 

Kišenvagiai atsipalaidavusį turistą pastebi iš tolo. Daugelis keliautojų jau yra išmokę budriau saugoti savo daiktus viešajame transporte ar pagrindiniuose traukos objektuose, nelaikyti vertingų daiktų kišenėse. Vis dėlto, vagysčių vis tiek nutinka, todėl norint dar labiau apsisaugoti nuo vagių, Romas Čereška pataria su savimi nesinešioti visų atsiskaitymo priemonių.

„Daugelis mokėjimo korteles yra susieję su telefonu arba atsiskaito mokėjimo žiedais, išmaniaisiais laikrodžiais. Todėl galbūt verta fizinę kortelę palikti viešbutyje? Taip sumažinsite riziką, kad įvykus nelaimei, bus pavogtos ar pamestos visos mokėjimo kortelės ir grynieji vienu metu. Kol aiškinsitės įvykį, turėsite atsarginį variantą“, – sako R. Čereška. 

Jis taip pat pataria vengti populiariose turistinėse vietose paplitusių sukčiavimo būdų, pavyzdžiui, kai sukčius primygtinai „dovanoja“ nemokamą apyrankę, o uždėjęs ją ant rankos, agresyviai pradeda reikalauti pinigų. Taip pat dažnai pasitaiko aukas renkančių labdaros organizacijomis apsimetusių sukčių, primygtinai kelią siūlančių parodyti vietinių gyventojų, vėliau neatlyžtančių dėl pinigų. R. Čereškos teigimu, tokie veiksmai gali būti ir distrakcija: kol aiškinatės su vienu sukčiumi, galite tapti ir kišenvagio auka.

Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės