Jose galima ne tik įsikurti pasistačius palapinę, o kai kuriose ir kemperį, bet ir praturtinti poilsį nauja patirtimi: išmokti žaisti kroketą, išbandyti skrydį su reaktyvine vandenlente, kurenti aukurą, pasiperti vigvame, gaudyti gintarą ar net stovėti ant vinių.
„Stovyklavietės Lietuvoje įsikūrusios ne tik prie tokių vandens telkinių, kaip upės, ežerai, bet ir priemarių ar jūros. Savo mėgstamą vietą ras tiek ieškantys pastovumo bei poilsio, tiek norintys patirti naujų įspūdžių ir geriau pažinti Lietuvą.
Vasaros metu itin išauga stovyklaviečių populiarumas, todėl prieš planuojant keliones rekomenduojame kreiptis į stovyklaviečių administracijas ir pasitikrinti jų užimtumą bei konkrečių patirčių galimybes, tam, kad atvykus į vietą jūsų viešnagė būtų užtikrinta ir maloni. Taip būsite tikri, kad poilsiaujant su namuku ant pečių viskas praeis sklandžiai“, – pranešime žiniasklaidai sako Neringa Sutkaitytė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė.
Ekspertė nurodo, kad renkantis kur keliauti, svarbu atkreipti dėmesį į žymėjimą (pagal Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą). Poilsiui skirtos vietos prie vandens skirstomos į stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas. Stovyklavietės – tai poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga.
Poilsiavietės – tai teritorijos, skirtos laikinai apsistoti be nakvynės. Atokvėpio vietos – tai trumpam poilsiui be nakvynės skirta vieta, kurioje gali būti įrengiama mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų, paprastai be laužaviečių.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra ragina Lietuvos regionuose ir gamtoje vasaros metu atrasti patyriminio vasarojimo su palapinėmis prie vandens galimybes.
1. Įsikurti su palapine galima ir vienoje ežeringiausių Molėtų rajono vietovių, prie Galuono ežero, Molėtų kempinge (Molėtų r.). Čia – begalė pramogų mėgstantiems aktyvų poilsį, pavyzdžiui, baidarės, vandens slidės, greitaeigis kateris ar net skrydis reaktyvine vandenlente! Be to, pievelėje galima išbandyti seną aristokratišką britų žaidimą kroketą.
2. Žemaitijos nacionaliniame parke tarp Žiedelio ir Ilgio ežerų įsikūrusi Povilo Sukausko turistinė stovykla (Plungės r.) siūlo net 100 vietų palapinėms. Čia galima pasimėgauti pirties malonumais, o visai netoli yra paukščių stebėjimo vieta – namelis ant Ilgio ežero kranto, tad poilsiautojai keliaudami ančių taku gali ne tik surasti šią vietą, bet ir stebėti paukščius. Tam padės naujai įrengti stendai su informacija apie paukščius bei Ilgio botaninį-zoologinį draustinį.
3. Ar žinojote, kad nors Sartų ežeras yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, jis pirmas pagal pakrantės ilgį? Jeigu norite stovyklauti prie šio gražuolio ežero, siūloma išbandyti Bradesių stovyklavietę (Rokiškio r.). Čia rasite medines pavėsines, lauko akmenų laužavietes, persirengimo kabinas, dušą ir tualetą. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, pontoninis lieptas, paplūdimio tinklinio bei futbolo aikštelės.
4. Ant Neries kranto įrengtoje privačioje „Panerio poilsiavietėje“ (Kauno r.) yra stovyklavietė-kempingas, kuriame galima apsistoti nakvynei su palapine, pavakaroti prie laužo. Be baidarių ir plaustų nuomos, pirties, įvairių žaidimų aikštelių, čia siūloma išskirtinė patirtis – aukuro su gintaro dulkėmis kūrenimas.
5. Asveja – tai ilgiausias Lietuvoje ežeras. Apsistoti su palapine čia siūloma ypatingoje vietoje – Žingių stovyklavietėje (Vilniaus r.) esančioje protakoje, kuri jungia rytinę ir vakarinę Asvejos ežero dalis. Stovyklavietėje yra stalai, pavėsinės, suolai, laužavietė, tualetai.
6. Viena iš rekomenduojamų vietų keliaujantiems su palapinėmis – Algimanto Svitkino stovyklavietė (Šilutės r.). Ji yra Nemuno deltos regioniniame parke, šalia Atmatos upės. Čia galima išbandyti pirtį vigvame, pasiplaukioti po Nemuno deltą, Kuršių marias ar persikelti į Nidą. Stovyklavietė yra draugiška svečiams su augintiniais.
7. Apie gyvosios indėnų istorijos muziejų po atviru dangumi Vinetu kaime (Klaipėdos r.) yra girdėjęs ne vienas. Tačiau ar žinote, kad čia galima ne tik apsistoti tradicinėje indėnų palapinėje tipi, bet ir pasistatyti palapinę stovyklavietėje, esančioje Danės bei Akmenos upių slėnyje? Vinetu kaime galima geriau pažinti Šiaurės Amerikos indėnų kultūrą, sudalyvauti būgnų rato ar taikos strėlės programoje, pasikaitinti indėniškoje pirtyje Inipi, pajodinėti ar net išbandyti stovėjimo ant vinių praktiką.
8. Trijų žvaigždučių kempingas su 30 aikštelių kemperiams ir 40 vietų palapinėms ant Kuršių marių kranto vaizdingame Ventės rago pusiasalyje yra poilsio bei laisvalaikio centro „Ventainė“ (Šilutės r.) dalis. Čia galima pasiplaukioti kateriu, vandens motociklu, jachta, baidarėmis ar irklentėmis, leistis į pažintinę kelionę laivu po Nemuno deltą ar net užsisakyti pikniką su žuviene.
9. Svencelėje, vadinamoje buriuotojų ir jėgos aitvarų vadeliotojų Meka, ant Kuršių marių kranto veikiantis savitarnos kempingas „Fenas Kite Spot“ skirtas tiems, kurie nori pažaboti vėją bei išbandyti vandens sportą: jėgos aitvarus, burlentes, irklentes, elektrines banglentes. O galima tiesiog mėgautis saulės voniomis, vaizdu į Negyvąsias kopas ir bangas raižančiais aitvaruotojais.
10. Kupiškio marios – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, susiformavęs užtvenkus Lėvens upę. Marių pakrantėse yra net kelios poilsiavietės, kur galima pernakvoti palapinėje, viena iš jų – Aukštupėnų poilsiavietė (Kupiškio r.).
Čia galima pernakvoti palapinėse, nameliuose ant vandens arba nameliuose pušyne. Leisti laiką galima paplūdimyje, paplūdimio futbolo, paplūdimio tinklinio, krepšinio, teniso aikštelėse, vandens batutų parke, vandenlenčių parke. Visai šalia poilsiavietės esančiu pontoniniu tiltu galima patekti į Uošvės Liežuvio salą.
11. Norintys atsigulti ir atsikelti su Kauno marių – didžiausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje – vaizdais su palapine gali įsikurti Duobakalnio stovyklavietėje (Kauno r.). Ji yra vieša, nemokama. Čia įrengta stoginė, miško baldai, lauko tualetas, laužavietės, netoliese teka upelis, kurio vandenį galima gerti.
12. Vasaroti palapinėje tik 90 metrų nuo Baltijos jūros kranto? Tai įmanoma sodyboje „Karkelbeck No 409“ įkurtame kempinge. Sodybos šeimininkai ne tik organizuoja gintaro gaudymo, vaistažolių paruošimo, garso terapiją skambančiais dubenimis bei kitas edukacijas, bet ir siūlo panirti į savarankiškas terapines veiklas, pavyzdžiui, šiltų akmenukų terapiją pajūryje, akmenukų su skylutėmis ieškojimą, buvimą gamtoje ir tyloje. Čia galima išsinuomoti šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, dviračius, baidares, pajodinėti žirgais ar skraidyti parasparniu.
13. Nuo palapinės iki Girulių paplūdimio – vos 10 minučių pėsčiomis. Tai – pagrindinis 4 žvaigždučių „Pajūrio kempingo“ privalumas. Kempinge yra universali krepšinio, teniso, tinklinio sporto aikštelė, sezono metu galima prisijungti prie jogos užsiėmimų ir pasveikinti saulę, o taip pat – išbandyti šalia esančius dviračių takus bei Klaipėdos pajūrio „miško sveikatingumo takus“.
14. Neringos mieste, kuris yra įsikūręs Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, statytis palapines galima tik vienoje vietoje – „Nidos kempinge“ (Nida). Kempingas įrengtas Parnidžio kopos papėdėje, miško apsuptyje, iki artimiausio Nidos bendro paplūdimio vos 8 minutės pėsčiomis. Čia veikia restoranas, yra sauna, baseinas, nuomojami dviračiai, o nuo birželio vidurio bus atidaryti nauji padelio kortai.
15. Daugiau nei 10 metų puoselėjamas „Saulės rato“ parkas su aukurą supančiais septyniais iš medžių sudarytais žiedais, simbolizuojančiais planetas, yra Misgirių stovyklavietės, arba Saulės rato kempingo (Klaipėdos r.), ypatumas. Stovyklautojai čia gali išbandyti pirtis, pasimokyti rišti vantas, tvenkinyje paplaukioti valtimi, irklente, žvejoti, vaistažoliauti, pasmaguriauti trešnių giraitėje arba stebėti gamtą iš apžvalgos bokštelių.
