Nors daug kas stengiasi piešti vaizdą, kad Lietuva nuskurdusi ir pas mus viskas tik blogyn – atleiskite, nesutiksiu su tokiais teiginiais. Šią vasarą itin dažnai keliavau Lietuvos geležinkeliais maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir tapau liudininku to, kas vyksta. O vyksta labai paprasti, sakyčiau, prabangūs dalykai.
Pirmiausia žmonės išperka pačius brangiausius pirmos klasės bilietus (asmeniui 35,30 Eur), po to išperka antros klasės bilietus (asmeniui 24,80 Eur), o tada lieka tik patys pigiausi – tie naujieji, apie kuriuos buvo paskelbta liepos pradžioje – trečiosios klasės bilietai (asmeniui 13,60 Eur). Nuoširdžiai nustebau, nes aviacijoje gi būna visai atvirkščiai. Pirmiausia žmonės išgraibsto akcijinius, pačius pigiausius bilietus, o tada lieka tik brangiausi.
Kai žiniasklaida pranešė, kad pas mus traukiniuose atsiranda trečioji klasė, kaip Amerikoje, kai kuriuos Didžiosios Britanijos traukiniuose ir kai kuriose Azijos šalyse, Lietuvoje daug kas stebėjosi, o socialiniuose tinkluose net ėmė rastis kritikų, kurie purkštavo „kas čia per nesąmonė“. Aš atvirkščiai – visada palaikau naujoves ir ypač tuos atvejus, kai nuo to laimi klientai.
Atsirado galimybė rinktis, o ir svarbiausia – sutaupyti. Juk tai didžiulis pliusas. Man taip atrodo, bet ne visiems keliaujantiems traukiniais. Vilniaus geležinkelio stotyje, prieš išvykdamas reisu Vilnius–Klaipėda, prie traukinio aš pakalbinau keletą keleivių, paklausiau, kokia klase jie pasirinko keliauti ir kas nulėmė tokį apsisprendimą.
34 metų Vitalijus, traukiniu su draugu keliavęs iki Kretingos, sakė, kad pasirinko antros klasės bilietus, nes pabijojo rinktis tuos naujuosius-pigiausius.
„Girdėjau, kad ten nepatogu, labai susispaudus reikia važiuoti. Kai kelionė trunka ilgiau nei keturias valandas, aš vis tik pasirinkau komfortą, o ne taupymą“, – sakė jis.
Kai paklausiau Vitalijaus, kas jam sakė apie trečios klasės „susispaudimą“, šis tiksliai neprisiminė. „Gal skaičiau internete? Bet tikrai nebuvo geras atsiliepimas“, – patikslino jis.
Į tą patį reisą susiruošusi vilnietė Brigita, atostogų keliavusi į Nidą pro Klaipėdą, sakė, kad taip pat rinkosi antros klasės bilietą, nes jau yra patikrinusi, ką tai reiškia.
„Aš neeksperimentuoju. Man atrodo, kad antros klasės bilieto kaina yra labai normali, sveika, todėl aš nebandau sutaupyti tokioje vietoje. Mačiau, jog yra trečios klasės, bet nesidomėjau, kuo ji skiriasi. Tikriausiai kažkas yra blogiau, nes bilietai pigesni. Man atrodo, antroje klasėje komforto lygis pakankamas, jo nei per daug, nei per mažai, todėl pasibloginti kelionės aš nenorėjau“, – savo pasirinkimą komentavo valstybinėje įstaigoje dirbanti Brigita.
Jau įlipęs į traukinį, susiradęs savo trečiosios klasės vagoną, jame pakalbinau Laurą ir Giedrių iš Trakų rajono. Jie sakė, kad tokiu būdu į pajūrį keliauja pirmą kartą, o pasirinkimą nulėmė tai, jog kitokių bilietų tiesiog nerado.
„Mes nelabai gilinomės į klasę, reikėjo tiesiog nuvažiuoti būtent šiandien, kuo anksčiau. Bilietus pirkome vakar, o kito pasirinkimo tiesiog nebuvo, tik trečia klasė ir tai labai nedaug laisvų vietų. Čia, galima sakyti, mums pasisekė“, – džiūgavo pora.
Laura buvo važiavusi traukiniu iš Vilniaus į Kauną pirmąja klase, todėl galėjo palyginti savo patirtis. „Na, kas nustebino – tai traukinio senumas. Atrodo, kad čia kokių 1960-ųjų vagonas, iš tėvų jaunystės. Senokai nemačiau Lietuvoje tokio, nustebino, jog jie dar naudojami“, – kalbėjo mano pašnekovė.
Tas tiesa, Laura nesumelavo – „LTG Link“ reisui Vilnius–Klaipėda–Vilnius parinkti traukinių vagonai šią vasarą galėjo nustebinti ne vieną keliautoją. Aš pats, metai iš metų keliaujantis tuo pačiu reisu, senokai nebuvau tokių nei matęs, nei juose sėdėjęs. Rodos, sugrįžimas 10 ar 15 metų atgal, kai tokie traukiniai pastoviai kursuodavo po Lietuvą.
Jaunimui tikriausiai šiokia tokia egzotika, na, o vyresniems – sentimentai. Kritikuoti tokių vagonų negaliu, nes esmė – t. y. kelionės laikas nuo to nesikeičia. Ar nauju traukiniu, ar senuoju – nuo Vilniaus iki Klaipėdos nuvyksti per daugiau nei keturias valandas. Priklauso nuo konkretaus reiso. Vieni traukiniai nuvažiuoja per 4 valandas 23 minutes, kiti per 4 valandas 35 minutes. Didelio skirtumo nėra.
Trečioji klasė tai ne tik dėl vagonų senumo, bet ir dėl didesnio keleivių „suspaudimo“. Pirkdamas bilietą aš pats galėjau pasirinkti vagoną ir vietą jame. Pasirinkau penktą vagoną, 24 vietą prie lango. Pasirodo – tai sėdimoji pozicija ant gulto senoviniame kupė. Visa trečioji klasė – vien tik kupė. Tik gal anksčiau būdavo įprasta, kad viename kupė sėdi keturi asmenys, o dabar – pasirinkus trečiąją klasę – joje net šeši skirtingi keleiviai.
Priešais mane taip pat prie lango sėdėjo Sergėjus iš Kazachstano, šalia jo sėdėjo biochemijos studentė, mergina su knyga, šalia jos vyresnio amžiaus ponia. Ant to paties suolo, kur aš, sėdėjo vidutinio amžiaus, maždaug 40 metų, draudimo agentas, taip pat vyresnė ponia per vidurį. Ir taip mes šešiese važiavome iš Vilniaus į pajūrį.
Viena iš bendrakeleivių traukinio palydovės, kai ši tikrino bilietus, puolė klausti, ar trečiojoje klasėje veikia kondicionieriai.
„Ne visada, ne visur, bet pamėginsiu įjungti nuo Kėdainių. Iki Kėdainių siūlau važiuoti atidarytu langu, kad prasivėdintų“, – sakė traukinio palydovė.
Kai kuriuos keliautojus tai išgąsdino, bet visai be reikalo – tą rytą karšta nebuvo. Kondicionieriaus palydovė nusprendė nejungti ir nuo Kėdainių, iki pat galo keliavome atidarytu langu, plaukus kedeno malonūs vėjo gūsiai, tiksliau reiktų sakyti – gūsiukai, nes jie tikrai švelnučiai.
Mano bendrakeleivius nustebino, kai palydovė maždaug ties Kaišiadorių stotimi išdalino visiems meniu.
„Čia kaip pirma klasė, galima valgyti ir gerti užsisakyti“, – replikavo viena ponia.
Meniu tas pats, kaip ir geresniuose, naujesniuose traukiniuose. Tokius pačius meniu gauna ir keliautojai, važiuojantys pirma ar antra klase. Tik tose geresnėse klasėse valgyti bei gerti patogiau. Mat trečiojoje klasėje staleliu gali naudotis tik tie, kas sėdi prie lango. Visi kiti jo tiesiog nepasiekia. Todėl jeigu užsisakytų arbatos, kavos, limonado ar dar ko, reikėtų laikyti rankoje. Arba glaustis prie tų, kas sėdi prie lango. Tai nėra labai patogu, bet jeigu esi alkanas, prie visko galima prisitaikyti.
Važiuojant pilnu sąstatu, kai kupė sėdi šeši asmenys, komforto nėra labai daug. Žmogus glaudžiasi prie žmogaus, nori to ar nenori. Ypač nepatogu, jeigu keliautojai su savimi turi didelę mantą – lagaminų ar krepšių. Du dideli lagaminai telpa po suolais, o visos kitos kuprinės, krepšiai dedami po ko kojomis arba tarp žmonių. Tai sukuria gana ankštą atmosferą.
Nors daug kur keliauju, esu bandęs įvairiausių traukinių, ši kelionė į pajūrį man buvo gana išskirtinė. Taip susispaudęs nevažiavau senokai, tikriausiai nuo praėjusių metų, kai lankiausi Uzbekistane ir panašiu traukiniu važiavau iš Taškento į istorinį miestą Samarkandą.
Kai keleiviai važiuoja taip susispaudę, kaip silkės, visur pasaulyje būna tas pats – žmonės ima tarpusavyje bendrauti. Pastebėkite tai – jeigu sėdime didesniu atstumu, turime daugiau privačios erdvės – dažnai su bendrakeleiviais net nepasilabiname. O štai tokiame kupė, kur žmogus prilipęs prie žmogaus – nori nenori pasakai „labas“. Pas mane kupė buvo ne tik „labas“, mes visą kelią plepėjomės, dalinomės savo istorijomis.
Pats kalbiausias iš visų buvo kazachstanietis Sergėjus. Jis pasiskundė, kad yra šiek tiek pavargęs, nes keliauja labai daug valandų.
„Aš profesionalus tolimųjų reisų vairuotojas“, – prisistatė mums visiems Sergėjus.
Tada ėmė pasakoti, kaip sudėtingai jis iš savo gimtųjų namų vyksta iki darbovietės Šiauliuose.
„Iš pradžių iš Uralsk miesto skridau iki Maskvos Šeremetjevo oro uosto, tada ten turėjau persėdimą, skridau iki Minsko. Tada ten buvo laukimas, reikėjo sulaukti autobuso. Tada iš Minsko į Vilnių važiavau autobusu, mus visą naktį laikė prie sienos, labai ilgai viskas truko. 17 val. pajudėjom iš Minsko ir tik 05:30 val. ryte buvome Vilniaus stotyje. Dabar liko paskutinis etapas – šitas traukinys“, – aiškino Sergėjus.
Jį nustebino, kad Lietuvoje tokie seni traukiniai. „Aš galvojau, pas jus jie geresni, o čia tokie kaip Kazachstane“, – juokėsi jis. Paaiškinau, kad ne visada ir ne visur tokie važiuoja.
Taip pat daug traukinyje kalbėjomės su draudimo agentu, kuris pasakojo, nuo ko žmonės draudžiasi dažniausiai ir kokios problemos kyla po to, kai atsitikus bėdai jie bando atsiimti išmokas. Pakalbėjome ir apie tai, kad kartais pasitaiko sukčių, kartais žmonės gudrauja bei sukuria draudimines situacijas. Na, bendrakeleivis pasitaikė tikrai patyręs, daug visko matė ir girdėjo.
Tame pačiame kupė susipažinau ir su viena iš vyresnių ponių, kuri mūsų gretas papildė nuo Šiaulių. Ji jokiu būdu nenorėjo sakyti savo vardo ir atskleisti informacijos apie save.
„Mano dukra dirba LRT televizijoje, mes esame susitarusios, kad aš niekur į viešumą nelendu, nereikia man tos reklamos“, – sakė ji.
Reikia gerbti ponios norus, per daug ir neklausinėjau. Bet pakalbėti vis tiek buvo apie ką. „Šiauliai labai gražėja ir keičiasi“, – džiūgavo bendrakeleivė.
Ji save vadina optimiste, tačiau džiaugėsi ne dėl visko. „Traukiniai dabar tokie populiarūs, kad net buvo neįmanoma su drauge gauti vietų viena šalia kitos, ji į mūsų kupė netilpo, todėl važiuoja kitoje“, – apgailestavo ponia.
Kita bendrakeleivė maždaug ties Plunge nuėjo pasinaudoti trečiosios klasės tualetu. „Stengiausi susilaikyti, bet neišlaukiau iki galo. Kažkaip aš bijojau to traukinio tualeto, bet maloniai nustebau, nes jis tikrai švarus, sutvarkytas. Net ir tualetinio popieriaus buvo“, – sakė tualetu pasinaudojusi keleivė.
Jai pritarė ir kartu keliavęs draudimo agentas. „Man irgi patiko, viskas ten su juo gerai“, – pridūrė.
Kiek pastebėjau, dauguma trečiosios klasės keleivių rinkosi važiuoti atidarytomis kupė durimis. Kai pradėjau klausinėti, kodėl, žmonės aiškino, kad taip į kupė patenka daugiau oro.
„Reikia, kad vėdintųsi, nes šeši keleiviai tokioje mažoje patalpoje – nieko gero, labai karšta gali greitai pasidaryti“, – sakė vaikinas iš gretimos kupė.
Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsirado trečioji klasė bei vylėsi, jog ji išliks ir ateityje. „Už nepilnus 14 Eur nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra fantastiška kaina, aš tik taip dabar ir važinėčiau, jeigu jie paliks šitą variantą“, – sakė jis.
