Nors skambi šio rašinio antraštė kai kam gali pasirodyti šventvagiška – jokio kriminalo ir nuodėmių joje paslėpta nėra. Vis dar pagal savo pirminę paskirtį veikianti Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija (dar galima vadinti kunigų universitetu) – daug metų itin uždara ir paprastiems žmonėms neprieinama įstaiga – oficialiai siūlo nakvynės paslaugas savo patalpose.
Įdomu tai, kad nuo 1624 metų čia veikė Bernardinų vienuolynas – t. y. gyveno dešimtys vienuolių, o nuo 1926 metų buvo įsteigta seminarija būsimiems kunigams. Kitaip sakant, beveik 400 metų (su pertrauka sovietinės okupacijos metais) šios patalpos buvo skirtos vien tik tarnauti Dievui nusprendusiems vyrams ir niekam daugiau. O dabar vadinamosiose celėse pernakvoti gali visi, kas nepagailės už tai susimokėti.
„Taip buvo sugalvota ne iš gero gyvenimo“, – sako už apgyvendinimą, maitinimą ir grupių priėmimą seminarijoje atsakinga administratorė ponia Jovita Joniškienė. Kiek liūdėdama ji pripažįsta, kad nakvynės paslaugas čia nuspręsta siūlyti tada, kai beveik neliko kunigystei besiruošiančių studentų.
Su daug šauktukų šiame turizmą Lietuvoje skatinančiame tekste privalome pranešti visai neturistinę naujieną – mūsų šalyje drastiškai mažėja kunigų. Ne tik dėl įvairių šios profesijos atstovus krečiančių skandalų, bet ir dėl to, kad vis mažiau jaunuolių nori atsiduoti kunigystei bei visiems ją lydintiems įsipareigojimams. Jų daug ir jie gana sudėtingi – jokia paslaptis.
Drąsiai galima sakyti, kad tai pati tikriausia kunigystės krizė, apie kurią garsiai kalba ir patys bažnyčių valdytojai – vyskupai. Šiemet Vilniuje, Jeruzalės rajone, esančią seminariją baigia ir į kunigus įšventinti bus vos keturi vaikinai. O mokslus pradėjo ir parengiamajame kurse nuo rugsėjo iki gegužės Telšių seminarijoje studijavo viso labo tik trys jaunuoliai. Iš pradžių buvo keturi, bet vienas atkrito. Gyvename seminarijų tuštėjimo laikais.
Gilindamasis į šią nakvynės kunigų lovose temą, sužinojau daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui tai, kad mūsų šalyje veikia trys seminarijos ir visos jos naudojamos skirtingiems klierikų (taip vadinami besimokantys bei kunigystei besiruošiantys žmonės) paruošimo etapams. Pagal Lietuvos vyskupų nustatytą tvarką iš pradžių tie, kas nori tapti kunigais, mokosi Telšių kunigų seminarijoje. T.y. absoliučiai visi būsimieji kunigai privalo persikelti gyventi į Telšius.
Po to, jau kiek pažengę, jie būna perkeliami į Kauno kunigų seminariją, ten pasimoko ir galiausiai atsiduria Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kurią vėliau ir baigia. Iš viso būsimieji kunigai iki įšventinimo turi mokytis net 6 metus. Dalis jų bėgant metams atkrenta.
Pradinėje būsimųjų kunigų stotelėje – Telšių seminarijoje – iš viso yra net 82 gyvenimui skirtos vietos. Deja, beveik visos jos tuščios bei nenaudojamos. Todėl ir buvo nuspręsta tuo pasinaudoti. Kunigai ir vyskupai teisingai pagalvojo: kam laikyti tuščius kambarius, jeigu galima juos pasiūlyti žmonėms. Siūlo, pasirodo, jau trejus metus. Tik nedaug kas apie tai iki šiol žinojo.
Populiariausiuose viešbučių rezervavimo svetainėse nakvynės Telšių kunigų seminarijoje nerasite. Bandžiau, ieškojau – nepavyko. Ją užsisakyti galima dviem būdais – paskambinus ar parašius tiesiogiai šiai įstaigai arba tarpininkaujant Telšių turizmo centrui.
Pradinė nakvynės vienam asmeniui kaina – viso labo tik 25 Eur. Jeigu pageidaujate nakvynės su pusryčiais – kaina asmeniui bus 30 Eur. Seminarijoje yra ne tik vienviečiai, bet ir dviviečiai kambariai. Jeigu nakvoti čia sugalvotų du asmenys – kaina už naktį būtų 40 Eur, atitinkamai su pusryčiais dviem asmenims tektų susimokėti 50 Eur.
Nors iki šiol seminarija kunigystei ruošia tik vyriškos lyties atstovus, nakvoti čia gali visų lyčių ir pakraipų asmenys.
„Taip, priimame ir moteris bei merginas. Apsistoti gali ir poros, vedusios ir nebūtinai. Priimame ir vaikus su tėveliais“, – sako seminarijos administratorė ponia Jovita.
Ji pati asmeniškai pasitinka atvykusius gyventojus, palydi iki kambarių, paaiškina taisykles.
„Triukšmingų jaunuolių kompanijų nepageidaujame. Vis tik reikia atsižvelgti, kad tose pačiose patalpose gyvena ir kunigai bei Telšių vyskupas“, – teigia administratorė.
Jeigu svečiai būna per daug triukšmingi, ji eina tokių drausminti. O jeigu svečiams nepavyksta elgtis tyliau ir ramiau, administratorė pasilieka teisę išprašyti nedrausmingus atvykėlius lauk. Be sumokėtos paslaugų kainos atlyginimo – tai pabrėžiama kiekvienam svečiui įteikiamame taisyklių lape. Dar vienas svarbus dalykas apsistojus seminarijoje – čia negalima vedžiotis jokių pašalinių svečių. Nėra viešbučiams įprastų patalpų susitikimams ar kavos gėrimui. Jeigu turėtumėte lankytoją, tektų jį pakviesti kur nors kitur, bet ne į seminariją.
Reikia pastebėti, kad vadinamosios celės – labai tvarkingos, šiuolaikiškai sutvarkytos. Apstatytos visais gyvenimui reikalingais baldais: spintomis, rašomaisiais stalais, spintelėmis, lovomis, kėdėmis. Pavyzdžiui, dviviečiame kambaryje yra net du rašomieji stalai, dvi kėdės, dvi spintelės, žinoma, ir dvi lovos. Viskas taip, kad čia laisvai galėtų gyventi du būsimieji kunigai. O kol jų nėra – turistai.
Kiekviename kambaryje yra po vonios kambarį su tualetu ir dušo kabina. Į nakvynės kainą įskaičiuoti švarūs rankšluosčiai, patalai, muilas, dušo želė. Taip pat vonios kambaryje galima rasti plaukų džiovintuvą.
Žinoma, veikianti seminarija – tai ne eilinis viešbutis, todėl čia yra tam tikrų detalių, kurios turistus gali nustebinti. Pavyzdžiui, koridoriuose – šventųjų statulėlės, taip pat klūpykla – vieta, kur galima atsiklaupti ir melstis. Kambariuose ant sienų kabo kryžiai, o ant kiekvieno rašomojo stalo guli po bibliją. Jeigu kambarys dvivietis, ten rasite dvi biblijas.
Tam atvejui, jeigu kiekvienam apsigyvenusiam norėtųsi ją studijuoti. Jei šventųjų raštai nedomina – ne bėda. Seminarijoje į kambario kainą įskaičiuotas Wi-Fi ryšys. Patikrinau – veikia normalus pasaulietiškas internetas, jokios svetainės nėra blokuojamos.
Nakvynė seminarijoje itin turėtų patikti pamaldiems žmonėms, nes tose pačiose patalpose tik aukštu žemiau galima aplankyti koplyčią. O jeigu jos per mažai, šalia seminarijos pastato yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, kurioje nuolat vyksta įprastos pamaldos.
Būsimųjų, dar studijuojančių bei jau įšventintų kunigų, kuriems teko gyventi ir mokytis Telšių seminarijoje, lovos gana kietos ir siauros. Dviese į tą pačią lovą sugulti vargiai pavyks. Administracija prašo lovų nestumdyti ir tvarkos kambariuose nekeisti. Taip pat prašoma išvykstant bei paliekant kambarį nuvilkti patalus.
Telšių miestą populiarinančio Žemaitijos turizmo ir informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius sako, kad nakvynę seminarijoje turėtų vertinti tie, kas mėgsta privatumą, komfortą ir ramybę.
„Čia nebūna pašalinių asmenų, didelio judesio. Visada ramybė, tad tikrai kokybiškai galima pailsėti“, – pabrėžia jis.
Taip pat ponas Egidijus sako, kad seminarijos personalas ruošia labai gardžius pusryčius.
„Iš anksto galima užsisakyti tai, ką žmogus mėgsta. Ar keptų kiaušinių, ar blynelių. Viskas pagal pomėgius, labai gera kokybė“, – tikina jis.
Jeigu kada nors kunigystė Lietuvoje vėl taptų labai populiari ir Telšių kunigų seminarija užsipildytų studentais, nakvoti turistams automatiškai čia būtų uždrausta. Vis tik pirminė šios įstaigos paskirtis nepasikeitė, tad klierikams visada bus pirmenybė.
Vasaros sezono metu studentų seminarijoje nebūna, todėl jų nesutiksite. Tačiau nuo rudens, prasidėjus mokslo metams, tie, kas čia nakvos, juos tikrai sutiks, o gal ir kartu su jais galės pavalgyti pusryčius ar vakarienę (taip pat galima užsisakyti už papildomą mokestį).