Žmonės dažniausiai linkę į viešumą iškelti tai, kas blogai, tai, kuo būtų galima pasiskųsti. Tokie mes jau esame – kritiški sutvėrimai. Sakyčiau, kad tai lietuvių tautos bruožas, bet gi ne, daug kur pasaulyje vyksta taip pat. Pakritikuoti ir paieškoti minusų žmonės mėgsta ir Vokietijoje, ir Anglijoje, ir Prancūzijoje. Visi tik ir ieško prie ko prikibti.
Bet aš nusprendžiau padaryti atvirkščiai – tai, kas mažiau įprasta – papasakoti jums istoriją apie tai, kuo reikėtų didžiuotis ir girtis. Tokios mintys man kilo praėjusį savaitgalį traukiniu važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą, o po to atgal.
Dardėjau aš traukinio bėgiais ir stebėjausi tuo, kas vyksta. Reiktų patikslinti – stebėjausi ne tik aš, stebėjosi ir kiti, aplink buvę traukinių keleiviai.
„Kas čia dabar vyksta – iš kur tokia prabanga?“, – juokavo Danutė ar Daiva, tegu nesupyksta, neįsidėmėjau tos ponios vardo, pamenu tik, kad vilnietė, dirbanti viename iš šalies komercinių bankų. Ji daug kur keliavusi, daug ko mačiusi – ir po Portugaliją klajojo praėjusią vasarą, ir po Pietų Prancūziją, žiemos metu buvo Norvegijoje.
„Pas mus tikrai geriau nei kitose šalyse“, – lygina mano sutikta pakeleivė.
Lygiai kaip ir ponas Edvard, su savo žmona, gerbiama Edita, traukiniu keliavęs iš mūsų pajūrio į sostinę. „Jūsų traukiniai yra kažkas ypatingo. Negaliu patikėti tuo, kas vyksta, tokių įmantrybių nėra net Londone. Aš niekur nemačiau nieko panašaus, čia yra tikrai aukštas lygis“, – iš nuostabos dūsavo britas. Man užteko šių kelių sutiktųjų, kad galutinai suprasčiau – viskas, apie tai privalo žinoti visi, mes turime didžiuotis tuo, ką pas save turime.
Traukiniais po Lietuvą aš važinėju gerus dvidešimt metų, gal ir net dar daugiau, todėl tikrai save galiu vadinti „visko mačiusiu keleiviu“. Ant bėgių teko patirti visko, o tai, kas vyksta pastaruoju, metu yra kažkas labai ypatingo.
Pradėkime nuo to, kas šiuolaikiniams, priklausomybę interneto ryšiui turintiems žmonėms patiks labiausiai. Mes jau daug metų daugelyje po Lietuvą kursuojančių reisų turime nemokamą Wi-Fi ryšį (sakyčiau visuose, bet ne visus esu bandęs, todėl ir patvirtinti negaliu). Jis jau senokai veikia iš sostinės važiuojant į Kauną ir atgal, iš Vilniaus į Trakus ir atgal, iš Kauno į Marijampolę ir atgal, reisuose į Šiaulius, Klaipėdą ir atgal į Vilnių. Visais jais man teko važiuoti ir pats tą internetą naudodavau.
Dalykas geras, juk nemokamas, be to – tikrai ne visur pasaulyje tą nemokamą Wi-Fi dardėdamas bėgiais gausi. Todėl jau ir taip buvo gerai, bet ne iki galo. Reikia pripažinti, su ryšiu kartais būdavo problemų. Pavyzdžiui, kai vykdavai reisu Vilnius-Klaipėda ar atgal, būdavo tokių atkarpų, kur internetas dingsta geroms dešimčiai ar dvidešimčiai minučių, būdavo atkarpų, kur jis veikia erzinančiai lėtai. Bet gi viskas – atėjo naujieji laikai.
Lietuvos geležinkelininkai, t. y. bendrovės „LTG Link“ atstovai, kurie rūpinasi mūsų traukinių kokybe ir visomis paslaugomis, kurias gauna keleiviai, nusprendė, kad ne kas nors kitas, o būtent Lietuva turi būti pavyzdžiu visam pasauliui. Nemokamas, paprastas Wi-Fi ryšys seniena, pagalvojo jie ir užsakė mums visiems pačiu geriausiu pasaulyje vadinamą, milijardieriaus Elono Musko valdomą palydovinį interneto ryšį „Starlink“. Jo ypatybė – jis niekur netrūkinėja, nestriginėja, net ir atokiausiuose ruožuose, miškingiausiose vietovėse per palydovus perduodamas internetas – puikiai sukasi vartotojų telefonuose ir kompiuteriuose.
Traukiniai, kuriais aš praėjusį savaitgalį keliavau tiek iš Vilniaus į Klaipėdą, tiek po to – atgal, turėjo tą garsųjį „Starlink“, todėl aš jį labai godžiai siurbiau į savo įrenginius. Labiausiai tam, kad patikrinčiau, ar tikrai nėra nutrūkimų ar kažkokių trikdžių. Kompiuteryje pasileidau tiesiogiai žiūrėti televizijos transliaciją, kitame lange pasileidau „Youtube“, tuo pačiu junginėjau lietuviškus ir užsienio naujienų portalus. Be jokių strigimų viskas kuo puikiausiai veikė.
Telefone maigiau socialinius tinklus „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“ – jie irgi be sustojimo veikė, galėjau įkelti ir video, ir nuotraukas, viską išbandžiau. Kitaip sakant – jeigu kelionės metu reikia dirbti, būti pasijungus į kokią nors nuotolinę konferenciją ar, pavyzdžiui, keleivis pageidauja stebėti futbolo, krepšinio, plaukimo ar kokias kitokias sporto rungtynes – prašom, tą galima daryti be trikdžių. Interneto greitis kaip namuose, palyginsiu jums taip.
Geriausia viso to dalis, kad bent jau kol kas, pasaulyje visų taip giriamas, tiksliau net šlovinamas „Starlink“ internetas mūsų „LTG Link“ traukiniuose yra visiškai nemokamas. Klausiau traukinio palydovų, gal čia tik laikinas projektas, gal tik pabandymas, gal vėliau įves mokestį, bet jie sukiojo galvas. „Kiek žinome neplanuoja, turėtų visada būti nemokamas“, – sakė jie ir patys jau išbandę naująją paslaugą. „Tikrai gerai veikia, patenkinti“, – džiaugėsi.
Tiesa, „Starlink“ ryšiu dar negali pasigirti visi po Lietuvą važiuojantys traukiniai, oficialiame geležinkelininkų tinklapyje radau informaciją, kad palydoviniu ryšiu šiuo metu yra aprūpinti trys traukiniai kursuojantys reisais „Vilnius-Klaipėda ir „Klaipėda-Vilnius“, bei „Vilnius-Ryga“ ir „Ryga-Vilnius“, rudenį palydovinis ryšys bus įrengtas dar keturiuose traukiniuose. Po to dar ir dar daugiau. Šiuo metu mes išgyvename virsmo etapą. Todėl kai atsisėsite į traukinį ir pamatysite, kad veikia „Starlink“ – pasidžiaukite tuo, kaip mano sutiktieji keleiviai džiaugėsi.
„Aš pastebėjau, kad ryšys stipriai pagerėjo, bet pagalvojau, kad gal mano naujas telefonas dėl to kaltas, jokių trikdžių nebuvo visą kelią“, – paklaustas ar naudojosi nemokamu „Wi-Fi“ man sakė Domantas, iš Klaipėdos važiavęs iki Šiaulių. Geras internetas pradžiugino ir Eglę, vykusią savaitgaliui į Nidą. „Nesiskundžiau aš ir anksčiau, tuose ruožuose kur nutrūkdavo internetas – nuo ekrano pailsėdavo akys, bet aišku, labai džiaugiuosi, paslaugos turi būti kokybiškos“, – komentavo ji, paklausta ar džiugina „Starlink“.
Geras, greitas internetas – dar ne viskas. Pirmą kartą važiuojant lietuvišku traukiniu pamačiau ir dar vieną naujovę, apie kurią niekur nebuvau nei skaitęs, nei girdėjęs. Pasirodo, traukinių palydovai keleiviams ėmė siūlyti pledukus, tiems, kam pasidarė vėsu, ar tiems, kuriems tiesiog norisi jaukumo. Labai panašiai kaip restoranų ir kavinių terasose, vasaros sezono metu, dažniausiai vakarais.
Žmonės ima barbenti dantimis, kad oras atvėso, prašo ko nors užsikloti. Taip būtent taip dabar vyksta ir Lietuvos traukiniuose, per vagoną eina palydovas, rankose laiko kalną pledukų ir klausinėja visų: ar kam nors norisi užsikloti, ar kam nors vėsu? Galite tuo patikėti? Ir vagone ima kilti rankos, pleduko nori toji ponia dešinėje pusėje prie lango, ir tas berniukas, sėdintis iš kairės pusės su močiute. Pledukai – puiki, tiesiog geniali idėja, kuri mūsų traukinius paverčia daug jaukesniais, o palydovus – rūpestingais, keleivių draugais. Galėtų taip būti ir visuose lėktuvuose, net ir trumpiausiuose reisuose. Ponai iš aviacijos, mokykitės iš mūsų ponų geležinkelininkų.
Mačiau, kad apsiklojimo pledai dalinami tiek pirmos, tiek antros klasės vagonuose, ir čia vėl gi reiktų pastebėjimo, kad ši paslauga visiškai nemokama. Tiesiog dar viena maloni naujovė, kuri džiugina ir mūsų keliautojus ir užsieniečius.
Aš, kaip daug keliaujantis, šito dalyko niekur pasaulyje nemačiau, net Šveicarijoje, toje prabangiojoje, toje, kur gana dažnai vėsoka būna, net ten pledukų nedalino, bent jau prieš trejus metus, kai paskutinį kartą lankiausi. Gal jau ir ten pasikeitė, pagerėjo sąlygos.
Džiugina tai, kas vyksta ant mūsų šalies bėgių, einame labai geru keliu. Dar tik daugiau reisų pasileiskime. Su Varšuva ir Krokuva jau turim, su Ryga jau turim, pasidarykime reisą su Talinu, su Berlynu, su Paryžiumi, su Amsterdamu, su Praha ir kitais didžiaisias Europos miestais. Kaip gi nuostabu yra keliauti traukiniais, o jeigu jie dar pagreitėtų – visai stebuklas būtų. Bet kiek tenka skaityti – jie ir tokių planų turi. Laukiame.
