Aš irgi galvojau, kad Lietuvoje kainos rekordiškai pašoko į viršų. Aš irgi maniau, kad stipriai permokame už prekes, už paslaugas, už kitus dalykus. Man taip pat atrodė, kad Lietuva dabar kaip kokia Šveicarija. Bet dabar, kai esu Jungtinėse Amerikos Valstijose aš taip jau negalvoju. Čia aš supratau, kas yra tikrai brangu. Čia, brangieji Lietuvos gyventojai, jau senokai ne kainų rojus. Būdavo tokie laikai, kai Amerikoje galėjai apsipirkti pigiau. Bet tikrai ne Kalifornijoje. Šioje valstijoje gali labai gerai apsipirkti, bet tik brangiau. Tai negalioja tik kelioms išskirtinėms sritims: elektronika, sporto apranga, dar kai kas – čia vis tik pigiau. Bet tai labiau išimtis, kuri deja, nenusveria to, kad vienas pavalgymas kavinėje dviem žmonėms čia laisvai gali kainuoti 100 dolerių. Ir dar nepamirškite, ponai ir ponios, kad Amerikoje jiems būtinai reikia palikti daug arbatpinigių, kitaip šie įsižeidžia.
Oficialiai yra skelbiama, kad pati brangiausia Amerikos valstija yra Havajai. Tačiau su tuo kardinaliai nesutinka gyvenantys Kalifornijoje, Los Andželo mieste. Jų nuomone, ši valstija yra ne tik pati brangiausia JAV, bet ir pati brangiausia teritorija visoje žemės planetoje. Tiek Los Andželas, tiek San Franciskas – savo kainomis už paprasčiausias paslaugas, produktus, prekes – stebina visą Ameriką, o labiausiai pačius šių miestų gyventojus. Jiems švelniai tariant darosi bloga.
„Už savo 23 kvadratinių metrų butą, pačią tikriausią skylę aš moku 1800 dolerių per mėnesį. Man net gėda svečius pasikviesti, kaip ten blogai. Bet jeigu norisi geriau – turiu mokėti mažiausiai 3000 dolerių, tai visa mano alga“, – skundžiasi pavėžėjimo programėlės „Lyft“ vairuotojas Derekas. Mudu važiavome iš Los Andželo centro į pajūryje esantį rajoną Venice Beach, tai maždaug 20 minučių kelio, kai gatvės neužkimštos, arba apie 40-50 min. kamščių metu. Pinigine išraiška tokia kelionė po antrąjį pagal dydį JAV miestą kainuoja tarp 45 ir 100 dolerių (priklausomai kiek pastovėsite kamščiuose).
Tiesą sakant, beveik niekur pasaulyje neteko matyti tokių brangių taksi ir pavėžėjų. Nei Niujorke, nei Tokijuje, nei Osle, gal tik Ciuriche buvo panašiai, bet ten tokių atstumų nėra, todėl važiuoji trumpiau – moki mažiau. Per savaitę Los Andžele, vien transportui laisvai galima išleisti per 1000 eurų. Todėl patarimas šiame mieste turėti automobilį yra labai teisingas, reikėtų jo paklausyti. Važinėti autobusais, metro ir kitomis viešojo transporto priemonėmis – nėra patogu, be to užima labai daug laiko. Kai tuo tarpu Niujorke puikiai galima visur važinėti pavyzdžiui metro, čia taip neišdegs.
Kad kainos Kalifornijoje stipriai skiriasi nuo Lietuvos, pastebėjau dar prieš savo kelionę, kai pradėjau rinktis viešbučius Los Andžele. Be 1000 eurų savaitei galima sakyti nieko nerasi. Iškrito keli viešbučių variantai, kurių savaitės kambario dviem žmonėms mokestis buvo 750-850 eurų, bet tai tik blogai įvertintos, prastose vietose esančios skylės. Kažkas geresnio, padoresnio ir tvarkingesnio virš 1000. O jeigu norisi aukštesnės klasės poilsio, kainos gerokai virš 2000 ar net 3000 eurų, aš jau nekalbu apie pačius geriausius viešbučius, ten praleisti savaitę gali kainuoti ir apie 10 tūkstančių.
Pavyzdžiui, septynios naktys viešbutyje „Beverly Wilshire, A Four Seasons Hotel“, kur filmavo garsųjį devyniasdešimtųjų filmą „Garaži moteris“ (angl. Pretty woman) kainuoja 12 tūkstančių dolerių. Dar viena „smulkmena“, kurią privalo žinoti visi atvykstantys į Los Andželą, kad prie sumos, kurią rodo viešbučių rezervavimo puslapiai, reiktų pridėti papildomus mokesčius. Štai šiame „Gražios moters“ viešbutyje tie mokesčiai sudaro dar papildomus 2 tūkstančius, vadinasi kambarį pigiausiai gausite tik už 14 tūkstančių savaitei. Tas pats ir su pigesniais viešbučiais. Motelis „Oceana Los Angeles“ Booking.com savaitei kainuoja 692 eurus, bet kai nori atlikti mokėjimą ir rezervuoti kambarį – atsiranda mokesčiai ir suma pakyla iki 977 eurų. Primenu, kad tai kaina už itin prastai vertinamą viešbutį, kuriame tikrai niekam nerekomenduočiau apsistoti. Aš asmeniškai pasirinkau vidutinį, keturių žvaigždučių „The Hoxton, Downtown LA“, maždaug tokį, kokius turime Klaipėdoje, Palangoje, Druskininkuose. Komfortiškas, švarus, neblogoje vietoje. Bet velniškai brangus, kaip už vidutinį. Imant kelioms naktims – už vieną reikia mokėti apie 350 eurų, imant savaitei – išeina pigiau ir naktis kainuoja apie 260 eurų. Už tokią sumą Lietuvoje galima užsisakyti kambarį geriausiuose šalies viešbučiuose (tik ne Palangoje sezono metu).
Na gerai, sakykime, kad važinėtis su pavežėjais (ar taksi) ir gyventi viešbučiuose yra prabanga, turtuoliams skirti dalykai. Na, o štai išgerti puodelį kavos ir suvalgyti bandelę – tikrai juk turėtų sau leisti visi, net ir taupuoliai. Leidau ir aš sau šį malonumą. Pirmoje pasitaikiusioje kavinėje, viename iš blogesnių Los Andželo rajonų laikomame Downtown (centrinis rajonas) – už du puodelius kavos ir dvi bandeles (ne pačias šviežiausias ir ne pačias skaniausias) sumokėjome 30 JAV dolerių. Man taip sukilo spaudimas išgirdus kainą, kad nepasiėmiau čekio ir negalėjau išanalizuoti, kas ten tiek kainavo. Ar kava brangi, ar bandelės. Bet žmogui bandelė su kava už 15 dolerių, sutikite, yra nesąmoningai brangu. Po šito atvejo visur ir visada ėmiau atidžiai žiūrėti kainas. O Los Andžele pas juos yra priimta ne visur ir ne visada rašyti kiek ir kas kainuoja. Nežinau, ar todėl, kad nešokiruoti pirkėjų iš anksto, ar jiems tiesiog patinka balsu tas kainas aiškintis. Bet ne vienoje kavinėje ir parduotuvėje tą pastebėjau: nori kainos, klausk pardavėjo.
Apie normalius pusryčius, pietus ar vakarienę restoranuose tikriausiai nereikia net pasakoti. Be 50-60 dolerių du žmonės tikrai nepavalgys, nebent rinksis greitojo maisto užkandines, kurių visoje Amerikoje, o taip pat ir Kalifornijoje tikrai netrūksta. Ne vienai vakarienei su gėrimais išleidęs virš 100 dolerių, nusprendžiau taupyti. Susidariau sąrašėlį užkandinių-hamburgerinių ir štai jums įspūdžiai iš vienos jų. Amerikoje, o dabar jau ir ne tik čia, yra toks labai populiarus mėsainių tinklas „Shake Shack“. Nei brangus, nei pigus, sakykime vidutinis savo kainų atžvilgiu. Du mėsainiai, dvi porcijos bulvyčių ir du šalti gėrimai tokioje užkandinėje kainavo virš 30 dolerių. Prisimenu, kai pirmą kartą lankiausi Niujorke, tai buvo 2011-ais, daug kur pardavinėjo picą gabaliukais po 1 dolerį. Bandžiau tokios vietos ieškoti ir Los Andžele, bet čia picų gabaliukai kainuoja brangiau – po 6,50 USD.
Los Andželas yra kino miestas, juk čia yra Holivudo rajonas, o jame įsikūrusios pagrindinės pasaulio kino kompanijos. Todėl viena iš privalomų pramogų šiame Kalifornijos mieste yra kino teatrai, jų labai daug, įvairių. Pasirinkau visų labai reklamuojamą ir giriamą „Alamo Drafthouse Cinema“, ten žiūrėdamas filmus gali dar ir pavalgyti – padavėjos nešioja tiek užkandžius, tiek patiekalus. Taigi, apie tokios pramogos kainas. Bilietas žmogui į vakarinį seansą kainuoja 20 dolerių be kelių centų. O koks gi kinas be spragintų kukurūzų ir šalto limonado prie jų. Popkornai šiame Los Andželo kino teatre kainuoja 10 dolerių už bliūdą (atneša tokį didelį, metalinį dubenį, ir jeigu valgytojas nori – ji nuolat papildo). O šalto limonado stiklinė kino teatre įvertinta 7 doleriais. Nepamiškime dar ir to, kad atvažiuoti iki kino teatro, o po to atgal į viešbutį reikėjo pavėžėjų paslaugų. Į abi puses toks pasivažinėjimas kainavo 40 dolerių. Drąsiai galima sakyti, kad kinas Los Andžele – turtuolių pramoga, dviem žmonėms sudėjus visas išlaidas kainuoja daugiau nei 100 dolerių.
Tai tik maža dalis to, kas stipriai nustebino ir šokiravo. Žinoma, visas šias kainas aptarinėjau su vietiniais, kurie taip pat negali priprasti prie savo miesto kainų. „Jos idiotiškos, žmogau. Mūsų mieste darosi neįmanoma gyventi“, – purkštavo keturiasdešimtmetis „Uber“ vairuotojas Gary. Jis manęs paklausė, o kokios kainos pas mus Lietuvoje. Ir kai išgirdo – negalėjo patikėti. „Jūs gyvenate rojuje, žmogau. Noriu pas jus, noriu tokių kainų“, – ne kartą pakartojo. Lietuviškomis kainomis džiaugėsi ir Diana, dirbanti vienoje iš Venice Beach rajono kavinių. Mergina sakė, per mėnesį uždirbanti virš 2000 dolerių, bet jai vos pakanka pragyvenimui. „Turiu labai stipriai taupyti, neperku to, ko man tą akimirką nereikia. Visas išlaidas susiplanuoju, kitaip šitame mieste nepragyvensi“, – aiškino ji man.
Valandinis minimumas Amerikoje šiuo metu yra 7.25 USD, maždaug tokią sumą gauna dirbantys nekvalifikuotus darbus. Visi kiti – uždirba daugiau. Kaip man sakė Los Andžele dirbantys ir gyvenantys žmonės – daug kas šiame mieste per mėnesį gauna tarp 3000 – 4000 dolerių, sudėjus atlyginimus ir arbatpinigius (aptarnavimo srityje), bet net ir tokių sumų nepakanka geram gyvenimui.
„Nori jaustis gerai, nori leisti sau viską – dirbk Holivude, būk aktoriumi. Arba dirbk advokatu – jie gerai uždirba“, – samprotavo Irene, trenerė viename iš Los Andželo sporto klubų. Ji per mėnesį uždirba vidutiniškai 4500 dolerių, bet nesijaučia dėl to gerai. „Niekada nebuvau išvykusi už Amerikos ribų, neturiu tam pinigų“, – skundžiasi moteris.
Jeigu kainos Lietuvoje taip ir toliau kils, pasiruoškite, gali būti, kad gyvensime kaip Kalifornijoje. Jie čia save laiko tendencijų diktatoriais. Ačiū, bet šitos tendencijos mes visai nenorime.