Lietuvos turizmo specialistai iš kailio neriasi, jog žmonės kuo daugiau keliautų po mūsų šalį. Kad tik lietuviai ir užsieniečiai naršytų miestus, miestelius bei kaimus, o naršydami išleistų juose kuo daugiau pinigų. Visi to norėtų.
Turizmo skatinimui šalies viduje skiriami didžiuliai pinigai. „Lietuviai, atraskite dar nematytus šalies kampelius“, – skelbia reklamuotojai. Tam, kad prisikviestume turistų iš kitų šalių, skiriami dar didesni pinigai. „Mes Lietuva – mes turime jums, ką parodyti“, – įvairiomis kalbomis viliojame pas save britus, vokiečius, amerikiečius, latvius, lenkus ir dar begalę tautų.
Investuoti apsimoka, nes turizmas toks jau reikalas – kuo daugiau pritrauki dėmesio, tuo daugiau žmonių leisis į keliones po Lietuvą, o keliaudami išleis savo eurus. Daugiausia reklamuojami didieji kurortai prie jūros ir ežerų, taip pat didžiausi bei svarbiausi šalies miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Aš ir pats dažnai skatinu lietuvius kuo daugiau keliauti po mūsų šalį, nes manau, jog tikrai turime, kuo pasigirti – turime fantastiškų maitinimo ir nakvynės vietų, pramogų. Kiekvieną kartą pasileidęs keliauti į įvairius regionus nuoširdžiai nustembu.
Tačiau kartais tenka ir nemaloniai nustebti. Filmuodamas „Youtube“ platformoje publikuojamą savo projektą „Be plano po Lietuvą“ aš keliauju specialiai ten, kur per daug turistų nebūna. Renkuosi miestus ir miestelius, apie kurių lankytinas vietas daug nežinau. Taip aš atsidūriau Varėnoje – Lietuvos grybų ir uogų sostinėje.
Turiu gerų draugų iš šio miesto, kuris 2021-ųjų metų duomenimis pagal gyventojų skaičių yra 37-as šalyje. Šį titulą Varėnai pelnė 8202 gyventojai. Miestas vos vos nusileido Kaišiadorims (36-oje vietoje), bet aplenkė Naująją Akmenę (38-oje vietoje) ir Kelmę (39-oje vietoje). Planą, ką veikti aplink Varėną, susidariau nesunkiai, man padėjo vietiniai. Visgi Varėnoje daug metų gyvenantys žmonės iš karto mane perspėjo, kad turėsiu problemų su nakvynės vieta.
„Mieste mes nieko normalaus neturime“, – iš pradžių pasakė vienas žmogus.
„Nakvoti neturėsi kur“, – po to perspėjo kitas.
„Varėna yra miestas vienai dienai, čia nebus kur pasilikti per naktį“, – pridėjo ir dar vienas.
Išsigandau, nemeluosiu. Puoliau tikrintis didžiausiuose pasaulyje viešbučių rezervavimo puslapiuose ir tada įsitikinau, kad vietiniai žmonės nemelavo. Bus bėdų. Iš pradžių nudžiugau, kai sistemoje agoda.com iškrito pasiūlymas „pigiausi viešbučiai Varėna“. Nuspaudžiau ant šio pasiūlymo, bet jokių pigiausių siūlymų ten nebuvo. Ši sistema nerado nei vieno viešbučio Varėnos mieste. Pasiūlė vieną, sakykime, „kuklų“ butą daugiabutyje, o taip pat visai jaukų viešbutėlį 15 km nuo miesto, kaime, kuris vadinasi Perloja.
Tada patikrinau kitą labai populiarią sistemą hotels.com, kurioje situacija dar liūdnesnė – ten iškrito vienintelis variantas – 30 km nuo Varėnos esančiame Antakalnio kaime. Varėnoje nieko.
Daugiausia vilčių dėjau į savo mėgstamiausią sistemą booking.com, kuri Varėnos mieste taip pat man nesurado nei vieno veikiančio ar laisvų kambarių turinčio viešbučio. Neatmeskime to, kad galbūt tomis dienomis, kai dairiausi kambario, visi įmanomi variantai buvo užimti – gal tiek daug turistų privažiavo į Varėną, jog viską užsirezervavo. Labai mažai šansų, kad tai tiesa, beveik neįmanoma. Bet neatmeskime.
Booking.com man ėmė siūlyti nakvoti jau minėtoje Perlojoje, taip pat Vėžionyse, Pamusiuose, Gudžiuose, Puodžiuose ir Dauguose. Beje, pastarieji, man atrodo, apskritai yra arčiau Alytaus ar bent jau pusiaukelėje tarp miestų. Nes turiu draugų kilusių ir iš ten, bet jie visada save vadindavo alytiškiais.
Kaip suprantate, didžiausiose pasaulio sistemose, tose, kurios siūlo patį didžiausią pasirinkimą, neradau nieko, kas būtų Varėnos mieste ir būtų vadinama viešbučiu. Kaip taip gali būti – neslėpiau savo pasipiktinimo. Tačiau visada, kai nutinka bėda, kreipkitės į vietinius žmones. Jie žino viską, taip yra visame pasaulyje, taip pat ir Varėnoje.
Tik dėka vietinių aš vis dėlto suradau vienintelį miesto viešbutį, kurio šeimininkas kažkodėl nusprendė nesireklamuoti jokiose virtualiose sistemose. Matyt, nenori mokėti procento nuo užsakymo arba tiesiog nemėgsta naudotis kompiuteriu.
Centrinėje Vasario 16-osios gatvėje, komercinės paskirties trijų aukštų pastate su palėpe, ant pirmo aukšto stiklinių durų yra lipdukas, kuris skelbia, kad tai viešbutis. Durys užrakintos, bet paskambinus telefonu atsiliepia ponas Vytautas Mickevičius, buvęs sportininkas, o dabar jau viešbutininkas. Užtenka jam pasakyti, jog esi turistas ir ieškai nakvynės vietos – Vytautas per porą minučių prisistato prie tų stiklinių durų apačioje, atrakina jas ir pasikviečia į vidų.
Į klausimą, ar turite laisvų kambarių, Vytautas net neslėpdamas nusijuokia. Visi keturi laisvi.
„Šaltuoju metų sezonu Varėnoje labai nedaug turistų“, – sako man jis ir stebisi, kad vis tik sulaukė svečio.
Šeimininkas maloniai aprodo kambarius. Vienas iš jų keturvietis, visi kiti – dviviečiai.
„Vėsoka dabar, kai niekas negyvena“, – įspėja mane Vytautas ir priduria, kad, jeigu liksiu nakvoti, pakurs šildymą ir tuoj pat prikaitins.
Vėliau jis ištesėjo šį savo pažadą. Už dvivietį kambarį vietinis viešbutininkas ima 25 eurų mokestį – nesvarbu, darbo dieną ar savaitgalį. Kaina visada tokia pati. Tiesa, kortele susimokėti nepavyks, nes Vytautas neturi skaitytuvo. Galima tik grynais arba bankiniu pavedimu.
Viešbutis, kurio pavadinimas yra tiesiog „Viešbutis“, svečiams nesiūlo nei pusryčių, nei vakarienės. Jame taip pat nėra durininkų, lagaminų nešiotojų ir jokio kito personalo – tik vienas vienintelis ponas Vytautas. Jis viską čia daro.
Medinėmis dailylentėmis nuo apačios iki viršaus iškaltas kambarys, kurį už 25 eurus gavau, daug kam gali priminti pirties prieangį. Stilius primena 80-uosius ar 90-uosius. Klasika išlaikyta iki pat šių dienų. Privalumas, kad yra kuklus vonios kambarys su tualetu ir dušu. Apsisukti ten sudėtinga, bet vis tik nereikės naudotis bendromis dušinėmis, o tai jau didelis privalumas. Taip pat kambaryje svečias gali naudotis šaldytuvu, mikrobangų krosnele, virduliu ir net televizoriumi.
Kaip privalumą derėtų išskirti ir vaizdą pro langą – tai pati svarbiausia, pati gražiausia Varėnos gatvė. Galima būtų stebėti praeivius, jeigu jų būtų. Vienas kitas žmogus praeina, bet gal tik todėl, kad grybų ir uogų sostinėje viešėjau sekmadienį, kai visi ilsėjosi.
Matėsi, kad kambarys senokai negyventas. Ant palangės radau dvi „kritusias“ muses, viena iš rozečių, kai pajungiau pasikrauti telefoną, ėmė tarškėti ir blyksėti, išsigandau. Pasijungiau į kitą, buvo geriau. Tualeto vandens nuleidimo sistema – paklerusi, šiek tiek leidžia vandenį reikia nereikia, bet gerai atitaikius, nustoja. Visai nedidelės čia problemos, tik mėgstu dalintis detalėmis.
Viešbučio šeimininkas tikrai labai malonus žmogus, ištisas dienas pats vienas leidžia kuklioje savo įstaigoje bei laukia svečių. Sėdi sau ir budi. O gal suskambės telefonas, gal kas nors atvyks. Patvarko vis kambarius, pažiūri, kad dulkėmis viskas nenusėstų. Privalau jį pagirti už dėmesingumą bei šiltą priėmimą. Ir labai tikiuosi, jog nuoširdžiai darbui atsidavęs žmogus neįsižeis už tai, ką perskaitys mano tekste toliau. Na, bet kaip oficialus didžiausio šalies naujienų portalo kelionių žurnalistas aš privalau pažymėti, kad vis tik toks viešbutis, kokį aš radau Varėnoje, užsieniečius gali ne juokais išgąsdinti.
Kitose Europos Sąjungos šalyse, miestuose viešbučiai atrodo kiek kitaip. Ne tik užsieniečius gali sukrėsti – išsigąstų ir kai kurie lietuviai, kurie galbūt yra pratę prie to, ką galima surasti kokiuose nors ten Čekijos, Graikijos, Norvegijos miesteliuose ar didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose. Varėnos viešbutis, deja, strigo kitame laikotarpyje. Nuo dabar vyraujančių tendencijų atsilieka 20 ar 30 metų.
Aišku, nesimaivykime mes čia, nėra prieš ką, visi esame iš ten pat kilę, visi visko esame matę. Ir nakvoję tarp medinių dailylenčių tikrai ne vieną kartą. Ir jeigu tai būtų tik viena iš daugelio nakvynės vietų kur nors ten Druskininkuose ar Palangoje (kur tokių ir panašių kambarių tikrai yra ne vienas), aš gal čia nekelčiau dramos. Visur turi būti skirtingų pasirinkimų: prabangos, dizaino, ekonominės klasės.
Bet Varėnoje tai yra vienintelis viešbutis mieste, kurį dar ir nebuvo lengva rasti. Ką pasakytų užsienietis, atvykęs nakvoti į mūsų grybų ir uogų sostinę? Jeigu svečias būtų iš Latvijos ar Lenkijos, gal labai ir neišsigąstų, pas juos ten panaši situacija kai kuriose vietovėse. O jeigu koks ponas iš Vokietijos ar Šveicarijos sugalvotų nakvoti? Jei kokia nors prie komforto pratusi ponia iš Amerikos?
Tokiems žmonėms mes įvarysime kultūrinį sukrėtimą. Žinoma, mažai šansų, kad užsieniečiai šį viešbutį susiras. Nebent, kaip ir aš, eis gatvėmis ir klausinės žmonių: kur čia galima nakvoti?