Nežinau, ar žinojote, kad garsiausi pasaulio mados ženklai kuria ne tik drabužius, rankines, galvos apdangalus, avalynę bei juvelyriką, bet ir atostogoms skirtus baldus, gultus, rankšluosčius ir skėčius nuo saulės. Iki šiol aš nebuvau girdėjęs šio fakto, todėl nuvykęs į vieną iš prabangiausių Viduržemio jūros kurortų likau stipriai nustebintas.
Veiksmas vyksta Italijos miestelyje Portofine, apie kurį prieš porą savaičių jums jau pasakojau ir guodžiausi, kad vietiniai gyventojai nemėgsta turistų, kurių čia atkeliauja tūkstančiai. Pasirodo, nors Portofine vietos labai nedaug, viskas sugrūsta, suspausta vienas prie kito, didžiausiems turtuoliams čia buvo atriektas nedidelis gabaliukas paplūdimio, kad jie galėtų irgi pasimėgauti šio nepaprasto miestelio grožiu, bet be paprastų žmonių kompanijos. Paprastaisiais vadinu tuos, kurie gyvena iš vidutinio ar vos už jį aukštesnio atlyginimo.
Specialiai tiems, kieno kišenės išsipūtusios nuo banknotų, Portofine veikia ypatingas „Dior“ mados namų paplūdimio klubas. Toks ypatingas, kad iš gatvės gal ir sunku pasakyti, jog jis kažkuo išskirtinis, bet, užėjus į vidų ir peržvelgus kainas, tikrai supranti, kad joks vidutinę algą uždirbantis asmuo čia nepateks. Apie šią vietą sužinojau iš kelių mūsų šalies verslininkų, kurie čia ilsėjosi. Jie liko patenkinti, pagalvojau, kad apie tokią vietą reikia parašyti.
Į „Dior“ paplūdimio klubą ilsėtis atvyksta turtingiausi Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Danijos, Lenkijos, Švedijos žmonės, o taip pat ir mūsų šalies grietinėlė.
„Lietuvių būna, bet nedaug“, – tiesiai šviesiai sako klubo administratorė, plaukus į kuoduką susirišusi kuklutė mergina.
Ir priduria, kad šioje įstaigoje daugiausia ilsisi tie, kas nenori per didelės turistų masės, tie, kam reikia privatumo, tie, kas nori pasislėpti nuo perdėto dėmesio bei kartu nuo kamerų.
„Neleidžiame filmuoti ir fotografuoti savo klientų, saugome juos nuo socialinių tinklų bei nuo žurnalistų“, – pasakoja darbuotoja.
Ji su kolegomis nuolatos stebi aplinką, žiūri, kad niekas nepažeidinėtų taisyklių.
Norint patekti į „Dior“ paplūdimio klubą, reikia susimokėti 350 eurų mokestį, skirtą dviem asmenims. Į šią kainą įeina du gultai ir du skėčiai nuo saulės, taip pat po vieną rankšluostį žmogui.
„Ar čia mokesti savaitei? O gal mėnesiui?“ – išgirdus kainą, nori nenori, kyla toks klausimas.
Bet administratorė puola linguoti galva, sako: „Ne, ne, ne – kaina vienai dienai, nuo 10 iki 18 val.“
Kaip ir nesinori darytis gėdos, bet tada vis tiek natūraliai kyla klausimas: gal už tuos 350 eurų tą visą dieną darbuotojai nešios šampaną, ikrus, alų, degtinę, užkandžius ir visą kitą?
„Ne, ne, ne, už maistą ir gėrimus reikės susimokėti atskirai, papildomai“, – tikslina darbuotoja. Ir du kartus pabrėžia: nieko papildomo į kainą nėra įskaičiuota.
Paklausite, tai už ką turtuoliai moka tuos 350 eurų, kodėl jiems negaila tiek pinigų? Kaip jau minėjau – dėl privatumo ir „Dior“ kuriamų paplūdimio klubo daiktų. Sofutės, foteliukai, gultai, tie patys skėčiai – viskas su išskirtiniu šių mados namų sukurtu raštu. Jame – žalsvai išpiešti džiunglių gyvūnų gyvenimo fragmentai.
Skoningai, ne per daug ryškiai, ne per daug įkyriai, įdomiai, kad norisi žiūrėti bei nagrinėti. Dauguma turtingųjų, net ir daug pasaulio mačiusių, vis tiek negali susilaikyti, puola fotografuoti tuos ypatinguosius „Dior“ raštus. Jeigu net jiems gražu, vadinasi, tikrai gražu, patikėkite manimi.
Buvo nemalonu, tačiau atsisakiau mokėti už poros valandų pogulį „Dior“ klube tuos didelius pinigus. Bet pasiprašiau administratorės, kad ši leistų bent valandai pasėdėti šio vietos bare visai arti tų gultų, ant kurių ilsisi milijonieriai. Leido, tačiau su sąlyga, kad valgysiu ir gersiu. Teko paprašyti meniu, kuris taip pat labai daug kartų nustebino.
Pigiausias dalykas „Dior“ klubo meniu – vanduo. 750 ml butelio kaina – 6 Eur. Alkoholiniai kokteiliai, kuriuos vartojo dauguma poilsiautojų čia įkainoti 20 Eur už vieną 150–200 ml stiklinę. Maisto kainos dar aukštesnės. Jūros gėrybių ir daržovių salotos kainuoja 36 Eur, sumuštinis su itališku kumpiu, bazilikais ir pomidorais – 23 Eur, konservuoto tuno salotos su pomidorais bei svogūnais – 25 Eur. Užsisakiau paragauti pastarųjų ir net nustėrau jas gavęs. Pirmiausia nustebino, kad patiekalą atnešė apskilinėjusiame inde. Namuose ar sodyboje būtų kaip ir nieko tokio. Betgi čia – prabangi vieta, skirta turtuoliams, kurie pastebi tokias detales.
Iš pradžių pagalvojau, gal taip ir turi būti, juk kartais įskėlimai būna madingi, sukurti menininkų. Bet pažvelgiau į kitų žmonių indus, tokius pačius, tik su kitokiais įskilimais bei įbrėžimais, ir supratau, kad tai tiesiog natūralus nusidėvėjimas. Reikėtų jau tuos indus keisti, bet gal šiemet dar norėjo pataupyti, nekeitė.
Kitas mane labai nustebinęs dalykas – pačios salotos. Tai buvo pjaustyti, ne iki galo prinokę pomidorai. Tokie, kaip būna mūsų prekybos centruose ne sezono metu, keli trupiniai svogūno ir aliejuje konservuotas tunas. Iš skardinės – tai reikia pabrėžti, nes dažniausiai tokiuose restoranuose tunas būna šviežias, kartais švelniai pakeptas, kartais skaniai priprieskonintas. Tik ne šiuo atveju.
Tai buvo tokios salotos, kurias moksleivis pasidarytų grįžęs iš mokyklos ir radęs tuno bei pomidorų šaldytuve. Skonis buvo geras, bet visiškai toks, kaip namuose. Ne restoraninis. Ir tikrai ne už tokią kainą.
Nustebino mane ši prabangi turtuolių vietelė. Net, sakyčiau, nuliūdino. Išėjau alkanas ir pagalvojau, kad nuvažiuosiu iki Portofino centro. Buvo labai karšta rudens diena, netgi neįprastai karšta, termometras rodė beveik 30 laipsnių. Todėl administratorės paklausiau, ar ši negalėtų iškviesti man taksi, kuris nuvežtų iki cento. Pagalvojau, mašinoje atvėsiu, o ir pataupysiu jėgas vakarui.
„Pas mus taksi labai brangus. Už pusantro kilometro kelionę reikės susimokėti 50 Eur. Jokios nuolaidos netaikomos“, – perspėjo ji, matyt, supratusi, kad už tokią trumpą kelionę tokių pinigų aš nebūsiu linkęs mokėti. Ir rekomendavo geriau prasivaikščioti.
Na, o tie, kas už paplūdimio klubą moka 350 Eur, laisvai susimoka ir už taksi, jiems negaila. Jie daug uždirba, todėl šiek tiek kitaip skaičiuoja savo išlaidas.
Todėl ir šiame paplūdimio klube alkoholis liejasi, vyno butelius padavėjai neša ir neša, vaisių lėkštes pildo ir pildo. Vien už pogulį prie jūros porelė turtuolių susimoka ir tūkstantį, ir du, kartais gal ir tris. Tiek, kiek paprastas žmogus mokėtų už savaitės ar net poros savaičių atostogas. Bet tokiose vietose geriau nieko su paprastuoju pasauliu nelyginti, nes liūdnumas apims.