Nors visoje Europoje orai jau vėsta – prabangiajame Monake karštis kunkuliuoja ir aistros verda ištisus metus. Kai nuvyksite ten, gerai apsidairykite. Šioje mažytėje, vos vieno miesto valstybėje – itin daug jaunų, ilgakojų, stilingai apsirengusių, savo seksualumą perdėtai pabrėžiančių merginų. Na gerai, ne vien tik jaunos jos, pasitaiko ir vyresnio amžiaus, bet ir tos – profesionaliai maskuojančios savo metus. Niekada nepasakytumėt, kad vienai ar kitai jau virš 40, ar net arti 50. Daug kosmetikos, visokios injekcijos, galbūt ir plastikos chirurgų prisilietimai. Kas stengiasi – tas žino, kaip atrodyti gerai.
Jums gali atrodyti, kad visos tos gražuolės susirinko į mados renginį ar grožio konkursą. Galite pagalvoti, kad tai kosmetikos platintojų konferencija ar socialinių tinklų mergelių simpoziumas. Bet tikrai nepagalvosite, kad tai vietinės šio miesto-valstybės gyventojos. Dauguma merginų angliškai kalba su ryškiu, rytų Europos šalims būdingu akcentu. Labai paprasta: tai rusės, ukrainietės, lenkės, rumunės, bulgarės, latvės ir, aišku, mūsiškės lietuvaitės. Išvaizdžios turistės į Monaką atvyksta turėdamos vieną tikslą – pakeisti savo gyvenimą. Jos investuoja nemažus pinigus kelionei į šį brangų kraštą, tam, kad susirastų turtingą vyrą.
Tai vyksta daug metų. Matyt, kažkada, kuri nors viena patikrino, kad turtingos „žuvelės“ čia gerai kimba. Žinia apie tai ji pasidalino su savo draugėmis, tos perdavė kitoms draugėms, ir taip apie Monaką sužinojo ištisi miestai ir kaimai. Visos ėmė svajoti apie tai, kaip atvyksta čia ir vos spragtelėjusios pirštukais pasičiumpa klestintį verslininką, pilnomis kišenėmis kupiūrų.
Aptarnavimo srityje, baruose, restoranuose ir viešbučiuose dirbantis personalas dažnai pajuokauja, kad tų gražuolių „barakudų“ koncentracija Monake jau gerokai per didelė. Skaičiuojama, kad kiekvienam šiame mieste reziduojančiam turtuoliui tenka po tris jo galvos „medžiotojas“. Uch, kaip žiauriai skamba. Viena pusryčiams, antra pietums ir trečia vakarienei. Jis, žinoma, liks patenkintas ir laimingas, tačiau ar merginoms toks variantas tinka? Žinoma, kad ne. Todėl konkurencija didėja, kova darosi vis nuožmesnė, o kad vadinamasis „turtuolis“ atkreiptų dėmesį ir susižavėtų viena vienintele, tenka įdėti daug pastangų.
Šiais „barakudoms“ sudėtingais laikais svarbiausia užduotis merginoms – neatrodyti kaip vyrų medžiotojoms. Anksčiau turėti tokią panelę savo užantyje buvo madinga ir garbinga, dabar gi – didžiulė gėda. Kitaip sakant, jos vykdamos į Monaką turi susigalvoti labai rimtą ir įtikinamą scenarijų, kaip ir kodėl čia atsidūrė. Istorijos plinta pačios įvairiausios, kaip iš filmų ar knygų. Su laiku ėmė keistis ir „barakudų“ stilius.
Nors vulgarių medžiotojų iki šiol netrūksta, tikros profesionalės pradėjo mažinti nuogo kūno. Taip pat merginos pradėjo investuoti į drabužius. Pigios suknelės ir nekokybiški sukirpimai – Monake būtų didžiausia klaida. Turtingi vyrai pigią aprangą iškart atpažįsta ir tokių variantų šalinasi. Bet per daug prabangiai irgi negalima pasipuošti. Kur yra tas aukso viduriukas? Štai, kur sunki užduotis, kurią tikrai ne kiekvienai pavyksta išspręsti.
Dar viena „stichinė nelaimė“, kuri bėgant metams palietė Monako turtuolių „medžiotojas“ – daug jų tiesiog ėmė ir prasigėrė. Bet ne iš nervų, kad niekas „nekimba“, o tiesiog natūraliai, „darbo“ metu. Merginos, atvykdamos į prabangų miestą, norėdamos sukurti gerą savo įvaizdį baruose užsisakydavo brangiausių kokteilių. Ir visą vakarą gurkšnodavo, kol į jas atkreipdavo dėmesį. Po to, kai atsirasdavo koks interesantas, jis dar pavaišindavo gėrimais... Na ir taip, tiesiu taikymų į bedugnę.
Taip buvo senais laikais. Vėliau gi atsirado labai svarbi „barakudų“ taisyklė negerti nieko, kas svaigina. Jos toliau lankėsi baruose, bet imdavo tik nealkoholinius kokteilius. Ir sveikatai nekenkia, ir pigiau kainuoja. Greitai pajautė dviguba naudą. Tai supratę barų savininkai ėmė branginti tokius gėrimus, nes pilnas baras gražių merginų geriančių pigesnius gėrimus – nepelninga. Galiausiai nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų kaina susilygino. Monake dabar jie kainuoja nuo 20 iki 50 eurų.
Savo tekstuose jau rašiau, kad užsisakyti vandens šiame mieste gali būti pragaištinga. 10-12 ir daugiau eurų už buteliuką – tai visiškai įprasta kaina. Mergelėms tenka mokėti, nes nieko paprasčiau už vandenį jau nesugalvoja. O jeigu ir sugalvos, kas užtikrins, kad ir to gėralo kaina nepakils.
Juokingiausia šios dalies apie gėrimus smulkmena – to nekalto vandenėlio įvaizdis šalyje. Švelniai tariant jis yra gerokai sušlubavęs. Tarp miesto gyventojų ir tarp čia dirbančių drąsiai juokaujama, kad jei bare ar restorane mergina geria vandenį – tai ji vyrų „medžiotoja“. Todėl net turistėms patariama prie vandens užsisakyti dar ko nors. Bent mažą užkandį ar kokį desertą. Kitaip į jus niekas nežiūrės rimtai. Nors „barakudos“ pastovios klientės, joms niekaip nepavyksta užsitarnauti visuomenės pagarbos.
Vandens stiklinė bare gali prišaukti ir nereikalingo vyrų dėmesio. Monako turtuoliai puikiai žino šį skiriamąjį „barakudų“ bruožą. Todėl jeigu nori nuotykių – eina į vietinius barus ir dairosi „ištroškusių“ panelių. Tiesiog prieina prie jų, pasiūlo pasivažinėti prabangia mašina. O toliau jau viskas priklauso nuo merginos.
Klasikinė turtuolių „medžiotoja“ tikra nepuola miegoti per pirmą pasimatymą. Jos žino, kad norint užkariauti vyro širdį reikia pasirodyti sunkiau prieinamai.
Beje, jaunoms merginoms Monake kenkia ir rytų Europos etiketė. Pavyzdžiui, jeigu turistė yra iš Lietuvos, gali būti, kad daug kas manys, jog ji čia atvyko kažką suvilioti. Net nesvarbu, kaip jūs prisistatysite, toks pirmasis įspūdis beveik garantuotas. Nebent kartu su jumis keliauja tėvai, seneliai, o gal vyras ar vaikinas. Bloga etiketė galioja tik vienišoms merginoms.
Jeigu norite savomis akimis pasižiūrėti kaip atrodo „barakudos“, ir kaip vyksta jų išskirtinis darbas – Monake yra kelios vietos, kur jos dažniausiai renkasi. Tai „Nikki Beach“ lauko restoranas su baseinu, prabangiame „Fairmont“ viešbutyje, taip pat naktiniai barai „Buddha-Bar“ ir „La Rascasse“. Nemažai turtuolėmis svajojančių tapti mergelių sukasi prie prabangių parduotuvių „Golden Circle“ ir „Métropole Shopping“ arba jų viduje. Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai – jas labiausiai mėgsta ne tik „medžiotojos“, bet ir jų aukos (jeigu taip galima pavadinti) – turtingi ponai. Daugiausiai italai, šveicarai, britai, vokiečiai, arabai ir rusai.
Jeigu mėgstate gandus ir visokias istorijas apie turtuolių gyvenimą – būkite drąsus ir pasiklausinėkite Monako baruose dirbančių padavėjų ir barmenų. Nebijokite paklausti, kokie turtuoliai savo žmonas atrado būtent čia. Barai tos informacijos negali viešinti oficialiai, negali naudoti reklamose, tačiau iš lūpų į lūpas visa tai sklinda jau daug metų.
Net kelios garsios, merginoms finansinę laimę užtikrinusios skyrybos, taip pat priskiriamos Monako pasilinksminimo vietoms. „Čia jie susipažino, ir tik todėl ji tapo tokia turtinga“, - pasigirs padavėjas.
Tarp barų sienų sklinda istorijos ir apie visokius incidentus tarp turtų ištroškusių merginų. Nors atvirai jos niekada nekonkuruoja ir konfliktų nekelia (tai labai atbaidytų vyrus), yra buvę nesusipratimų, kai viena iš kitos pavogė gerbėjus. Nerašytos taisyklės to neleidžia, bet ne visos naujokės tai žino. Pasitaiko, kad į Monaką atvyksta turtingų vyrų žmonos, kurios užtikusios savo sutuoktinius su jaunomis panelėmis ima viešai aiškintis santykius.
Tikros profesionalės žino, kad Monake geriau vilioti ne vietinius milijonierius, o iš kitų šalių čia atvykusius turtuolius. Ir sėkmingos pažinties atveju, tuoktis ne šioje brangioje, nykštukinėje valstybėje. Kodėl? Pasirodo, Monako teisė yra kur kas palankesnė turtuoliams, o ne jų turtų besigviešiančioms moterims, kartais ir vyrams. Čia teismas skyrybų metu padalina tik tą turtą, kurį porą užgyveno kartu, o ne viską, kas jiems iš viso priklauso skyrybų metu. Tad, jei prieš ištekėdama „barakuda“ neturėjo pinigų, skirdamasi Monake nieko gero ir negaus.
Pavyzdžiui, jei vyrukas turi 100 milijonų eurų, vedė neturtingą merginą, o su ja per mėnesį išleisdavo po 5 tūkstančius eurų, skyrybų atveju jis jai išmokės tik 300 tūkstančių, tai yra užtikrintą pragyvenimą penkeriems metams. Kitaip tariant, turtuolis praras vos 0,3 procento savo turto. Monake juokaujama, kad tokie įstatymai sukurti būtent tam, kad apsaugotų milijonierius nuo „barakudų“. Nes patys jie apsisaugoti jau nesugeba – nebemoka atskirti, kur nuoširdi meilė, o kur santykiai dėl naudos.
Kai kurios apsukrios merginos šias subtilybes žino, todėl bando įkalbėti savo turtuolius vyrus keisti gyvenamąją vietą, rinktis Londoną ar kitą Europos metropolį, kur skyrybų teisė joms palankesnė. Būtent Londone žmonoms neretai priskiriamas išlaikymas iki gyvenimo galo. Tad galvojantiems, kad buvimas „barakuda“ nereikalauja mokslo, teks pagalvoti dar kartą. Norint būti sėkmingai, reikia išmanyti ne tik psichologiją, bet ir teisės dalykus.
Tokia informacija gali būti naudinga ir toms, kurios nuoširdžiai myli turtuolį iš Monako. Jei jis „eis į kairę“, susiras jaunesnę ir gražesnę, skyrybų atveju iš jo daug išpešti nepavyks. Monako teisė gina Monako gyventojus ir, aišku, jų pinigus.
„Barakudų“ ir turtuolių santykiai jau seniai nėra tik mėgėjiški. Turtuolių „medžiotojoms“ steigiamos specialios mokyklos, garsiausios jų – Rusijoje – Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ten studijuojančioms merginoms ir moterims profesionalios psichologės dėsto kaip suvilioti vyrą, kaip ilgai jį išlaikyti šalia savęs ir galiausiai „išmelžti“.
Merginoms tokiose mokyklose dėstoma, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti kliento poreikius. Kaip ir kiekviename versle. O tuomet, kiek įmanoma geriau juos patenkinti. Pirmo pasimatymo metu svarbiausia ne kalbėti apie save, o klausyti turtuolio. Didžiausią dėmesį reikia kreipti į jo hobius ir troškimus.
Taip pat patariama nedėvėti papuošalų ir nevairuoti prabangaus automobilio, mat vyrui „barakuda“ turi sukelti norą pirkti joms daiktus, kurių neturi, nors yra vertos.
Merginos atsakingai užsirašinėja, klauso, o po paskaitų kurso eina į šalia esantį SPA depiliacijai ir kitoms grožio procedūroms. Pilnas paruošimas rinkai.
Kaip dar vieną veiksmingą triuką „barakudų“ mokytojos įvardija vaikščiojimą po prabangias miesto vietas su žemėlapiu. Jei moteris atrodo pasimetusi, turtuolis gali prieiti ir pasiūlyti pagalbą. Taip užsimegs pažintis. O kai Monake kas trečias žmogus yra milijonierius, tokia tikimybė išauga keliskart.
Tiesa, tokios mokyklos neretai slepiasi po maskuojančiais pavadinimais: „Kaip būti tikra moterimi“, „Geišų mokykla“ ir panašiai.
Tuo tarpu, kol merginos mokosi viliojimo meno, vyrams skirti leidiniai mėgina perspėti turtuolius, dalindamiesi ženklais, kurie išduoda moterį esant „barakuda“. Pasirodo, yra tam tikri požymiai, padedantys nepasimauti ant kabliuko.
Visų pirma, „barakudos“ nuo pirmos pažinties dienos labai domisi vyro finansine padėtimi. Net jei tiesiogiai neklausia, vaizdą bando susidaryti iš užuominų. Vyrukai gali tokį domėjimąsi palaikyti nuoširdžiu gražuolės smalsumu, tad ant šio triuko pasimauna ne vienas.
Antra, „barakuda“ niekada nepasiūlys apmokėti sąskaitos ar pasidalinti sumos už vakarienę. Tai, kad moka tik vyras, jai yra savaime suprantama.
Įtariant, kad merginai rūpi tik vyro pinigai, dažnai jam patariama pažiūrėti į veidrodį. Jei į save pažvelgus realistiškomis akimis vyras supranta, kad moteris jam geroka per graži, patariama paieškoti kitų ženklų ir įsitikinti, ar ją tikrai traukia graži širdis. Taip pat gali padėti buvusių gražuolės vaikinų tyrimas. Jei jie buvo vieni už kitus turtingesni, turėtumėte suprasti, kad jūs turbūt – tik sekantis laiptelis jos pinigų „melžimo“ karjeroje.
Vis dėlto, ne visi vyrai nuo „barakudų“ bėga. Kiti gi nori su jomis susipažinti net žinodami visa tiesą. Jie mano, kad tokie santykiai yra tiesiog sąžiningi mainai. O dar kiti gi atvažiuoja į Monaką, kad galėtų pasidžiaugti gražuolių kompanija, nors nėra nei labai įtakingi, nei milijonieriai.
Jie – tikras „barakudų“ siaubas. Apsirengia vieninteliu prabangiu kostiumu, išsinuomoja „Ferrarį“ ir su paskutinėmis santaupomis eina į prabangias vieteles. Tuomet laukia, kol ant jų kabliuko užkibs elitinės turtų medžiotojos. Tokiems apsimetėliams turtuoliams reikia būti pasiruošusiems. Ar savamokslės, ar „barakudų“ mokyklos absolventės – jos visos turi būdų vyrą patikrinti. Su taure šampano patyrusios turtų medžiotojos tikrai nepakerės joks vyrukas. Teks išleisti tikrai daug.
Monakas – tai ne tik gražios gatvelės, įspūdingi pastatai, prabangios mašinos, bet ir tikras intrigų liūnas. Net nereikia žiūrėti meksikietiškų serialų, tiesiog atvyksti čia, nueini į prabangesnę vietą ir gali laisvai stebėti – filmų vertas scenas. Tai vyksta kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, ar nuo savaitės dienos. Savaitgaliais viskas suintensyvėja, bet ir pirmadieniais ar antradieniais – gražių merginų pulkai.
Nesunkiai galite atvykti visa tai pamatyti savo akimis. Skristi reiktų iki Nicos, o nuo ten važiuokite autobusu arba traukiniu. Iš Vilniaus arba Palangos oro uostų su trumpu persėdimu Rygoje į Nicą skraidina kompanija „Airbaltic“. Reisai vykdomi net tris kartus per savaitę, tad galite pasirinkti tinkamiausias dienas.
Galvojate, iš kur tos vyrų viliotojos semiasi įkvėpimo? Kieno paskatintos jos imasi tokios, keistokos „karjeros“? Tai gali būti garsių pasaulio „barakudų“ įtaka. Tokių istorijoje buvo ne viena.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose iki šiol visi kalba apie Anna Nicole Smith, kuri, būdama dvidešimt ketverių ir dirbdama striptizo šokėja Teksase, sutiko 87-erių naftos magnatą J. Howardą Maršalą. Jie itin greitai vienas kitą pamilo, greit tapo pora, po to susituokė, o po trylikos mėnesių vyras mirė. Annos nelaimei, sutuoktinis jai nieko nepaliko. Tuomet turtų medžiotoja kreipėsi į teismą ir bandė iš mirusio „mylimojo“ vaikų prisiteisti bent dalelę milijardinio turto. Teismai tęsėsi dar dešimtmetį, o Anna Nicole Smith sprendimo nesulaukė – mirė nuo narkotikų perdozavimo.
Sero Paul McCartney žmona, kuri iki vestuvių buvo niekam nežinoma, po skyrybų gavo net 50 milijonų dolerių ir iki šiol spaudoje yra tituluojama turtų medžiotoja. Tokia kompensacija Heather Mills buvo nepatenkinta, mat reikalavo penkiagubai daugiau – 250 milijonų. Nors Heather dabar aktyviai aukoja labdarai, nemalonios etiketės nusipurtyti yra tikrai nelengva.
Ir manantiems, kad „barakudos“ būna tik moterys, derėtų prisiminti pop dievaitės Britney Spears vyrą Keviną Federline’ą. Jis turėjo žmoną, kuri laukėsi jo vaiko, tačiau sutiko garsiąją dainininkę. Tuomet vos kelios dienos po gimdymo paliko žmoną, ir per kelis mėnesius užsuko tokį romaną su Britney, kad viskas baigėsi vedybomis. Tuomet, po dviejų metų santuokos porai pasukus skirtingais keliais, gavo ne tik jų du vaikus, bet ir 20 tūkstančių dolerių kas mėnesį jiems išlaikyti.