Kai kalba eina apie Zanzibarą, dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad čia visur nuostabūs paplūdimiai, bet šalis turi ir vieną didmiestį – sostinę Stountauną. Mieste gyvenimas visiškai neprimena tų gražiųjų kurortų, dėl kurių turistai atkeliauja.
Jei atvirai, radau labai mažai komplimentų šiam miestui – daugiausia yra turistų nusivylimai, perspėjimai dėl kišenvagių, karščio. Miestas neturi itin geros reputacijos. Vis dėlto tuo pačiu perskaičiau ir vieną protingą straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad viskas Zanzibare keičiasi, ir kuo daugiau turistų čia atvyksta, tuo daugiau jie prisitaiko prie tarptautinės publikos po truputį gerindami sąlygas.
Dabar esu prie paties lankomiausio namo visame Zanzibare – jame iki 5 metukų gyveno Freddie Mercury. Dabar tai yra jo vardo muziejus. Per mano kūną laksto šiurpuliukai dėl dviejų dalykų – esu didelis jo gerbėjas, o, antra, čia turbūt yra vėsiausias pastatas, gelbėjantis nuo karščio lauke.
Nedrįstu kritikuoti nieko, kas susiję su Freddie Mercury, bet vis tik noriu pasakyti, kad tikėjausi ne visai to. Tai yra tiesiog labai maža erdvė, kurią gali praeiti per 10 minučių. Jei kalbėčiau kaip kritikas, pasakyčiau, jog muziejus galėtų būti žymiai stipriau paruoštas. Čia nėra nieko kažko labai ypatingo be kelių drabužių ir fortepijono.
Neįtikėtina – mes į Zanzibarą keliaujame dėl gražiausių paplūdimių, ieškome nuostabių pakrančių, smėlio, o vietiniai tokių vietų nepripažįsta. Geriausias dalykas jiems yra didelio miesto pakrantė, kur švartuojasi laivai – kiekvienos dienos pabaigoje suplūsta minios žmonių tam, kad šokinėtų į vandenį.
Svarbu padaryti kuo įdomesnį šuolį – čia visi varžosi. Netgi prie šokinėjančių vietinių kartais prisijungia turistai, kuriems irgi smagu išsimaudyti. Tarp šokinėjančių vaikinų atsiranda ir verslų – vienas iš užsidirbimo būdų yra sveikinti atvykusius turistus su specialiais paveikslais, su kuriais tuomet šoka į vandenį. Turistai moka jiems pinigus, kad sušauktų vardą, šalies pavadinimą, perduotų linkėjimus.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
