Jeigu savo aplinkoje turite šeimos narių, giminių, draugų, kolegų, bendramokslių, kaimynų ar šiaip pažįstamų, kurie iki dabar kamuojasi, kad Sovietų Sąjungos pragaras sužlugo ir paisto, kad tais laikais buvo geriau – pasiūlykite tokiems veikėjams išeitį. Nusiųskite juos į Padniestrę, tikrą rojų tiems, kas tebenori gyventi sovietinėje santvarkoje. Ten gyventojų sparčiai mažėja kiekvienais metais, vis daugiau vietinių jaunuolių ateina į protą ir bėga nuo laike užsikonservavusių šeimų. Todėl naujokai Padniestrėje yra labai laukiami, butai jiems nebrangūs, teisę gyventi teritorijoje taip pat duoda nesunkiai. Tik su darbu sudėtingiau, ten mažokai verslų, todėl daug bedarbių, o tie, kas dirba – skundžiasi vos 200 eurų siekiančiais atlyginimais. Bet nepaisant to – galima gyventi sovietinėje realybėje, kasdien nusilenkti Leninui ir Stalinui. Apie tai nufilmavau ir naują „Orijaus kelionių“ laidą iš Padniestrės.
Toje siauroje autonominėje teritorijoje tarp Moldovos ir Ukrainos vietiniai vis dar nesutinka patikėti, kad sovietiniai laikai baigėsi, kad 15 per prievartą sujungtų valstybių atsiskyrė ir dabar dauguma jų gyvena laisvai, taip kaip nori. „Tai laikina, blogas etapas, kuris greit pasibaigs“, – svaičioja senoji Padniestrės gyventojų karta, tie patys, kurie sovietinius baisumus patyrė savo kailiu. Aišku, baisumais jie viso to nevadina, atvirkščiai – giria, sako, kad buvo labai gerai. Sunku paaiškinti, bet tie žmonės šventai tiki, kad tik prie komunistinės santvarkos galima laimingai gyventi. Todėl vakarų pasaulį jie keiksnoja, amerikiečius laiko kone demonais.
„Tai yra siaubinga, ką daro Amerika. Jie kenkia visam pasauliui, provokuoja, tampo už virvučių Europos lyderius, tik per amerikiečius vyksta karai“, – įsitikinęs kalba Dmitrijus, autonomijos sostinėje Tiraspolyje sutiktas vyras.
Jis yra verslininkas – beveik penkiolika metų turi savo automobilių remonto dirbtuves. Paklaustas, kas konkrečiai demokratinėse šalyse yra blogai, vyras tiesiog pasiuto: „Jaunimas geria, vartoja narkotikus. Baisu, kas ten vyksta. Anksčiau to nebūdavo“. Dmitrijus įsitikinęs, kad Padniestrėje žmonės gyventų daug geriau, jeigu ne Amerika ir jos sąjungininkės, kurios nenori pripažinti šios šalies nepriklausomybės. „Jie kenkia mums, nes bijo, kad visos sovietinės šalys norės atgal susijungti į vieną sąjungą“, – sako vyras, kuriam vasaros gale sukaks 62 metai.
Tiraspolyje esančio viešbučio „Rusija“ apsaugos viršininkas Georgijus taip pat purkštavo, kad vakarų pasaulio šalys nori sužlugdyti paskutinę sovietinę šalį Padniestrę. „Jie visi specialiai kenkia mums, daro taip, kad neatlaikytume ir prisijungtume prie Moldovos, bet to niekada nebus, mes nenorime gyventi taip, kaip jie. Nenorime tos betvarkės, nes esame laimingi savo šalyje“, – kalbėjo apsaugos viršininkas. Jo nuomone, Padniestrė sugebėjo išsaugoti „ypatingą“ sovietinę atmosferą, kurios ilgisi daugybė buvusių sovietinių respublikų gyventojų. Jam taip nuoširdžiai atrodo, nes kaip sako, dažnai pabendrauja su turistais, kurie visuomet apie šį keistą kraštą atsiliepia tik gerai. „Pas mus atvažiuoja latviai, armėnai, tie patys lietuviai, daug jų čia pas mus būdavo iki koronaviruso, žmonės džiaugiasi, kai pamato, kad viską sugebėjome išsaugoti. Mes daugeliui esame pavyzdys“, – įsitikinęs viešbučio apsaugai vadovaujantis vyras, pats tikriausias komunistas, iki šių dienų į darbą stengiasi pasirišti raudoną kaklaraištį, tarsi komunizmo simbolį.
Kitas vyras, kuris dėl savo paties saugumo nesutiko viešai atskleisti tapatybės, man papasakojo, kaip Padniestrėje yra kuriamas nostalgijos sovietiniams laikams jausmas, kaip dirbtinai žmonėms nuolat primenama apie tuos laikus, tarsi jie būtų daug geresni nei dabartiniai. „Pas mus apie Ameriką kalbama ir rašoma vien tik blogai, kad tik gyventojai nenorėtų demokratijos, kad nenorėtų sekti jų pavyzdžiu“, – pasakoja pašnekovas.
Su medicina susijusioje įstaigoje dirbantis vietinis man padarė išskirtinę ir kiek šokiruojančią ekskursiją po Padniestrės sostinę Tiraspolį. Jo dėka sudariau TOP10-uką dalykų, kurie mane toje praeityje užstrigusioje teritorijoje labiausiai nustebino.
1. Praeities herojų plakatai
Padniestrėje ant gyvenamųjų namų, parduotuvių, poliklinikų ir kitų įstaigų klijuojami milžiniški plakatai su sovietinių laikų herojais. Pavyzdžiui, ne vienoje vietoje kabo piešinys, kuriame vaizduodamas kosmonautas Jurijus Gagarinas, o šalia jo didžiulius prierašas su visiems puikiai žinomu faktu, kad jis buvo pirmasis žmogus kosmose. Tarsi visi žino, bet Padniestrės valdžia dar kartą primena. Taip formuojama gyventojų nuomonė, kad Sovietų Sąjunga daug kur pirmavo.
2. Sovietinių lyderių paminklai
Prie visų valstybinių įstaigų, taip pat pagrindinėse miestų, miestelių ir kaimelių aikštėse Padniestrėje iki šiol stovi Lenino, Stalino ir kitų sovietinių lyderių statulos, daug kur prie jų merkiamos gėlės. Taip pat daug kur galima rasti šiems veikėjams skirtų atminimo lentų. Tokiu būdu tarsi bandoma parodyti, kad jų kurta santvarka dar nežlugo, kad iki šių dienų jie prisimenami. Beje, kaip man aiškino tas pats pašnekovas, ne vienam Padniestrės gyventojui Leninas yra autoritetas ir idėjinis lyderis. Tad gėles prie jo paminklo deda ne tik valdžios įpareigotos tarnybos, bet ir pavieniai gerbėjai.
3. Tankas vidury miesto
Pačiame sostinės Tiraspolio centre stovi didžiulis sovietinis tankas su užrašu „Za rodinu“ (už gimtinę – liet.) ant šono. Yra žmonių, kurie eidami pro šią karo mašiną jai nusilenkia ar kaip kitaip atiduoda pagarbą. Pats, savo akimis mačiau, kaip vyresnio amžiaus vyras eidamas linktelėjo tankui, tačiau kai bandžiau paklausti, kodėl tai padarė – šis nekomentavo. Tas tankas centre – esą simbolizuoja Padniestrės stiprybę, atseit ji yra pasiruošusi apsiginti nuo bet kokio priešo. Dauguma šios nepripažintos šalies gyventojų mano, kad jų teritoriją anksčiau ar vėliau užpuls vakarų šalys, todėl jie pritaria, kad Padniestrėje visada būtų dislokuota rusų kariuomenė, tarsi apsauga nuo šios mažytės, nepripažintos šalies suvakarėjimo.
4. Herbas ir vėliavos ant kiekvieno kampo
Kaip ir visose komunistinio režimo šalyse, taip ir Padniestrėje, kur tik įmanoma – kabinamos šios šalies vėliavos, arba dedamos didžiulės iškabos su teritorijos herbu. Anot mano pašnekovo, taip visiems gyventojams nuolat primenama, kur jie gyvena. Nes atsiranda tokių, kurie sako gyvenantys Moldovoje, kas faktiškai yra teisybė, mat Padniestrės autonomija susikūrė būtent Moldovos teritorijoje. Bet tokių pasakymų komunistinė valdžia negali pakęsti, smerkia taip galvojančius ir jiems visur ir visada primena Padniestrės pavadinimą. Mieste tikrai labai daug plakatų, kuriuose nėra nieko, išskyrus vėliavą arba herbą.
5. Garbės lentos
Padniestrės miestuose iki šiol naudojamas sovietinis būdas skirtas pagerbti „nusipelniusius“ piliečius. Garbės lenta pagrindinėje miesto aikštėje, kurioje įtaisyti ponų ir ponių portretai su prierašais, ką gero dėl šalies ir jos žmonių padarė jose esantys asmenys. Vietiniams tai prestižo reikalas, tarsi paskelbimas šventuoju. Visi nori ten patekti, bet papuola tik patys lojaliausi valdžiai, prisidedantys prie sovietinių idėjų skleidimo. Mažesniuose miestuose yra viena garbės lenta, didesniuose jos kelios. Viena – ta, kurioje užkabina tik tų asmenų portretus, kuriuos išrenka atitinkama valdžios komisija, kita – konkursinė. Kiekvienais metais rengiami įvairūs „garbės“ konkursai, kur patys gyventojai gali teikti paraiškas, save ar savo artimuosius. Tokiuose konkursuose reikia įrodyti, kuris gyventojas yra pats geriausias. Ant tos sienos papuola geriausia mokyklos bufeto virėja, geriausias gaisrininkas, geriausia mokytoja ir panašiai. Bet vėl gi – siena skirta tik tiems, kas palaiko valdžią. Jeigu asmuo kritikuoja Padniestrės teritorijos tvarką – jam ne vieta garbės lentoje.
6. Sovietinė literatūra knygynuose
Dabar 2022 metai, tačiau Padniestrės knygynuose iki šiol parduodamos 1960-1980 metais išleistos knygos. Ne, ne sendaikčių skyriuje, jos čia pateikiamos tarsi naujos, sustatytos pagrindinėse knygynų lentynose. Daugiausiai tai literatūra apie sovietinį gyvenimą, apie tą santvarką, apie tų laikų herojus. Vėl gi – visais įmanomais būdais bandoma priminti gyventojams, kokia, atseit šlovinga buvo komunistų šalies praeitis. Taip pat knygynuose dar vis prekiaujama tų laikų kanceliarinėmis prekėmis. Galima gauti knygų skirtuką su Maskvos olimpiados meškinu, kalendorių su Stalinu, rašiklių su Leninu, ženkliukų su sovietiniais simboliais.
7. Tiraspolio istorijos muziejus
Šią įstaigą apskritai būtų galima pavadinti smegenų plovykla. Šešios atskiros erdvės, kuriose bandoma iš gražiosios pusės parodyti sovietinę praeitį. Viename iš muziejaus kambarių atkurtas Lenino darbo stalas, kur mėgsta fotografuotis lankytojai, tada, kai jų ten būna. Nes tą dieną, kai lankiausi šiame muziejuje – buvau pirmas ir tikriausiai paskutinis svečias. Paklausiau vietinių darbuotojų, kas dažniausiai užsuka pasidairyti, o jos man paaiškino, kad tai moksleiviai iš vietinių mokyklų. Mokymo programoje ši „kultūros“ įstaiga yra įrašyta į privalomų aplankyti objektų sąrašą. „Vaikai ateina pasidomėti mūsų krašto istorija, daug kas nežino, kokie buvo tie laikai, todėl mes jiems parodome“, – sako darbuotojos. Sovietus čia žinoma pristato tik iš gerosios pusės.
8. Sovietinis kinas
Vietinių kino teatrų nepasiekia visi šiuolaikiniai Holivudo filmai, matyt kai kurios kino kompanijos Padniestrei taiko kažkokius ribojimus. Arba populiariausios kino juostos jiems tiesiog yra per brangios, todėl čia visada rodo senus, sovietinius filmus. Taip kuriama ano laikmečio dvasia. „Jeigu paklausinėtum vietinių – daug kas tau pasakytų, kad šiuolaikinis kinas yra šūdas, o va anksčiau tai būdavo geras kinas. Todėl kai tik rodo, ką nors iš senų, sovietinių juostų – kino teatrai lūžta nuo lankytojų“, – sako mane po miestą pavedžiojęs vyras. Lygiai tas pats su sovietinių laikų muzika – ją iki šiol groja vietinės radijo stotys, daug kam patinka seni hitai.
9. Gyventojų talkos
Kaip ir sovietiniais laikais, taip ir dabar Padnietrėje yra organizuojamos žmonių talkos, tam, kad būtų sutvarkyti miestai, miesteliai, kaimeliai ir pakelės. Dalyvauti talkoje yra garbė, o jos vengti – gėda. Jeigu nori patekti ant garbės lentos, jeigu nenori prarasti darbo – privalai dalyvauti talkoje ir tvarkyti aplinką, kurioje gyveni. „Tai labai mėgstama mūsų gyventojų tradicija, tik jaunoji karta bando jos vengti, bet jiems sunkiai išeina, tėvai ar seneliai priverčia“, – sako Padniestrės vietinis.
10. Putino partija
Nors tai neoficialu, vis tik Padniestrėje daug kur galima pagalvoti, kad ši autonomija jau yra Rusijos dalis. To, beje, nemažai kas pageidautų – apie tai jau pasakojau praėjusiame savo rašinyje. Čia be galo daug šios šalies vėliavų, nes atseit vietiniai, Rusiją laiko pavyzdine šalimi, bent jau tokia oficiali versija. Dar įdomiau, kad Tiraspolyje veikia Putino valdančiosios partijos „Jedinaja Rosija“ (Vieningoji Rusija – liet.) štabas, kurio darbuotojai aktyviai šioje nepripažintoje teritorijoje reklamuoja ne tik pačią Rusiją, bet ir jos lyderį, tarsi jis būtų renkamas ir Padniestrėje. Na, dalinai tai tiesa, didžiulis procentas šios šalies gyventojų turi ir rusišką pasą, todėl gali dalyvauti jos rinkimuose. O tam, kad balsuotų „teisingai“ rūpinasi Putino atstovai šiame regione, kurie skleidžią žinią, koks gi Putinas „šaunuolis“. Anot mane konsultavusių vietinių, kritikuoti Rusijos lyderio šioje autonomijoje negalima. Pirmiausia, to nesuprastų vietiniai, kurie labai stipriai jį gerbia, antra, greičiausiai sulauktumėte ir valdžios pareigūnų dėmesio, kaip priešiškas Padniestrei asmuo.