Didžiausiame mūsų šalies oro uoste nuo rugsėjo pabaigos stovėjo tokios didelės eilės, kad keliautojai ėmė nespėti į savo reisus. Lėktuvai į dangų kildavo be skrydžio bilietus turinčių žmonių. Rugsėjo 29-osios rytą (penktadienį) aprašiau tragišką savo patirtį nuo 4:30 val. iki 6:30 val. – to ryto eiles Vilniaus oro uoste pavadinau istorinėmis. Nes to, kas tada vyko, Lietuvoje man dar niekada neteko matyti nei per vasaros kelionių piką, nei kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje oro uostose susidaro didžiulės eilės.
Vilnius iki šiol laikydavosi visai neblogai. Bet kažkas atsitiko. Paaiškinimų iš oro uosto atstovų girdėjome įvairių. Pagrindinė versija, kad netikėtai buvo sustiprintas keleivių patikros procesas, atseit nuo šiol mus, visus keliaujančius, pareigūnai tikrina labiau. O tai užtrunka ilgiau, todėl ir eilės juda lėčiau.
Tą rytą buvo net neįmanoma įžengti į oro uostą, bendroji eilė visaip susimakalavusi stovėjo net tarpduryje. Kita eilė, skirta tiems, kas keliauja verslo klase, turi įsigiję Vilniaus oro uosto privilegijų kortelę arba už 6 eurus vietoje nusipirko greitosios patikros (angl. fast track) paslaugą, taip pat atrodė labai prastai. Tą rytą ji judėjo dar lėčiau už tuos, kurie už greitąją privilegiją nesusimokėjo.
Pralaukęs valandą, taip ir nesulaukiau savo eilės, teko atsiprašinėti kitų keliautojų ir užlįsti prieš juos. Į savo reisą spėjau, bet kiti 10 tuo pačiu skrydžiu į Varšuvą turėjusių keliauti žmonių, deja, liko už borto Vilniuje.
Priminsiu, brangūs skaitytojai, kad tą baisų rytą ir dar savaitę po to žmonės verkė, kėlė skandalus, piktinosi bei meldė Dievo pagalbos. Kai pasidalinau savo įspūdžiais, sukilo visa šalies žiniasklaida ir tarsi po padidinamuoju stiklu ėmė stebėti, kas gi vyksta pagrindiniuose mūsų vartuose į pasaulį. Oro uosto administracija jau tą pačią dieną visais kanalais išplatino pranešimą, kad dėl sustiprinto patikros proceso rekomenduoja atvykti tris valandas prieš skrydį.
Daug kas stebėjosi tokia rekomendacija, nors bendrai civilinėje aviacijoje tai nėra kažkoks keistas ar išskirtinis dalykas, daug kur pasaulyje oro uostai keliautojus ragina į oro uostus atvykti kuo anksčiau, 2–3val. prieš numatytą pakilimą į dangų.
Visą praėjusią savaitę naujienų portaluose ir žinių laidose buvo galima stebėti reportažus iš sostinės oro uosto, kur kolegos korespondentai kasdien nušviesdavo situaciją, kas gi ten darosi. Socialiniuose tinkluose taip pat paplito nauja keliautojų mada – „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“ platformose žmonės ėmė dalintis nuotraukomis ir trumpais vaizdo įrašais, kiek kas laukė eilėje ir kaip ta eilė atrodė.
Reikia pripažinti, diena nelygi dienai, vieni džiaugėsi atvykę į oro uostą ženkliai anksčiau, kiti piktinosi, kad atvyko anksti, o jokių eilių taip ir nepamatė. Supraskite: galėjo ilgiau pamiegoti, juk rytais svarbi kiekviena miego valanda. Na, bet ką padarysi. Gyvename tokiu keistu laikotarpiu, reikia pakentėti.
Priminsiu, kad tą nelemtą rugsėjo 29-osios rytą iš sostinės oro uosto tarp 5 ir 8 val. ryto į dangų kilo 14 lėktuvų, skridusių reguliariais bei užsakomaisiais reisais. Beveik po penkis per valandą. Kaip mums, kaip mažyčiam ir nelabai pralaidžiam VNO (taip aviacijos kodu žymimas Vilniaus oro uostas) – per daug. Taip pat privalau priminti, jog ne tik didelis skrydžių kiekis kėlė chaosą, bet ir akivaizdus darbuotojų trūkumas.
Nebuvo atsakingų žmonių, kurie keleivių eiles kontroliuotų, suteiktų informacijos ar padėtų. Bendroje eilėje buvo strigę ir neįgalieji, ir asmenys su kūdikiais, ir tie, kas vėluoja į laipinimą. Švieslentėse skelbiama informacija neatitiko tiesos. Na, užteks apie tai, kas buvo blogai. Geriau papasakosiu jums, kas pasikeitė per pusantros savaitės.
Anot mano gerai informuotų Vilniaus oro uoste dirbančių šaltinių, po jau minėto straipsnio pasirodymo vyko ne vienas ir ne du pasitarimai, rimti susirinkimai. Buvo daug planavimo, darbų perskirstymo. Aptarti įvairūs variantai, kaip ir ką būtų galima pakeisti, kad tik keleiviams pasidarytų patogiau ar bent aiškiau. Na, ir žinokite, pasidarė! Situacija dabar kur kas geresnė. Pasirodo, laukti eilėje nėra taip baisu, kai eilė tvarkinga bei ją kažkas kontroliuoja.
Šįryt, spalio 11-ąją, pagal oficialų Vilniaus oro uosto tinklapį, nuo 5 iki 8 val. ryto į dangų turėjo pakilti 16 lėktuvų. Dviem daugiau (lyginu su rugsėjo 29-osios rytu)! Iš anksto pasitikrinęs šią informaciją, nusprendžiau, kad tikrai vertėtų į oro uostą atvykti žymiai anksčiau. Tikėjausi pamatyti tas pačias baisiai susimakalavusias eiles, chaosą, piktus keliautojus. Bet nieko panašaus. Keliautojų, kaip ir galima buvo tikėtis – daug, eilė tikrai stovėjo, ir nemaža. Tačiau nepalyginamai tvarkingesnė ir trumpesnė.
Nors kaip papildomas iššūkis tikrintojams buvo vienas netikėtai atšauktas reisas. Vienos oro linijos paskelbė, kad lėktuvas, 06:55 val turėjęs skristi į Londoną, dėl ten kilusio gaisro niekur neskris. Tuo metu į šį reisą išsiruošę žmonės jau stovėjo patikros eilėje, ėjo per metalo detektorius. Švieslentėse pamatę, kad skrydis atšauktas, puolė iš eilės išeidinėti, viduryje patikros ją bandė nutraukti. Net ir tokie trukdžiai nepablogino situacijos oro uoste.
Kas pasikeitė? Dievas arba oro uosto valdžia išklausė piktų ir liūdnų keleivių maldas, eilės priežiūrai paskyrė atskirus darbuotojus, kurie itin paslaugiai reguliuoja, kur kas turėtų stovi ir net suteikia informaciją, jeigu kyla klausimų. Dar vienas akivaizdus skirtumas – pastatyti eiles reguliuojantys stulpeliai, kaip ir visur pasaulyje. Tam, kad žmonės rikiuotųsi tvarkingiau. O geriausia, jog tarp stulpelių jie įrengė net informacines lenteles. Viena jų skelbia „Laukimo laikas – 30 min.“ – ir taip stovintys žmonės gali bent apytiksliai suprasti, vėluos į skrydį ar ne.
Jeigu jaučia, kad vėluos, kelia ranka, kviečia darbuotoją ir šis praveda be eilės. Kaip ir didžiuosiuose pasaulio oro uostose. Niekas nenori, jog vėluotumėte į savo skrydžius. Kita lentelė dar malonesnė akims – skirta tiems, kas keliauja su vaikais iki 6 metų amžiaus. Bendrojoje eilėje atsirado atskira atšaka, kuria naudotis gali tik nurodyti asmenys. Prilyginčiau ją greitajai patikrai, nes laukiančių ten visai nebuvo. Sveikintinas dalykas ir nemokamas.
Verslo keliautojai ir kiti, turintys privilegiją greitajai patikrai („fast track“), šiandien irgi atrodė laimingi. Eilė dar vis stovėjo, bet judėjo dvigubu ar net trigubu greičiu. Laukimo laikas: 15–20 min., kaip ir turėtų būti. Perpus trumpiau nei bendra eilė. Kai kurie žurnalistai skelbė, kad oro uostas buvo apribojęs šios paslaugos įsigijimą, jog ten nestovėtų per daug žmonių. Tačiau, matyt, tas ribojimas galiojo laikinai, nes šiandien ir vėl buvo galima už 6 Eur įsigyti praėjimą per minėtą „fast track“.
Prie greitesnio keliautojų pralaidumo prisidėjo ir tai, kad pagaliau dirbo visi keleivių patikrai skirti punktai. Nebuvo nei vieno uždaryto, skirtingai, nei prieš pusantros savaitės. Nors oro uosto valdžia garsiai skundžiasi nerandantys reikalingo kiekio darbuotojų, šiandien patikros pareigūnų buvo kaip niekada daug. Sakyčiau, dviguba pamaina. Tiesa, tik iki 6 valandos ryto, kai akivaizdžiai ėmė mažėti keliautojų kiekis, tada apmažėjo ir patikros pareigūnų. Normalu.
Mano kalbinti oro uosto darbuotojai džiaugėsi, kad Lietuvos žmonės atsižvelgė į viešai išplatintą prašymą atvykti kuo anksčiau prieš skrydį. „Atvažiuoja net per anksti, kai dar registracija būna neprasidėjusi“, – sako pastebėjęs keleivius į skrydžius registruojantis darbuotojas. Kita darbuotoja pasakojo apie šeimą iš Jonavos, kuri į oro uostą atvyko penkias valandas prieš numatytą skrydį į Antaliją Turkijoje.
„Jie tiek visko prisiskaitė, kad atrodė labai išsigandę, galvojo, kad pavėluos“, – su šypsena veide pasakojo mano pažįstama darbuotoja.
Tai, kad chaosas baigėsi, nereiškia, kad situacija Vilniaus oro uoste pasikeitė, vadinamoji griežtesnė patikra toliau vyksta. Prašymas atvykti 2–3val. prieš skrydį lieka galioti. O ar teks stovėti eilėje – čia jau laimės dalykas. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate loterijos žaidime. Vieniems pasiseka, jie nelaukia, kiti, deja, pastovi. Kaip bus jums, pamatysite atvykę į VNO.