„Labas, ačiū, viso gero“, – minkštai, su azijiečiams būdingu akcentu, bet svarbiausia – lietuviškai pasisveikina Tailande, Krabi regione dirbantis taksi vairuotojas, taip tarsi parodydamas, kad supranta, iš kur atvyko jo keleiviai. Iš nuostabos net atsilošiau! Perklausiau jo, ką pasakė, paprašiau pakartoti, nes norėjau įsitikinti, ar nepasigirdo. Tada jis dar kartą užgiedojo: „Labas, labas. Kaip tau sekas? Ačiū, ačiū. Viso gero!“.
Kad gavau tokį vairuotoją – ne atsitiktinumas. Jį man specialiai suderino lietuvių keliones po Tailandą organizuojantys Simona ir Tomas Kupečiai, taip pat apie šią pietryčių Azijos šalį rašantys ir tinklaraštį „Tailandieciai.lt“. Paprašiau jų rasti vairuotoją, kuris iš vienos Krabi regiono vietos mane pervežtų į kitą, tačiau jie nesakė, kad vairuotojas bus ypatingas.
Ponas Bon nemėgsta būti vadinamas vardu, nes užsieniečiai dažnai jį visaip išvedžioja, neištaria teisingai. Todėl lietuviams vairuotojas save pristato agentu Džeimsu Bondu 007. Šį personažą pasirinko, nes Bondas skamba panašiai kaip Bon – toks žodžių žaismas. Tačiau apie kultinius britų filmus jis kalbėti nelinkęs, daug mieliau kalba apie Lietuvą ir lietuvius. Kaip bebūtų keista – tai pati mėgstamiausia jo tema. „Vežioju tik lietuvius, kasdien. Pasitinku oro uoste, nuvežu į viešbučius, nuvežu į lankytinas vietas. Visur, kur reikia“, – pasakoja Bon, atmintinai mokantis jau ne vieną lietuvišką vardą. Juozas, Daiva, Gintaras, Marius, – vardija jis ir juokiasi, nes nutuokia, kad taria ne visai teisingai.
Keleivius Bon vežioja be taksometro, pagal iš anksto susitartą kainą. Kas keisčiausia – dažnai ji būna mažesnė, nei pas kitus vairuotojus, kuriuos galima tiesiog susistabdyti gatvėje. „Žinau, kad galėčiau užsidirbti daugiau, bet iš lietuvių imti didesnių sumų nenoriu. Tai geri žmonės, man patinka su jumis pabendrauti, išgirsti pasakojimų apie jūsų šalį, – sako šis išskirtinis taksistas. Galėtum pagalvoti, kad viskas tik iš mandagumo, ar iš tikslo susilaukti didesnių arbatpinigių. Bet gi ne, vairuotojas įsisavina viską, ką kažkada anksčiau apie mūsų šalį pasakojo buvę jo keleiviai. Pavyzdžiui, jis žino, kad Lietuvoje gyvena apie 3 milijonus gyventojų, tai, kad šalies sostinė Vilnius, kad turime jūrą, kuri yra visai kitokia nei Tailande. Ir dar daug smulkmenų. Bet reikia pripažinti, kai vairuotojas beria šiuos faktus – tikrai glosto širdį. Mielumo prideda ir jo itin išraiškinga kalbėjimo maniera. Pavyzdžiui, šalies pavadinimą jis taria taip: „Lithuania aaaa aaaa“, stipriai ištęsdamas A raidę.
Bon jau tiksliai neprisimena, nuo kada pradėjo vežioti lietuvius, bet toji pradžia buvo senokai. Gal 2017-ais, ar 2018-ais. Ir nuo tada mūsų tautiečių srautas nesibaigia, tiesa, buvo nutrūkęs per koronaviruso pandemiją. Bet vos tik Tailandas atsidarė – Bon ir vėl į savo mašiną sodinosi atvykėlius iš mūsų mažos šalies. Srautas po truputėlį atsigavo, o dabar jis net yra išaugęs. Šis vairuotojas užsakymų gauna ir savaitei į priekį. Pavėžėjimo versle Tailande tai kiek neįprasta, nes taksistų ir kitokių transporto paslaugas teikiančių žmonių pilnos gatvės. Tik spėk sureaguoti: ištiesi ranką ir jau kažkas stoja. O štai dėl Bon reikia kovoti. Bent jau lietuvių tarpe. Mūsų tautiečiai nori važiuoti su šiuo vairuotoju, nes kelionės su juo primena šou ant ratų.
Bon labai kalbus vairuotojas, jis pasakoja įvairias, savo gyvenimo istorijas. Dažniausiai kiek juokingas ir absurdiškas. Tai jis daro specialiai, kad Tailande atostogaujantys lietuviai – plačiai šypsotųsi. Pavyzdžiui, manęs jis klausė – ar lietuviai gamina gerą viskį. Sutrikau dėl šio klausimo, nes tiesą sakant atsakymo nežinau. Bet pasakiau jam: „Ne, viskis ne mūsų šalies gėrimas, mes jį perkame importuotą iš kitų valstybių – Amerikos, Škotijos, Airijos“. Tada aš jo paklausiau, o kodėl jam rūpi viskis? Vairuotojas paaiškino, kad tai jo mėgstamiausias gėrimas. „Mano mama musulmonė, o tėtis budistas. Anksčiau aš buvau taip pat musulmonas, daug melsdavausi. Bet kai paragavau viskio, supratau, kad nebegaliu būti toje religijoje. Pakeičiau ir dabar esu budistas, galiu vartoti alkoholį“, – kalbėjo Bon. Ir pridūrė, kad kasdien po darbo, vakarais išgeria du stikliukus savo mėgstamo viskio. „Kiekvieną vakarą, visada išgeriu, kad smagiai užbaigčiau dieną“, – pabrėžė jis ir net pasidalino, kokį viskį geria.
Vis tik, ne istorijos svarbiausia kelionėse su Bon. Labiausiai jo keleiviai lietuviai laukia dainų. Per daug metų keliaujant su mūsų tautiečiais tailandietis išmoko pačius garsiausius, dažnai užstalėse per gimtadienius, vestuves ir kitas šeimynines šventes dainuojamus hitus. „Lietuvių muzika labai gera, labai gražios dainos“, – giria jis. Kartu važinėjančių mūsų tautiečių jis visada paklausia apie muzikines naujienas, perklauso naujausias lietuviškas dainas. Gėda, bet jis jų žino daugiau už mane. Net ir tokių grupių, kurių man niekada neteko girdėti.
Bon net galėtų būti Lietuvos dainininkų patarėjas ir pasakyti mūsų atlikėjams, kurie iš jų atliekamų kūrinių taps tikrais hitais, o kurie vis tik neprasimuš kelio į klausytojų širdis. „Aš nelabai suprantu, ką dainuoja lietuviai, bet man tai ir nerūpi. Svarbiausia, kad būtų gera melodija, kad linksmai skambėtų. Tada gerai, tada bus hitas“, – paaiškino tailandietis.
Šis vairuotojas nė kiek neabejoja savo vokaliniais sugebėjimais, angliškai jis sako: „Aš dainuoju labai gerai“. Nors į jokius savo šalies talentų ar dainavimo konkursus dar neina, šiek tiek trūksta drąsos. Užtat mašinoje visa gėda prapuola, keleiviams norisi dainuoti garsiai ir net su efektais. Man irgi padainavo.
Vyras pats susidaro repertuarą, ir vieną po kitos traukia Lietuvoje, įvairių švenčių užstalėje itin mylimas dainas. Pirmoji nuskamba Sauliaus Prūsaičio daina „39“, kurią Bon atlieka beveik be klaidų. „Šitas atlikėjas turi daug gerų dainų, klausiau „Youtube“, – Prūsaitį giria taksistas. Tada užgroja legendinė „Rondo“ daina „Margarita“, kurios žodžius jį išmokė kelios smagios keliautojos iš Lietuvos. Keliose vietose pristabdo, bet tada prisimena trūkstamą žodį ir dainuoja toliau. Po to, jo važiuojančiame koncerte skamba „MG International“ hitas „Juoda Orchidėja“. Jį Bon dainuoja itin jausmingai, tarsi tai būtų jo odė meilei.
O koncertą užbaigia, pats naujausias lietuviškas muzikinis atradimas. Tai Vaido Baumilos pernai sukurtas hitas „Kunigunda“. „Dar iki galo nemoku, dar mokausi, bet po mėnesio dainuosiu daug geriau“, – prognozuoja Bon.
Traukdamas lietuviškus žodžius, kurių pats nesupranta, vairuotojas prašo kartu dainuoti ir drauge važiuojančių keleivių. „Padėkite man, dainuokite kartu“, – ragina jis, bet prisidėti prie dainavimo nori toli gražu ne kiekvienas. Na, juk žinote – susikaustę tie mūsų lietuviai. Tačiau už Bon padainavimus daugelis būna dosnūs, palieka taksistui neblogų arbatpinigių. „Lietuviai geri žmonės, labai jus myliu“, – mūsų susitikimą užbaigia tailandietiškasis Džeimsas Bondas.
