Jokia ne paslaptis, kad po gražiąsias Vokietijos miestuose ir miesteliuose vykstančias kalėdines muges daug smalsuolių keliauja ne tik ieškodami šventinės dvasios, bet ir tam, jog skaniai pavalgytų. Visa tokių mugių esmė ir yra – žmones palinksminti bei primaitinti. Kai praėjusią savaitę keliavau po skirtingus Vokietijos regionus ir klausinėjau vietinių, kuri iš jų mugių yra pati gražiausia, ne vienas žmogus man kartojo tą patį.
„Ieškok ne kuri gražiausia, o kurioje daugiausia maisto. Nes būtent taip darome mes“, – šmaikštavo Diuseldorfe gyvenanti Clara.
Prisivalgyti specialių, tik kalėdinėms mugėms ruošiamų valgių, Vokietijoje sena, šimtmečius siekianti tradicija. Daug kas pasiima porą išeiginių dienų ar visą savaitę atostogų ir važiuoja iš vieno regiono į kitą. Kasdien aplanko bent po kelias skirtingas muges bei išragauja dešimtis skirtingų patiekalų. Vienoje iš Berlyno mugių, šalia šio miesto Zoologijos parko, dešreles kepantis ponas Ralfas mano prašymu bandė suskaičiuoti, kiek iš viso kalėdinėse mugėse būna skirtingų patiekalų, ir beskaičiuodamas šiek tiek pasimetė.
Jis sako, kad kiekvienas regionas turi savo skirtingų receptų, kaip kepti bulves, kaip ruošti dešreles, netgi, kaip kaitinti vyną. Tad receptų, jeigu pravažiuotumėte visą Vokietiją, galima surinkti per kelis šimtus.
Tiek daug patiekalų, kurie dažnai vienas nuo kito nedaug skiriasi, aš jums neišvardysiu, tačiau populiariausią TOP10 vis tik noriu aprašyti. Esu įsitikinęs, kad šitas sąrašas pasitarnaus tiems, kas metai iš metų gamina tą patį ir jau nori pokyčių, kokių nors naujų skanėstų.
1. Kartoffelpuffer. Taip vokiškai vadinami bulviniai blynai, kuriuos tikrai žino kiekvienas lietuvis, bet ar kada kepėte šiuos blynus ant kalėdinio stalo? Vokiečiams Kalėdos be bulvinių blynų – ne Kalėdos, tačiau juos jie valgo kiek kitaip nei esame įpratę mes. Sūrius, svogūnais tešloje pagardintus blynus jie merkia į saldų padažą. Pats populiariausias pagardas daugelyje šios šalies regionų yra obuolienė. Saldi, skysta uogienė iš obuolių tyrės, kurią vokiečiai valgo labai dideliais šaukštais.
Dažnai obuolienė būna maišyta su gvazdikėliais ar cinamonu, bet man asmeniškai skaniausia be papildomų prieskonių, kad neužgožtų bulvinių blynų. Antroje vietoje yra spanguolių uogienė, kurią taip pat prie šių blynų galima užsisakyti daugelyje kalėdinių mugių.
2. Champignons. Arba lietuviškai – pievagrybiai. Dar vienas, puikiai lietuviams pažįstamas valgis, tik gal pas mus ruošiamas kiek kitaip. Vokiečiai kalėdinius grybukus kepa labai riebiai, keptuvė būna pilna aliejaus, o grybai skęsta jame. Kiek aš pastebėjau, vokiečiai mėgsta jų niekaip nesmulkinti, todėl kepimui renkasi kuo mažesnius pievagrybius. Kepimo metu beria daug prieskonių, maltą papriką, šiek šiek čili pipirų, druskos, daržovių kepimui skirto mišinio. Pakepa neilga, kokias 4–5 minutes, o tada ištrauka į lėkštę ir apipila baltu česnakiniu padažu.
Jis gaminamas iš grietinės, jogurto, natūralių citrinos sulčių ir šviežaus, trinto česnako bei druskos. Kuo daugiau česnako – man rekomendavo grybukus kepanti ponia Zelda. Kaip slaptą pievagrybių pagardą ji įvardijo bulvių prieskonius, kurių ji beria gausiai, negailėdama.
3. Flammkuchen. Labai plona svogūnų pica. Tikrai pats labai nustebau, kad vokiečiai Kalėdoms kepasi picas, bet, taip, pasirodo, tai labai populiarus patiekalas. Tik gaminamas šiek tiek kitaip, nei mes esame pripratę. Sakykime – ne itališku būdu. Vokiečiai turi ir savo tešlos paruošimo būdą, ir padažą, kurį deda ant picos, gamina įmantriau, bet, leiskite, aš viską supaprastinsiu. Tiesiog naudokite savo mėgstamą picos padą, ištepkite jį pomidorų pasta, grietine su prieskoniais, panaudokite mocarelos sūrio. Bet už viską svarbiausias ingredientas yra svogūnai. Juos reikia ruošti keliais būdais.
Pirmas sluoksnis – keptuvėje karamelizuoti, plonai pjaustyti svogūnai. Jų reikia daug. Iškaramelizuojate, tada sudedate ant picos pagrindo. Šaunate kelias minutes pakepti, tada ištraukiate ir dedate kitą sluoksnį, kuriam naudoti reikia tiesiog smulkiai pjaustytus, geriausia, raudonus svogūnus.
Visas tokios picos išskirtinumas – jos plonumas. Rekomenduojama, kad padas būtų kuo plonesnis. O ant jo – kuo daugiau svogūnų. Valgant dar galima užsitepti svogūnų džemo, sako, kad labai tinka.
4. Schupfnudeln. Vokiški bulviniai makaronai. Niekur mano iki šiol neragautas patiekalas, tačiau drįstu jį lyginti su mums puikiai pažįstamais lietuviškais švilpikais arba su itališkais bulvių burbuliukais, kuriuos jie vadina gnocchi. Tai iš virtų bulvių tešlos gaminami tokie nedideli makaroniukai, kuriuos vokiečiai lengvai apverda, o tada šauna į didelę keptuvę ir skrudina su riebiu grietinės padažu, grybais bei šonine.
Dar, būna, kepa su mėsos faršu, sūrio padažu arba rūkyta žuvimi. Visi variantai gardūs. Ir tikrai labai tinka žiemos šventėms. Šildantis patiekalas.
5. Steckerlfisch. Ant pagalio kepta žuvis. Dar vienas patiekalas, prie kurio kalėdinėse mugėse stovi eilės. Gal žmonės nenori namuose to gamintis? O gal tiesiog labai mėgsta. Mūsų žvejams kaip ir nebus nieko naujo ir įdomaus, bet kada paskutinį kartą žuvį ant pagalio kepėte Kalėdoms?
Pas vokiečius tokia tradicija ir, nors žiema nėra grilio sezonas, būtent šventiniu laiku jie ragina užkurti savo grilių ar orkaitę ir ten išsikepti žuvį, gardintą specialiu kalėdiniu prieskonių mišiniu. Čia jau pagal kiekvieno fantaziją.
6. Dutch baby. Taip žaismingai vadinami dar vieni šventiniai vokiečių blyneliai, gaminami iš obuolių. Aš dar sakyčiau, kad tai tinginių blynai, nes pagaminti juos labai paprasta ir greita. Pirmiausia jie išsėklina obuolius, tada susipjausto juos plonais ždukais. Tokį žieduką merkia į tešlos mirkinį, paruoštą iš miltų, kiaušinių, pieno, druskos bei cukraus.
Tešla turi būti ne per skysta, kad gerai prikibtų prie obuolio žieduko. O tada visą tokį mirkinį reikia pašauti ant gerai įkaitinto aliejaus ir pakepti, kol įgaus auksinį atspalvį. Tokius obuolius tešloje vokiečiai patiekia pabarstydami cukraus bei cinamono mišiniu. Skaniai kvepia, gerai atrodo.
7. Schneeball arba Schneeballen – sniego gniūžtė, išvertus į lietuvių kalbą. Tai riebaluose gruzdintas pyragaitis iš trapios tešlos. Daug kam gali priminti tolimą mūsų mėgstamų žagarėlių pusbrolį. Tik schneeball būna ne pailgi, o apvalios formos, kad tikrai primintų gniūžtę. Labai žaismingai atrodantys, maždaug 8–10 centimetrų skersmens, dažniausiai papuošiami cukraus pudra, kaip ir mūsų žagarėliai.
Su šiuo patiekalu daugiau vargo, daug kas juos pasigamina iš anksto ir mugėse tik kepa. Ką aš pastebėjau – prie jų visada stovi eilės vaikų, labai populiarus bei greitai išgraibstomas skanėstas. Kai kurie patiekia su šokolado glaistu.
8. Štolenas arba Stollen yra visiška Vokietijos Kalėdų klasika, kepamas kiekvienuose namuose. Tai vaisinė duona iš riešutų, prieskonių ir džiovintų arba cukruotų vaisių, padengta cukraus pudra. Lietuvoje nėra labai paplitusi, bet mūsų šalies kulinariniuose tinklaraščiuose galima rasti ne vieną ir ne du paruošimo receptus. Tik svarbus dalykas – nepalikite šio pyrago gaminti paskutinei minutei.
Štolenas turi subręsti, todėl jį galima gaminti likus dienai ar dviem iki jo valgymo dienos, tačiau, norint pajusti tikrąjį skonį, rekomenduojama iškepti savaitę ar net dvi iki Kalėdų. Pats šio pyrago kepti aš nesiimsiu, bet iš Vokietijos parsiskraidinau penkis mažesnio pavidalo štolenus, išdalinsiu draugams.
Tarp populiariausių ir visoje Vokietijoje mugėse sutinkamų patiekalų, žinoma, reikia paminėti vokiškas dešreles – jie jas ruošia visur ir patiekia kokiais 10 skirtingų būdų. Taip pat visose mugėse mačiau eiles prie patiekalo įmantriu pavadinimu – Kartoffellanzen – tai ant pagaliuko sumauta spirale išpjaustyta bulvė. Toks vėrinukas, dėl kurio pamišę ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Tarp lyderiaujančių patiekalų ir Paradiesäpfel – cukruje glazūruotas obuolys, patiekiamas ant pagaliuko. Vokiečiai juos gamina skirtingų spalvų, su įvairiausiais pagardais ir papuošimais. Dažniausiai žmonės tokius obuolius parsineša namo kaip suvenyrą iš mugės.
Gaminkite ir jauskitės tarsi keliautumėte po ypatingas Vokietijos Kalėdų muges.