Kiekvieno kelionių laidų kūrėjo svajonė yra atkeliauti ir jums parodyti didžiausio pasaulyje miesto titulą turinčią Japonijos sostinę. Ką tai reiškia, pamatysite neįtikėtinose laidose – Tokijas ir pati Japonija yra kaip visiškas atskiras reiškinys mūsų Žemėje. Su jokia kita pasaulio šalimi Japonijos palyginti negali.
Japoniją noriu parodyti nuo pirmo savo laidos sezono, bet vis atidėliojau, nes ten keliauti dažniausiai nėra pigu. Lėktuvų bilietai iš Lietuvos pirmyn ir atgal žmogui kainuoja maždaug nuo 800 eurų, tačiau dažniausiai siekia virš tūkstančio. Šį rudenį man pasisekė – radau kiek pigesnius bilietus, todėl pasakiau sau – reikia. Pagaliau metas pasidalinti su visais, kodėl aš taip myliu šitą šalį.
Pirmai nakvynei Japonijoje norėjau kažko nestandartinio, neįprasto – išsirinkau tai, kas man asmeniškai turi asociaciją su šia šalimi. Tai yra kapsulinis „9H Nine hours“ viešbutis, kuriame gauni ne kambarį, o kapsulę, į kurią reikia įlįsti ir nakvoti. Būtent Japonijoje atsiradęs toks viešbučių tipas išgarsėjo visame pasaulyje, nes, kai šitie viešbučiai atsirado, žmonės Europoje, Amerikoje kalbėjo, kaip taip gali būti.
Aš pats esu miegojęs kapsulėje – galiu pasakyti, kad tai yra kažkas labai išskirtino, įsimintino. Visiems rekomenduoju, nepaisant to, kokio storio jūsų piniginė, išbandyti šitą ekonomišką, paprastą, labai pigų, tačiau įdomų nakvynės būdą.
Kapsulių viešbučiai Tokijuje atsirado dėl pigumo – tūkstančiai darboholikų čia tiek užsidirba, kad tiesiog nespėja į paskutinius traukinius grįžti namo. Važiuoti taksi – nesąmonė, per brangu, o imti normalų viešbučio kambarį taip pat išeina labai brangu. Dėl to buvo sugalvotos kapsulės, kur būtų galima pigiai ir pačiu paprasčiausiu būdu išsimiegoti. Dažniausiai kapsulė žmogui tokiose vietose kainuoja nuo 20 iki 40 eurų už vieną naktį.
Visas būtent šio viešbučio principas užkoduotas pavadinime – kapsulę rezervuoji 9 valandoms. Kada jas pradėsi naudoti, yra tavo reikalas – jei ateini anksčiau, anksčiau reikės ir išeiti.
Labai įdomu – jie padarė naują sistemą, kuri kapsulėje analizuos mano miego kokybę. Turiu nurodyti savo amžių, ūgį, svorį ir pan. Pagal tai paskui ryte gausiu analizę.
Vyrai ir moterys eina į skirtingus liftus bei aukštus – prausiasi ir miega skirtingose vietose. Visur turi būti tyla bei ramybė – valgyti ir kalbėti galima tik apačioje, prie registratūros.
Pirmiausia reikia susirasti savo spintelę – joje padėtos šlepetės, pižama, rankšluostis. Duše yra visos reikalingos kosmetikos priemonės.
Dabar – svarbiausia dalis. Esame kapsulių miegamajame, kuriame šiaip kalbėti nelabai galima. Jų daugybė, sustatytos iš skirtingų pusių. Įlindau į savo kapsulės vidų – tai yra nedidelis kambariukas. Viduje padėta pagalvė, kaldra, yra lentynėlės smulkiems daiktams. Visai jauku.
Kai praeitą kartą čia gyvenau, manęs visi klausė, ar tai labai klaustrofobiška. Jei bijote mažų erdvių, tai reikėtų žinoti, kad patalpa mažesnė nei liftas, bet šviesu, yra oro.
Rytą pradedame nuo komentaro – naktis buvo sudėtinga, jautėsi, kad miegojau aktyviai praeinamame koridoriuje, vis kažkas vaikščiojo, krebždėjo. Atrodo, ateina pas tave į kapsulę, nors taip nebuvo. Ar aš išsimiegojau? Galiu atvirai pasakyti, jog ne.
Dar apie 2 valandą nakties kažkas labai užsiperdė. Aš supratau, kad visos kapsulės sujungtos per ventiliaciją – atrodė, jog tas žmogus yra mano kapsulėje ir tai vyksta man panosėje. Buvo tiesiog dujų kamera. Tai turbūt buvo žiauriausias visos nakties nuotykis, nes atrodė, kad esu viešajame tualete.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
