Įsivaizduokite tokią situaciją, gerbiamos moterys. Išleidote savo mylimą vyrą į darbą arba į polikliniką, na, arba jis tiesiog ėjo į parduotuvę parnešti jums pieno košei, kurią ryte planuojate virti visai šeimai. Ėjo ėjo vyras gatve ir staiga jam sukilo geidulys. Ėmė ir žvėriškai užsimanė pasimylėti. Bet pas žmonelę staigiai nebėgsi, juk išsiuntė pieno. Arba ėjo sau į darbą. Juk neapsisuks, negrįš namo. Kam kentėti, galvoja vokiečiai vyrai, jie žino, kur reikia eiti.
Arba – kita situacija. Nusibodo intymios glamonės su žmona, bet ir pas meilužes eiti nesinori, na, kažkaip nelabai padoru, nesinori išduoti mylimo žmogaus. Todėl eini ten, kur eina draugai, kolegos, kaimynai. Vokiečiai tokiais atvejais naudojasi specialiomis save patenkinti skirtomis kabinomis. Jos oficialiai veikia, yra reklamuojamos, skelbiamos geresnių kainų akcijos ir kitaip viliojami klientai.
Jeigu kas sugalvotų tokį dalyką atidaryti Lietuvoje, tai būtų šventvagiška ir iškart pasmerkta, tikriausiai net kiltų protestų bangos, tokios kaip po „naktinės mokesčių reformos“ prie Seimo 2009 metais. Tačiau ne taip toli nuo mūsų esančioje Vokietijoje vyrams skirtos kabinos yra savaime suprantama paslauga, kuri niekam nekelia nuostabos. Netgi sakoma, kad dėl tokių „savęs patenkinimo“ vietelių miestuose mažėja išprievartavimų, seksualinių nusikaltimų. Tai tarsi miesto apvalymas.
Senais laikais, kai pasaulyje tik pradėjo plisti vaizdo kasečių nuoma, Vokietijos ištvirkavimų sostinėje Hamburge ėmė rastis tuo metu itin naujoviška, bet didžiulio susidomėjimo sulaukusi paslauga. Kažkas čia sugalvojo specialiai vyrams įrengti pornografinių ir erotinių filmukų peržiūros kabinų. Į namus tokių nedorybių daug kas nenorėjo neštis, gėdijosi net žmonoms sakyti, kad mėgsta pasidairyti į kitas, nors ir tik televizoriaus ekrane. Todėl vokiečiams tokia paslauga greitai prilipo. Ką ten prilipo, ji staigiai išplito po visą Hamburgą, o paskui – ir po kitus miestus. Žinoma, ne po visus, tik po tuos didmiesčius, kur žmonės gyvena labiau atsipalaidavę.
Technologijų sferoje pasaulis nuolat tobulėjo, vaizdo filmai buvo perkeliami iš vienos laikmenos į kitą, kasetės liko pamirštos, tada atėjo galas ir DVD diskams, galima sakyti, viskas persikėlė į internetą, nes taip patogiau, greičiau, lengviau, pigiau. Žlugo vaizdo nuomos punktai, bet erotinių peržiūrų kabinos išliko. Sunku suvokti, bet kažkodėl Vokietijos vyrai kaip vaikščiojo, taip ir toliau vaikščioja pornografijos ir erotikos žiūrėti į tokias įstaigas. Ir įdomiausia, kad ne tik senoliai, kurie galbūt nemoka naudotis internetu namuose. Vaikšto ir jaunimas, net paaugliai. Kodėl? Atsakymų yra visokių.
Erotinių kabinų centro „Sexy Angel“ („Seksualus angelas“ – liet.) darbuotoja paaiškino, kad dažniausiai čia užsuka tie vyrai ir vaikinai, kuriuos aistra užvaldė labai netikėtai. Tarkime, metro traukinyje arba tramvajuje pamatė įspūdingo grožio merginą. Ir tada, kai jiems sukyla visi vyriški hormonai, tie vyriokai žino, kad tiesiu taikymu galima eiti į kabinas ir ten jau paleisti fantaziją visu pajėgumu. Pasirodo, kai kuriems net nereikia vaizdo filmukų. Būna, klientas užeina dešimčiai minučių, jokio filmuko neįsijungia, tada išlenda ir eina sau toliau, kur ėjęs. Tiesa, tokių mažuma, daugelis vis dėlto mėgsta kabinas išnaudoti maksimaliai, ieško įdomesnių, naujesnių vaizdo kūrinių.
Kai kurie klientai tokiose kabinose praleidžia pusvalandį, valandą ir daugiau. Jie žiūri erotinius filmukus vieną po kito. Būna dienų, kai prie kabinų nusidriekia eilės, dažniausiai – penktadieniais po darbo ir šeštadieniais dieną. Darbuotoja prisiminė kelis atvejus, kai į kabiną užėjo vyras, o lauke jo liko laukti moteris. „Galbūt tai kažkokie seksualiniai žaidimai, gal taip poros įgyvendina savo keistas fantazijas“, – tokią situaciją pabandė paaiškinti „Sexy Angel“ kasininkė-administratorė. Beveik visais atvejais ten, kur yra erotinių kabinų, veikia sekso reikmenų parduotuvės, tačiau viena ir kita paslauga naudojasi skirtingi klientai.
Kabinos, skirtos save patenkinti, yra sąmoningai atskirtos nuo administratorės ir visų erotinių prekių. Tam, kad koks kuklesnis klientas nebijotų užeiti ir garantuotai nesutiktų ten savo žmonos draugės su vyru ar panašiai. Į kabinas žmonės gali eiti savarankiškai: užeina į vidų, užsirakina, ten su mokėjimo kortele arba grynaisiais sumoka už pasirinkto filmuko nuomą ir žiūri. Tiesa, koridoriuje įrengtos vaizdo kameros, tad kiekvieną įeinantį ir išeinantį administratorė tikrai stebi per monitorių.
Kabinose inventorius gana kuklus. Visuomet būna kur atsisėsti. Prastesnėse – tiesiog pastatyta kėdė, geresnėse – minkštasuolis ar net sofutė. Netoli sėdimos vietos būna pritaisytas servetėlių arba popierinio rankšluosčio laikiklis. Na ir, žinoma, šiukšlių dėžė. Rytais šiukšlinę ištuština administratorė, visą kabiną dezinfekuoja specialiu spiritiniu skysčiu. Dieną užeina patikrinti, ar šiukšlinė pilna, patikrina, ar nereikia pavalyti. Dažniausiai prieš vakarą vėl viską aptvarko.
Tikriausiai juoksitės, bet pagrindinė priežastis, dėl ko klientai skundžiasi, – užėję į kabiną jie iškart įvertina, ar užteks popieriaus. Jeigu galvoja, kad jo ims trūkti, eina aiškintis su administratore ir gauna daugiau.
Išbandžiau tokią kabiną. Užsidariau joje penkioms minutėms. Pojūtis gana keistas, kiek klaustrofobiškas, nes kabina nedidelė. Ir, prisipažinsiu, būti ten, viduje, kiek bjauroka. Gal todėl, kad šiukšlinėje pamačiau jau sumestą panaudotą popierių. Nori nenori kyla mintys apie tai, kas čia vyko prieš kelias minutes.
Nors kabinos oficialiai skirtos tik pilnamečiams asmenims, niekas įeinančiųjų amžiaus netikrina, todėl dažnai pasitaiko, kad jose smaginasi itin jauni vaikinukai. Tarkim, užeina po pamokų, užuot iškart keliavę namo. Administratorės tai žino, tačiau jaunuolių lauk nevarinėja. „Tai žmogiška“, – sako.
Prieš keletą metų tokie kabinų centrai ėmė stiprinti rinkodarą ir buvo sugalvota, kad savo klientus reikia paversti lojaliais lankytojais. Pasiūlytos specialios abonementinės kortelės, su kuriomis erotinių filmukų peržiūroms taikomos įvairios nuolaidos. Nelygu, kokią kortelę įsigysi, – gali sutaupyti daugiau ir mažiau. Lietuvoje kažkas panašaus yra soliariumų studijose, kai žmonės perka ilgalaikius abonementus ir gauna kelis papildomus apsilankymus.
Kaip ilgai tokios kabinos gali gyvuoti? Keisčiausia, kad šeimos vyrai tradiciją jose lankytis perduoda iš kartos į kartą. Tėvai atveda sūnus. Tai Hamburgo vyrų gyvenimo dalis ir, atrodo, kad vis dar reikalinga. Tiesa, yra kalbančių, kad netrukus turėtų atsirasti kur kas pažangesnių kabinų su 3D akiniais arba net 5D efektais, kai žiūrint filmuką gali jausti kvapus, virpesius ir panašiai. Žinoma, tada paslaugos kainos stipriai išaugs, bet vokiečiai – neskurstanti tauta, tikriausiai ir toliau lankysis, smaginsis, o po visko su šypsena keliaus ten, kur ėjo, prieš užsukdami į kabiną.
Daugiausia kabinų Hamburge galima rasti St. Pauli rajone, tačiau jų yra ir kitose vietose. Aplink centrą daugiau, miegamuosiuose rajonuose mažiau. Supraskite pagrindinį dalyką – į kabinas einantys vyrai nenori, kad juos pamatytų pažįstami, todėl labai arti namų dažniausiai niekas nesilanko.
Sakysite, kad rašydamas šį rašinį visai pamiršau moteris. Tikrai ne. Pasidomėjau, ar jos gali patekti į kabinas, jeigu užvaldo geidulys. Atsakymas: gali, tik be vyrų. Kabinos griežtai nėra skirtos mylėtis. Moterims net siūlomas atskiras filmukų sąrašas. Tačiau jos kabinose apsilanko labai retais atvejais, dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus damos.
Primenu, kad nuo kovo pabaigos kompanija „Airbaltic“ pasiūlys tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Hamburgą net tris kartus per savaitę. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. O dabar į šį antrą pagal dydį Vokietijos miestą galite nuskristi kasdien vykdomais reisais iš Vilniaus ir Palangos su trumpu persėdimu Rygoje.
