Kai prieš savaitę dalyvavau moksleiviams skirtoje LRT laidoje „Įdomiosios pamokos“ ir ten pristačiau įdomiausias, keisčiausias ir originaliausias tradicijas, kaip pasaulyje švenčiamos Kalėdos, panaudojau tik ką Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiksliau, Čikagoje, darytą nuotrauką. Joje įamžinau stulbinamai išpuoštą vieną čikagiečių namą ir papasakojau TV žiūrovams, kad puošti savo namus didžiųjų metų švenčių proga yra amerikiečių pasididžiavimas. Pagyriau juos, kad tai labai graži tradicija, žmonėms kainuojanti tūkstančius dolerių. Ir kiekvienais metais puošyba būna vis įmantresnė, vis ryškesnė. Važinėtis po Čikagos priemiesčius ir dairytis į tokius išpuoštus namus – viena iš atrakcijų gruodžio mėnesį, visiems rekomenduoju. Tačiau pasakodamas šiuos dalykus „Įdomiosiose pamokose“ net neįsivaizdavau, kad ir mes, lietuviai, nuo Amerikos madų ne tiek jau daug atsiliekame.

Iš pradžių sulaukęs kelių nuotraukų iš tą mano televizinę pamoką mačiusiųjų nusprendžiau socialiniuose tinkluose paskelbti viešą kreipimąsi, kad žmonės iš visos Lietuvos rašytų man, kur įspūdingai papuoštų namų matė, o gal patys išpuošė. Lygiai po kelių valandų, kai paskelbiau įrašą, elektroninio pašto dėžutė ėmė strigti: gavau kelis šimtus laiškų su daug nuotraukų ir net trumpų filmukų. Juose buvo sodybos, gyvenamieji namai, daugiabučiai, sodo nameliai, apkabinėti blizgiomis girliandomis, lemputėmis, apstatyti sniego seniais ir kitais žiemos švenčių atributais.

Pasirodo, jau visą dešimtmetį Lietuvoje plinta namų puošybos mada – vienuose šalies regionuose daugiau, kituose mažiau, tačiau yra tokių variantų, kad pamatęs net išsižiojau. Tiesą sakant, manau, tie patys amerikiečiai mums paplotų už originalumą.

Kadangi šios šventės visiškai kitokios, ir keliauti po šalį žmonės negali, kartu su kolegomis nusprendėme, kad reikia apie tai sukurti atskirą TV laidą ir nufilmuoti labiausiai išpuoštas vietas, – žmonės, niekur nekeldami kojų iš namų, prisėdę prie televizoriaus ar kompiuterio galės pasigrožėti, kokia nuostabiai išpuošta Lietuva. Taip gimė šventinė „Orijaus kelionių“ serija. Ją čia galite ir pamatyti:


Daug lemputėmis apkabinėtų namų galima išvysti jau Vilniaus apylinkėse, ypač Pavilnio rajone, kur stovi šimtai didesnių ir mažesnių privačių namų bei kotedžų. Čia vaizdas primena Čikagos priemiesčius, kur taip pat gyvena lietuvių.

Tačiau keli objektai yra ypač originalūs, privertę net sustoti šalia jų. Pavyzdžiui, visomis spalvomis mirguliuojantis Kalėdų senelis, tiksliau, jo statulėlė vieno namo kieme. Ir aplink jį sustatyti šviečiantys elfai muzikantai, reiktų pabrėžti, – gana garsiai grojantys muzikantai.

Kitas namas – ramioje kotedžais apstatytoje Estų gatvėje. Čia gyvena toks programuotojas Algirdas Varnagiris su savo šeima. Jo namo sienos atkreipia visų pro šalį einančių ar važiuojančių dėmesį. Jos šviečia, tiksliau, mirguliuoja ir groja žinomus kūrinius. Šviesos sistema sujungta su garsu, todėl visa tai atrodo kaip kokia gera šou programa. Algirdas pripažįsta, kad sukurti tokį dalyką lengva nebuvo. Pirmiausia peržiūrėjo daug mokomųjų filmukų internete, tada susirado, kur įsigyti reikalingą techniką. O kai jau viską turėjo, pasinaudojo savo žiniomis ir suprogramavo lemputes bei garso sistemą. Dabar jis gali didžiuotis – niekur tokio paties šou nepamatysite, tik ant Algirdo kotedžo sienos.

Tiesa, tai vyksta ne visą dieną ir net ne visą vakarą, o tik vieną valandą per parą. „Muzika gana garsi, nesinori, kad kaimynai pradėtų skųstis, todėl nusprendžiau, kad sistemą įjungsiu tik vienai valandai kasdien tuo pačiu laiku. Čia kaip koks spektaklis, tik nereikia nei bilieto, nei vietos rezervuoti, matyti iš visų pusių“, – pasakoja Algirdas. Tiesa, jis pripažįsta, kad pats viskuo, ką sukūrė, nėra iki galo patenkintas ir žada, jog kitais metais bus dar geriau. „Tai tik pradžia, noriu daugiau lempučių. Jau rezgu planus, kaip čia turėtų viskas išsiplėsti“, – atskleidžia jis.

Nemažai namų išpuošta Panevėžio, Klaipėdos, Kauno apylinkėse. Tačiau pirmauja Šiaulių apskritis, čia tų namų ir daugiausia, ir jie patys įspūdingiausi. Šaunuoliai, šiauliečiai ir visi, kurie gyvena aplink šį miestą.

Patį geriausią pavyzdį radau miesto centre esančioje Jovaro gatvėje. Ten stovi toks ryškus ir visomis įmanomomis švieselėmis mirguliuojantis namas, kad sustoja visi einantys pro šalį, o daug kas net ir atvažiuoja jo pamatyti, nepaisydami dabartinių šalies valdžios prašymų ir reikalavimų. Pats keisčiausias sutapimas, kad toji Jovaro gatvė veda tiesiai į Šiaulių miesto ligoninę, todėl pro mano aprašomą namą nuolat važiuoja greitosios pagalbos automobiliai su COVID-19 ligoniais.

Namo šeimininkas, jį išpuošti sugalvojęs Arvydas Račas, sako, kad kartais net ir greitosios pagalbos automobiliai sustoja pasigrožėti. Kai kurie medikai išlipa nufotografuoti šventinių papuošimų. „Visi šiauliečiai jau žino apie mane ir mano namą, aš daug metų tai darau, vis po truputį, po truputį pridedu naujovių, vis daugiau ir daugiau čia atsiranda“, – sako jis. Buvęs veterinarijos gydytojas Arvydas, vėliau tapęs verslininku, dabar jau pensijoje. Turi daug laisvo laiko, todėl nusprendė jį paskirti namui puošti. „Apie tai, ką ir kaip čia kabinsiu, galvoju visus metus, ieškau įdomių prekių, užsisakau jų iš viso pasaulio“, – pasakoja senjoras ir vardija, kad vienos lemputės atvyko iš Amerikos, kitos – iš Kinijos. „Kelis papuošimus man žmonės padovanojo. Grįžta emigrantų iš įvairių pasaulio vietų, atneša man, sako, uždėk, bus dar gražiau“, – džiaugiasi Šiauliuose labiausiai išpuošto namo šeimininkas.

Paprašiau, kad ponas Arvydas paskaičiuotų, maždaug kiek išleidžia savo aistrai. Kelias sekundes jis patylėjo, o tada ištarė: „Tūkstančius eurų, keturženkles sumas.“ Iš leidžia tuos pinigus, nors pats supranta, kad niekas neatsipirks, niekas jam nesumokės už visą šitą grožį. „Ne, baikit juokus, jokių rėmėjų, jokios pagalbos iš miesto valdžios. Pats sugalvojau – pats turiu verstis. Bet man patinka, nesiskundžiu, svarbiausia, įdomu pačiam“, – juokiasi jis.

Nustebino terminas, kurį Arvydas skiria namui papuošti. Pasirodo, viskas prasideda rudens pradžioje, rugsėjį. Ir nuo tada jis vis po truputį, po truputį ką nors kabina, pritvirtina. Namą įžiebia gruodžio pirmąją ir laiko papuoštą iki Trijų karalių šventės.

Jis paatviravo, kad kai kurie papuošimai atlaiko tik vieną sezoną, todėl tenka juos išmesti, kai kuriuos dar bando pataisyti ir, būna, pavyksta. „Supratau, kad labai pigių lempučių pirkti negalima, nes jos nekokybiškos. Reikia rinktis geresnes, jeigu nori, kad tarnautų“, – savo atradimais dalijasi vyras.
Ankstesniais metais, kol nesiautė koronavirusas, Arvydas smalsuolius įsileisdavo į namo kiemą, jie galėdavo vaikščioti arti eksponatų ir fotografuotis su jais, tačiau šiemet žmonės turi stovėti už tvoros. „Aš persirengiu Kalėdų Seneliu, pakabinau vaikams ir pašto dėžutę, kad galėtų man rašyti laiškus su savo norais“, – savo originalias idėjas vardija jis.

Visų pamatytų namų šiame tekste neįvardysiu, tačiau patį ryškiausią ir, mano subjektyvia nuomone, gražiausią šventinį namą Lietuvoje paminėti privalau. Šiąnakt, kai užges didžiųjų miestų kalėdinės eglutės, kad prie jų nesibūriuotų minios smalsuolių, tikrai žibės sodyba Užventyje, Kelmės rajone. Apie keturiasdešimt minučių kelio nuo Šiaulių.

Čia stovi du namai vienas šalia kito, priklausantys šiauliečiams verslininkams Reginai ir Antanui Jonuškoms. Abu tie medinukai ir visas sodybos kiemas – viena didžiulė šviečianti šventė. Tarsi magiškas Kalėdų Senelio pasaulis, jausmas toks, tarsi vėl atsidūriau Laplandijoje.

Tūkstančiai lempučių, lazerių švieselių, mažų ir didesnių šviestuvų, projekcijų, įvairiausių statulėlių, instaliacijų. Kiekvieno sodyboje esančio papuošimo įvardyti tiesiog neįmanoma. Juos šeimininkai kaupė ne vienus metus, užsakė iš įvairių šalių, daugiausia – iš Didžiosios Britanijos. „Ko nerandame Lietuvoje, tą atsivežame iš Londono, ten didžiulis pasirinkimas“, – sako sodybos šeimininkė Regina. Ji ir yra visų papuošimų sumanytoja, o vyras Antanas – kaip koks darbų vykdytojas: viską įgyvendina. „Name įrengė daug elektros instaliacijų, jis man čia viską įjungia, kai reikia, ant stogo lipa, kai reikia, po žeme tiesia laidus. Visi klausia, ar čia daug darbo įdėta. Nemažai to darbo, bet dar daugiau širdies“, – sako šeimininkai.

Regina ir Antanas gyvena Šiauliuose, tačiau mėgsta leisti laiką savo sodyboje, ją nusipirko iš giminaitės. Vasaros sezono metu aplink namą žydi šimtai gėlių, o štai, kai oras atšąla, jis būna papuošiamas šventiškai. „Kiekvienais metais lempučių vis daugiau, norisi kažką keisti, tobulinti“, – sako Regina. Kuo toliau, tuo labiau ši sodyba domina ir turistus. Iki atsiradusių ribojimų judėti po šalį į Užventį važiavo žmonės iš visos Lietuvos. „Daug kas atvažiuoja ir nori sumokėti už bilietą, nes jiems taip gražu, kad negali patikėti, jog nemokamai čia viskas. Sakau, nereikia mokėti. Tada žmonės nori įkišti pinigų kur nors tarp mūsų dekoracijų. Sakau, nedarykite gėdos, pinigų tikrai neimsime“, – juokiasi Regina ir Antanas.

Užuot apmokestinę savo grožį, jie nusprendė dar daugiau investuoti ir pripirko daugybę popierinių dovanų maišiukų. Į juos šeimininkai pridėjo saldainių – dalija pasidairyti atvykstančioms šeimoms. Pasižiūrėjau aš į to maišiuko vidų – na, galiu pasakyti, kad jo turinys kainuoja 2–3 eurus. Žmonės tiesiog tokie geri, kad dalijasi savo gerumu su visais. Štai, kas yra tikrasis Kalėdų ir Naujųjų metų stebuklas, – tokie kaip Antanas ir Regina. Tokie kaip ponas Algirdas iš Šiaulių, taip pat dovanojantis dovanas.

Beje, Užventį prašyčiau paskelbti Lietuvos Kalėdų sostine, nes tame mažame miestelyje, aplink Jonuškų sodybą, atsirado dar daug išpuoštų namų. Vienas namas groja ir žybsi, kitas mirguliuoja jaukiom švieselėm. Atrodo, kad ten yra vietinė Lietuvos Laplandija. Tik jos pamatyti šiemet nevažiuokite, nuvyksite kitais metais, kai praeis visos ligos, o Regina ir Antanas dar labiau pasipuoš.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)