Jeigu Lietuvoje mes paskelbtume, kad kuriame nors maisto prekių tinkle prekės yra keturis ar penkis kartus brangesnės nei visur kitur, greičiausiai kiltų pasipiktinimo banga, pirkėjų protestai, o galiausiai ir to tinklo bankrotas. Lietuviai nemėgsta išlaidauti ir labai mėgsta akcijas, kurių metu nuleidžiamos kainos. Būtent todėl mūsų šalies prekybininkai tas akcijas pastoviai ir organizuoja, akcija po akcijos.
Visai kitaip Amerikoje. Čia, Kalifornijos valstijoje, veikia 10 maisto prekių parduotuvių, priklausančių tinklui „Erewhon Market“, kuris oficialiai taip ir vadinasi – pačiu brangiausiu šalyje. Apie jį sužinojau socialiniuose tinkluose, sekdamas garsiausius valstijų nuomonių formuotojus, „Youtube“ tinklo žvaigždes, o taip pat dainininkus ir aktorius, kurie pastoviai, kai eina apsipirkinėti, apsipirkinėja būtent šitame mano jau minėtame tinkle.
Kai nuvykau į Kalifornijos valstiją ir keliavau po ją, žinoma, man pasidarė smalsu nukeliauti iki tų parduotuvių ir pamatyti gyvai, kuo jos ypatingos, kodėl žvaigždės jas taip mėgsta. Aš net pasitikrinau informaciją, ar paprasti žmonės, tokie turistai kaip aš, gali laisvai ten patekti. Gal reikia kokios VIP kortelės ar narystės. Bet, pasirodo, nieko nereikia – tik ateik, prisirink prekių, o tada jau plačiai prasek piniginę. Labai plačiai. Nes kitaip šiose parduotuvėse neįmanoma, net jeigu ir labai stengčiausi, pigiai apsipirkti nepavyktų.
„Erewhon Market“ iš pradžių susikūrė kaip sveikuolių parduotuvės ir pardavinėjo visokius natūralius, ekologiškus, itin aukštos kokybės maisto produktus. Ilgainiui asortimentas plėtėsi, o tuo pačiu kilo kainos. Parduotuvių šeimininkai pastebėjo, kad brangimas niekaip nepaveikia pirkėjų srauto, atvirkščiai – jų tik daugėjo. Imta parduotuves pertvarkyti, investuota į interjerą, vėliau ir į kitus dalykus, kurie sukūrė šiose parduotuvėse prabangos jausmą. Pasirodo, Amerikoje, kurioje gyvena daug labai turtingų ir visame pasaulyje žinomų asmenybių, to labai reikėjo.
Iš pradžių šios parduotuvės valstijose nuskambėjo kaip labai gražios ir turinčios nepaprastai gerą asortimentą, kurio niekur kitur neįmanoma rasti. Po to jų įvaizdį pradėjo formuoti tie, kas jose apsiperka – t. y. turtingi bei žinomi. Vienas po kito patys jie ėmė dalintis tose parduotuvėse rastomis prekėmis. Įdomiausia, kad net nereikėjo užpirktos reklamos, užteko, jog viena ar kita influencerė pas save į „Facebook“, „Instagram“ ar „X“ (anksčiau buvęs „Twitter“) anketose vis netyčia paminėdavo, kur apsiperka.
Kalifornijoje tarsi nugriaudėjo sprogimas. Tūkstančiai dainininkų, aktorių, sportininkų sekėjų paskui savo dievukus pasekė į tas parduotuves. Juokaujama, kad iš pradžių žmonės ten visai nieko nenorėjo pirkti, o tiesiog paspoksoti į apsipirkinėjančias super žvaigždes. Bet kaip ir nepadoru vaikščioti tarp lentynų, dairytis į visas puses ir nieko nepaimti į krepšį, juolab, kai dauguma prekių – išskirtinės, labai gerai atrodančios ir tarsi kviečiančios „paimk mane, paimk mane greičiau“. Žvaigždžių gerbėjai patys to nesuprasdami iš smalsuolių tapo pirkėjais.
O kai nusiperki duonos gabaliuką už 16 dolerių ar sausainių pakelį už 40 dolerių, juk paima juokas iš savęs, tada, spėkite, ką tie žmonės darė? Jie ėmė dalintis savo socialiniuose tinkluose, „kaip brangiai kažką nusipirko „Erewhon Market“ parduotuvėje“. Tai tapo nevaldoma mada. Tiek socialiniuose tinkluose, tiek Amerikos žiniasklaidoje galima pasiskaityti šimtus istorijų, kaip žmonės brangiai apsipirko ir liko nustebę.
Bet girtis, ką brangaus teko pirkti, ne taip įdomu, kaip naujoji mada, kurią sukūrė Kalifornijos jaunimas. Studentai ir moksleiviai, matyt, iš turtingesnių šeimų, kaip kokį virusą paleido madą „už kuo didesnę sumą nusipirkti kuo mažiau prekių“. Tai tarsi varžybos, kas bus originalesnis, kas įdomiau bei brangiau apsipirks. Viskas vyksta virtualiame pasaulyje tų pačių socialinių tinklų pagalba. Žmonės tiesiog kelia nuotraukas ir trumpus filmukus, kuriuose komentuoja, ką labai brangaus pirko šiame parduotuvių tinkle.
Kaip vieną iš populiariausių, dažniausiai žmonių aptarinėjamų prekių galima būtų paminėti geriamą vandenį „Ophora“, kurio dviejų litrų butelis šiose parduotuvėse kainuoja 26 dolerius. Pirkėjai jau spėjo jį pakrikštyti brangiausiu pasaulyje vandeniu.
Vėlgi, palyginsiu. Jeigu pas mus Lietuvoje atsirastų toks vanduo, šalyje kiltų skandalas, skraidytų pasipiktinimo žinutės. Tik ne Kalifornijoje, kur tas vanduo šluojamas iš lentynų. Prestižas šioje valstijoje kur nors gražioje vietoje eiti rankose laikant tokį butelį. Tai tarsi ženklas, kad esi iš turtingųjų. Žinoma, juokingiausia, jog patys turtingieji su buteliais nevaikšto. Juos pasimaivymui naudoja tik tie, kurie svajoja atrodyti prabangiai.
Na, čia kaip ir su madingais drabužiais. Lygiai tas pats ir su popieriniais parduotuvės maišais – jie tapo prabangos preke, gero gyvenimo atributu. Los Andžele ir aplinkiniuose miestuose galima pamatyti su jais vaikštančius žmones tarsi su prabangaus prekinio ženklo rankine. Kažkada reikėjo „Louis Vuitton“, dabar užtenka „Erewhon Market“.
Kai pirmą kartą užsukau į šio tinklo parduotuves, pagalvojau, kad kalbos apie kainas bus šiek tiek išpūstos. Bet pasivaikščiojau 10 minučių ir supratau, kad titulas „brangiausia Amerikos parduotuvė“ visai ne iš oro paimtas. Patvirtinu, tikrai – brangiau niekur nemačiau. Ir duodu jums keletą pavyzdžių: cinamoninė bandelė – 6 doleriai, pakelis sviesto – 20 dolerių, 12 kiaušinių pakuotė – 13 dolerių, kukurūziniai traškučiai – 16 dolerių už maišelį, 1 galonas pieno (beveik 4 litrai) – 20 dolerių, makaronų pakelis – 10 dolerių, sūdytų pistacijų pakuotė – 20 dolerių. Tai tik paprastesnės, kasdienio vartojimo prekės. Žymiai brangiau yra kosmetikos, maisto papildų skyriuose.
Ten populiaru ne tik pirkti maisto produktus, bet ir čia pat, vietoje, šių parduotuvių kulinariniame skyriuje pagamintus valgius. Daug kas internete pabrėžia, kad jų skonis net geresnis nei restoranuose ar kavinėse. Pažvelgus į vitrinas, tikrai atrodo viliojančiai. Keptos vištos, kepsniai, žuvys, salotos, kitokie garnyrai. Daug kas to ir užsuka, greitiems pietums ar vakarienei. Tam šiose parduotuvėse net padarytos atskiros sėdėjimo vietos, jose padėta servetėlių, vienkartinių indų, veikia nemokamas interneto ryšys.
Galima pirkti jau supakuotus gaminius ar kreiptis į kulinarinio skyriaus darbuotoją, kad sudėtų taip, kaip pageidausite. Pasiėmiau sau dvi sušių pakuotes, lašišos kepsnį terijakio padaže su salotomis ir baklažanų pagardu bei butelį vandens – sumokėjau 85 dolerius. Paklausiau kitų, aplink mane sėdėjusių ir valgiusių žmonių, jie pasakė, kad apsisukau visai pigiai. Matyt, reikia jais tikėti.
Kad pirkėjai turėtų noro išleisti dar daugiau pinigų, parduotuvė pastoviai pasiūlo kažko naujo ir įdomaus. Pavyzdžiui, tuo metu, kai aš lankiausi šioje parduotuvėje, visur kabėjo iškabos, kviečiančios paragauti sveikuoliškų glotnučių (smoothie – angl.), kuriuos prabangiosios parduotuvės sukūrė bendradarbiaudamos su garsenybėmis. Vienas glotnutis atsirado dėka Hailey Bieber (dainininko Justino Bieberio žmona), o kitas – prisidėjus modeliui Mirandai Kerr.
Abu jie kainuoja po 20 dolerių. Galite patikėti – už stiklinę jogurto su vaisiais ir kitais priedais – tokia kaina. Man pasirodė brangoka, bet stovėjo eilė norinčiųjų. Tarsi tie kokteiliai nemokami. Teko laukti beveik pusvalandį, kol gavau savo stiklines. Bet tada jau iš parduotuvės išėjau aukštai iškėlęs galvą tarsi būčiau gavęs kokį medalį. Juokauju. Skanu buvo.
Beje, rengdamas šį reportažą, šiose parduotuvėse lankiausi tris kartus. Deja, nei vieną kartą nesutikau ten jokių garsenybių arba jų tiesiog neatpažinau.