Kai 2015-aisiais Anglijoje gyvenęs ir elektriku dirbęs V. Jurgelevičius pirmą kartą atvyko atostogauti į Turkijoje esantį Antalijos regioną, iš karto pamilo šį kraštą.
„Puikus kokybės ir kainos santykis. Man viskas labai patiko, nuostabi gamta, puikūs viešbučiai, geras maistas, o jau paslaugų kokybė – niekur nebuvome su tuo susidūrę“, – sako jis.
Ir sako labai rimtai, nes Turkija Vytenio šeimai taip patiko, kad čia atostogauti jie ėmė be sustojimo, po 2–3 kartus per metus. Galiausiai prieš ketverius metus nusprendė, jog užteks čia pastoviai skraidyti – reikia tame pačiame Antalijos regione apsigyventi.
„Užteks toks Anglijos, atsikandome. Norisi kažkur ramiau, šilčiau. Turkija tam idealiai tinka. Tik iš pradžių nelabai žinojome, ką čia veiksime, ką dirbsime, iš ko gyvensime“, – atvirai kalba Vytenis.
Bet nežinioje ilgai gyventi neteko – naujas verslas atsirado iš noro padėti atostogauti atvykstantiems lietuviams.
„Dauguma turistų į Antaliją atskrenda su kelionių agentūrų parduodamais atostogų paketais. Tos agentūros rūpinasi skrydžiais, viešbučiais ir pervežimais iš oro uosto iki viešbučio bei po to atgal. Visi tą žino ir daug metų naudojasi, tačiau bendraudamas su atostogautojais aš supratau, kad būtent pervežimais daug kas yra nepatenkinti, šita kelionės dalis lietuvius tiesiog išvargindavo ir išerzindavo“, – pasakoja Vytenis, išklausęs šimtus atostogautojų istorijų.
Anot vyro, daugelį atvykėlių nervina didžiųjų kelionių organizatorių užsakyto transporto lėtumas ir nepatogumas.
„Visų pirma, oro uoste tie autobusai užtrunka, kol susirenka visa keliautojų grupė. Po to lėtai važiuoja, o kai atvyksta į reikiamą Antalijos regiono miestą, nenuveža iš karto ten, kur reikia. Iš pradžių vyksta kitų turistų išvežiojimas. Turi laukti, kol autobusas privažiuos prie tau tinkamo viešbučio.
Tai gali užtrukti, o atostogų ištroškusiems žmonėms laukti nesinori. Visi svajoja kuo greičiau atsigulti ant gulto, degintis, maudytis, skaniai valgyti“, – aiškina Vytenis ir pats buvęs tokiu turistu.
Tada, kai su šeima į Antaliją skrisdavo po 2–3 kartus per metus, jis pats jautė, kad didžiųjų agentūrų transportas apkartina atostogų pradžią.
„Nepatikdavo man tas laukimas, ilgas važinėjimas, todėl ėmiau užsisakinėti privatų transportą per visokias kompanijas, kurias susirasdavau internetu. Labai patiko, kaip jie dirba, kaip greitai viskas vyksta“, – pasakoja Vytenis.
Galiausiai, kai pats apsigyveno Alanijos kurorte ir galvojo, kuo čia dabar užsiimti, nusprendė, kad tai bus tas pats pervežimų verslas.
„Kai viską pradėjau, buvo pandemijos laikas, daug kas norėjo gauti kuo daugiau privatumo. Todėl pastoviai visi prašydavo privačios mašinos, kad neturėtų didelio kontakto su kitais atostogautojais. Užsakymas eidavo po užsakymo, pamačiau, kaip žmonėms svarbus šitas dalykas. Bet pandemija baigėsi, o tie, kas pabandė privatų pervežimą, nebenori kitaip. Jie ėmė siūlyti mano paslaugas savo draugams, giminėms, kilo didžiulis ažiotažas“, – džiaugiasi Vytenis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ vyras net sukūrė atskirą lietuvių atostogoms Turkijoje skirtą grupę, kurią taip paprastai ir pavadino – „Atostogos Turkijoje“. Joje atostogautojai dalinasi įspūdžiais iš viešbučių, pasakoja asmenines istorijas, komentuoja po Antalijos regioną vykstančias ekskursijas ir kitas turistams teikiamas paslaugas. Būtent dėl tos grupės plačiai sklinda ir kalbos apie Vytenio pradėtas pervežimo paslaugas.
„Kasdien toje grupėje galite perskaityti komentarų, istorijų apie žmonių įspūdžius su mano organizuotu transportu. Tikrai visi lieka labai patenkinti, todėl man net reklamos nereikia. Iš lūpų į lūpas vieni kitiems pasakoja, kad tai labai patogu“, – aiškina pervežimo organizatorius.
Jau ketvirtą sezoną teikiamos paslaugos kiekvienais metais stipriai paauga. Vytenis neslepia – pradėjęs nuo vieno automobilio, dabar jis jau turi 10 savų mašinų ir mikroautobusų bei 30 partnerių jam suteikiamų transporto priemonių.
„Užtenka visiems, nors būna dienų, kad vos vos spėjam suktis. Augimas didžiulis, nuolatinis, tai labai džiugina“, – šypsenos neslepia vyras. Anot jo, geriausias verslo mėnuo buvo šių metų gegužė, kai per dieną padarydavo nuo 60 iki 70 pervežimų.
Prieš pats pasinaudodamas naujomis paslaugomis, paprašiau Vytenio paaiškinti, kodėl jo verslas taip patinka žmonėms ir kaip vyksta visas procesas.
„Visų pirma, mes turime skirtingų kategorijų pervežimus. Didesnėms ir mažesnėms grupėms ar pavieniams asmenims. Be to, žmonės gali rinktis, kokių paslaugų nori kelionės metu, kokių papildomų dalykų jiems reikia. Vieni pageidauja, kad juos pasitiktume su gėlėmis – mes tą galime padaryti.
Taip pat galime pasitikti su šampanu ar kitais priedais. Juk dažnai žmonės atvyksta atostogauti minėdami kokią nors ypatingą progą. Ar gimtadienį, ar vardadienį, ar sužadėtuves švenčia, todėl jiems norisi tai paminėti, o mes padedame“, – pasakoja Vytenis.
Labiausiai verslininkas pabrėžia sutaupytą atostogų laiką. Paprašiau jo duoti konkrečių pavyzdžių, kad žmonėms būtų aiškiau.
„Mes nuo Antalijos oro uosto iki Alanijos kurorto nuvežame per dvi valandas, o didžiosios kelionių agentūros su savo autobusais važiuoja apie tris valandas, nes dar sustoja apsipirkti. Ypatingas atvejis yra vienas viešbutis, labai mėgstamas tarp lietuvių. Iki jo agentūros kartais veža net apie 4 valandas, o mes nuvežame per 2,5 val. Tai nepalyginamai greičiau“, – didžiuojasi Vytenis.
Jis man smulkiau paaiškino, kodėl atostogautojams reikalingas greitis.
„Žinai, kas žmonėms patinka? Atvykti anksčiau už visą grupę turistų, nelaukti eilėje prie registratūros ir iškart eiti įsikurti į kambarį. Tai didelis malonumas po ilgos kelionės, – pasakoja Vytenis ir prideda, kad atostogų pabaigoje žmonės taip pat randa privačių pervežimų privalumų. – Paskutinę dieną kelionių organizatorių transportas į oro uostą atvyksta per anksti, jeigu skrydis vakarinis, žmonės net nespėja suvalgyti vakarienės.
O mes juos paimame vėliau, kad jie pavalgytų, turėtų daugiau laiko.“
Lietuvio sukurtas pervežimų verslas klesti, nors kainos ir nėra labai mažos. Nuo Antalijos oro uosto iki šio miesto regione esančių kurortų šeimai ar grupei žmonių nuvažiuoti kainuoja nuo 50 iki 75 eurų. Priklausomai, į kokį miestą reikia važiuoti, taip pat svarbu, kokią transporto priemonę užsakovai pasirinko.
„Daugelis nori visko, ką turime geriausio. Lietuviai atostogoms netaupo“, – džiaugiasi pašnekovas.
Išklausęs daugybės lietuvių istorijų, koks puikus yra Vytenio suorganizuotas privatus pervežimas, iš to žurnalistinio smalsumo nusprendžiau ir aš juo pasinaudoti. Užsisakiau automobilį iš viešbučio, esančio Kemero kurorte, į Antalijos oro uostą – už tai sumokėjau 50 eurų. Už šią sumą galėjome važiuoti šešiese, bet važiavau aš vienas.
5:30 val. ryte mane atvyko pasiimti baltais marškiniais, šviesiais džinsais ir baltais sportiniais bateliais išsipuošęs vairuotojas Shamilas su juodu „Mercedes“ autobusiuku. Jis neleido pačiam kilnoti bagažo, pats pačiupo lagaminą, taip pat mano kuprinę ir įkrovė į bagažinę. Vėliau oro uoste paslaugiai viską iškrovė.
Kai Shamilas mane pakvietė įsėsti į autobusiuką, iškart buvau nustebintas nuo turkiškos prabangos. Keleiviams įrengtos dvi oranžinės odinės sofos, taip pat televizorius, veikė Wi-Fi ryšys, buvo dvi USB jungtys, skirtos pasikrauti savo mobiliuosius įrenginius. Kaip privalumą išskirčiau klimato kontrolės panelę, kur patys keleiviai gali nusistatyti, kokios temperatūros salone pageidauja. Ypatingai karštomis dienomis, kurių Antalijos regione netrūksta, tai tikrai geras dalykas.
Nustebino, kad važiavau visiškai atskirtas nuo vairuotojo. Tarp keleivių salono ir vairuotojo kabinos – siena. Vairuotojo nei girdi, nei matai, tačiau jeigu norisi pasikalbėti, gali tai padaryti paspaudęs mygtuką. Norintiems dar daugiau privatumo, ant visų salono langų galima užsileisti užuolaidas, tada jau bus tarsi miegamasis ant ratų – nežinia, ką keleiviai ten gali daryti. Viską, ką tik užsigeis.
Salone vairuotojas man paliko užkandžių, kad kelionės metu galėčiau pasistiprinti – „Ulker“ traškių, sūrių lazdelių, ir man iki šiol nei girdėto, nei matyto turkų gamintojo „Topkek“ keksiuką su razinomis. Abu užkandžius pasiėmiau su savimi į skrydį. Salone taip pat buvo vieta, skirta įstatyti gėrimui, tačiau paties gėrimo nebuvo. Esu tikras, jeigu būčiau paprašęs vairuotojo vandens, šis man būtų davęs buteliuką, bet neprašiau.
Dar labiau nustebino, kad turistų pervežimams skirtas autobusiukas turėjo įrengtą ypatingą apšvietimo įrangą, dėl kurios atrodė, jog transporto priemonės stogas yra žvaigždėtas dangus. Tai spalvą keičiančios smulkios lemputės, kurios visą kelionę iki oro uosto mirgėjo tai mėlynai, tai geltonai. Šviečiančios lubos dar ne viskas – grindys taip pat mirgančios kaip diskotekų salėje.
Apsidairęs pamačiau, jog salone yra ir galinga garso aparatūra, bet, kadangi buvo ankstyvas rytas, o ir važiavau vienas, nenorėjau jos bandyti. Matyt, kai kurie keliautojai atostogas pradeda itin audringai. Žmones galima suprasti, juk atostogos – tikrai galima atsipalaiduoti.
Važiuodamas iki oro uosto, aš visą laiką galvojau, kad toks sėkmingas tautiečio verslas turėtų nepatikti senosioms kelionių organizavimo agentūroms, kurios į Vytenį greičiausiai žvelgia kaip į konkurentą. Nesusilaikiau, paklausiau apie tai paties pervežimų organizatoriaus.
„Taip, didelėms agentūroms aš labai nepatinku, tikrai jaučiasi spaudimas, bet aš stengiuosi nekreipti dėmesio“, – sako jis.
Paprašiau patikslinti, ką reiškia jo minimas „spaudimas“.
„Susitikimų su poilsiautojais metu kelionių organizatorius atstovaujantys gidai nuteikinėja žmones prieš mane, daro viską, kad tik jie neužsisakinėtų pervežimų. O dar labiau juos nervina, jog pradėjau rengti ekskursijas po Antalijos regioną. Pagalvojau – kodėl gi ne, juk turiu transportą, turiu ryšių – galiu ir tuo užsiimti. Klientų iškart atsirado“, – džiūgauja Vytenis.
Jis neslepia, kad kuo daugiau pabendrauja su poilsiautojais, tuo daugiau sugalvoja naujų paslaugų. Pavyzdžiui, vežioja lietuvius apsipirkti į prekybos centrus, taip pat veža iš vieno kurorto į kitą.
„Būna, vis dažniau žmonės atostogauja dvi savaites. Vieną savaitę viename viešbutyje, kitą savaitę kitame. Tai mes pervežame. Darome viską, kad lietuviai liktų patenkinti, jog norėtų grįžti į Turkiją, nes čia labai gerai“, – sako jis.
