Už maždaug 50 milijonų eurų po pusantrų metų trukusių statybos ir įrengimo darbų tarptautinis Vilniaus oro uostas pagaliau turės naują, pasaulinius standartus atitinkantį išvykimo terminalą. Jis jau stovi, jau paruoštas skrydžiams. Bet oficialiai atsidarys tik po nepilno mėnesio – vasario 4-ąją. Tam, kad atidarymo dieną ir vėliau nebūtų skundų bei didelių problemų, šalies oro uostus valdantys žmonės nusprendė atlikti mūsuose neregėtą ir nematytą eksperimentą – pakviesti tūkstantį nepriklausomų, su oro uostais nesusijusių testuotojų „iš gatvės“.
Praėjusių metų lapkričio 12-ąją viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad visi norintys tapti naujo terminalo testuotojais gali dalyvauti virtualiame žaidime ir laimėti galimybę prisidėti prie unikalaus projekto. Iškart buvo numatyta, jog tam reikia apie tūkstančio dalyvių. Tačiau niekas negalėjo numanyti, kad savanorių sąrašas užsipildys taip greitai – vos per dvi valandas nuo registracijos paskelbimo.
Savo kailiu patikrinti, kaip atrodo ir kaip veikia naujas terminalas, panoro žmonės iš visos šalies. Šilutiškiai, klaipėdiečiai, alytiškiai, šiauliečiai, plungiškiai, kauniečiai, jonaviškiai, Utenos rajone gyvenanti šeima, pora iš Lazdijų, draugės iš Ignalinos, daug vilniečių ir Vilniaus rajono gyventojų.
Įdomu tai, kad Vilniaus oro uosto komanda pirmą kartą darydama tokį projektą subūrė neoficialų „testuotojų klubą“, kuriam du mėnesius iki bandymo dienos (sausio 11-osios) siuntė specialius naujienlaiškius su informacija, ką reikia pasiruošti, ką reikia žinoti. Leido žmonėms pasirinkti, kaip jie nori dalyvauti bandyme: su rankiniu bagažu ar su registruotu. Ir tuo pačiu stebėjo savanorių įsitraukimą, t. y. tikrinosi, ar tikrai visi pateikę registraciją galės dalyvauti bandyme, ar niekas neapsigalvojo, ar niekas neserga.
Tik dvi dienas prieš testavimą buvo sudarytas galutinis sąrašas, paaiškėjus, kad kai kurie asmenys nebegali dalyvauti, juos pakeitė kiti. O bandymo dienos rytą, valandą iki atvykimo į oro uostą, visi atrinkti savanoriai gavo specialų QR kodą, kuris užtikrino galimybę patekti į naują terminalą pirmiesiems ir ten gauti skrydžio bilietą.
Šeštadienį, 9 valandą ryto, prie Vilniaus oro uosto buvo dvigubai daugiau automobilių ir žmonių nei įprastai. Čia rinkosi ne tik tie, kurie įprastai kažkur keliauja, bet ir tūkstantis bandymo dalyvių. Visi jie atvyko su pilnais įvairiausių daiktų prikrautais lagaminais. Tai dar vienas organizatorių prašymas: atvykti nusiteikus taip, kaip į įprastą kelionę. Ir kraunant lagaminus nepagailėti svorio.
„Buvo prašymas, kad lagaminas svertų nuo 17 iki 20 kilogramų, tai susikroviau gal 20 marškinėlių, dvejus džinsus, dvi poras batų, šiek tiek kosmetikos ir storą paltą, kuris nemažai sveria. Bijojau, kad susilankstys, bet ko nepadarysi dėl tokio įdomaus projekto“, – kalbėjo vilnietis Julius, dirbantis pardavimų srityje.
Laura ir Gediminas, pora iš Šiaulių, į savo lagaminus prisikrovė drabužių ir knygų.
„Mums neįprasta keliauti su dideliais lagaminais, nes įprastai stengiamės turėti kuo mažiau daiktų, bet sugalvojome, kad taip bus įdomiau. Svarstėme, ar nereikėtų įdėti ko nors draudžiamo, ilgai galvojome, bet paskutinę minutę nusprendėme, kad geriau nereikia. Pabijojome problemų“, – apie pasiruošimą eksperimentui sakė pora, kurią sutikau prie įėjimo į naująjį terminalą.
Oro uostas su savo partneriais, administruojančiais parkavimo aikšteles, suderino, kad net 600 bandymo dalyvių savo automobilius galės pastatyti nemokamai, kitiems pasiūlė 50 procentų nuolaidą suteikiantį kodą. Tačiau matėsi, kad daug kas į testavimą nusprendė atvykti viešuoju transportu – autobusai buvo pilni, o ir pavežėjų mašinos važiavo viena po kitos.
Išlipančius iš vieno tokio automobilio sustabdžiau Vytautą ir Simoną, paklausiau, kodėl jie nusprendė savo šeštadienio rytą paskirti ne poilsiui, o bandymui. Pora juokėsi, kad yra smalsūs ir stengiasi visada visur dalyvauti.
„Labiausiai mums buvo įdomu pamatyti, kaip atrodo naujas terminalas. Tiek apie jį visi kalba, tiek visi laukia to atidarymo. Tai mes šiandien jaučiamės išskirtiniai, nes pirmieji galime ne tik pamatyti, bet ir išbandyti“, – sakė jie.
Vos įžengę pro naujojo terminalo duris, žmonės puolė jį fotografuoti ir filmuoti. Žmonės tikrai emocingai džiūgavo ir aikčiojo. Daug sutiktųjų nuotaiką apibūdino kaip šventinę, ir jie visiškai teisūs – atrodė, kad visi susirinkome paminėti kažko ypatingo.
„Dar niekada oro uoste nemačiau tiek daug laimingų žmonių“, – džiaugėsi mano senas bičiulis, Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadybininkas Martynas Jaugelavičius.
Jis į testavimą atvyko ne darbo metu.
„Šiandien mano žmonos Ievos gimtadienis, nusprendėme jį atšvęsti taip originaliai. Taip, kad ji visada atsimins“, – sakė Martynas.
Visi atvykę privalėjo nuskenuoti savo QR kodus ir tik tada iš oro uosto savanorių gavo korteles su kryptimis, kur kas bandymo dieną keliaus. Įdomu tai, kad poros ir šeimos nariai buvo išskirti. Pavyzdžiui, Marius ir Simona, pora iš Kauno, planavo visur eiti kartu, bet mergina gavo kortelę, kad keliaus į Ibisą Ispanijoje, o vaikinas, kad skrenda į Milaną Italijoje.
„Pagaliau pailsėsime vienas nuo kitų. Tik man baisu ją išleisti į tą Ibisą, ten juk nuodėmių sala“, – juokais susidariusią situaciją komentavo Marius.
Į skirtingas pasaulio puses oro uosto savanoriai pasiuntė ir dar kelias kalbintas poras, o įdomiausia – mama su nepilnamete dukra. Keturiolikametė gavo kortelę, kad skris į Milaną, o mama – į Turkijoje esantį Ordu-Giresun oro uostą. Tokios krypties, į kurortinį Ordu miestą prie Juodosios jūros, mūsų šalies oro uostose dar nėra buvę, ir, greičiausiai, bent jau kol kas nebus. Iš viso savanoriai buvo išskirstyti į penkis skirtingus skrydžius: Ordu, Malmę (Švedijoje), Ibisą, Frankfurtą (Vokietijoje) ir Milaną.
Gavę korteles su kryptimi, kur keliaus, bandymo dalyviai turėjo prisiregistruoti skrydžiui. Vieniems teko galimybė pirmiesiems išbandyti savitarnos registracijos terminalus, kitiems reikėjo stoti į eilę prie oro uosto antžeminio aptarnavimo darbuotojų, prie nurodytų registracijos vartų. Ilgiausiai eilė driekėsi prie jau minėto Ordu-Giresun skrydžio registracijos, joje stovėję žmonės net ėmė nerimauti, kas vyksta.
„Mane stebina, kad dirba tik dvi merginos, o eilė tokia ilga. Mes juk pavėluosime į skrydį“, – piktinosi vilnietė Eglė.
Į eilę ji atsistojo 09:12 val., bet 10:00 dar nebuvo prisiregistravusi ir atidavusi savo lagamino.
„Reikės bėgti, nes parašyta, kad laipinimas į mano skrydį prasidės 10:15 val. Kas bus, jeigu dar patikroje strigsiu?“ – jaudinosi testavimo dalyvė.
Ji svarstė, kad per mažas personalo kiekis registracijoje galbūt buvo testavimo dalis, tarsi eksperimentas.
„Gal jie imituoja, kad koks nors darbuotojas susirgo, kad trūksta žmogaus, ir kaip viskas vyksta, kada jos dirba tik dvi vietoje trijų ar keturių?“ – svarstė moteris.
Į eilę prie jos vėliau prisijungė moters vyras, kuris savo lagaminą į Ibisą buvo pridavęs žymiai anksčiau. „Ten visai nebuvo eilės, viskas labai greitai įvyko, labai patogiai, tvarkingai“, – erzino jis savo mylimąją.
Draugų trijulė Greta, Ervinas ir Agnė taip pat papuolė į Ordu-Giresun skrydžio registraciją ir beveik valandą prastovėjo eilėje. „Smagu, kad viskas labai tikroviška, tikrai atrodo, kad tuoj išskrisime, ir tas jaudulys, jog pavėluosime, atsirado“, – juokėsi bičiuliai.
Jie buvo sužavėti, kaip atrodo naujas terminalas. „Labai modernus, gražus ir dar kvapas to naujumo jaučiasi“, – sakė Greta.
Jeigu priduodant lagaminus kai kurie žmonės strigo, tai aviacinio saugumo patikroje, kuri naujajame Vilniaus oro uosto terminale bus atliekama antrame aukšte, viskas veikė be priekaištų. Nors terminalą vienu metu užplūdo tūkstantis keliautojų, pralaidumas patikroje buvo itin greitas: pavyzdžiui, šių eilučių autorius visą procedūrą praėjo per 5 minutes. Prie to greičiausiai prisidėjo ne tik puikiai savo darbą atlikę pareigūnai, bet ir naujoji technika. Kai naujasis terminalas atsidarys, keliautojai galės nebeištraukinėti visų elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, nešiojamųjų kompiuterių. Keliautojai įsivaizdavo, kad bus galima neištraukti ir skysčių, tačiau apsaugos pareigūnai liepė tai padaryti.
Patikros metu veikė šešios iš septynių naujųjų bagažo patikros linijų. Pro jas ėję testuotojai džiūgavo, kad tokios modernios technikos mūsų oro uostose dar niekada nematė. „Čia jau kaip Milano Malpensos oro uoste, pati moderniausia technika, ne tik labai graži, bet ir labai patogi“, – džiaugėsi už manęs pro patikrą ėjęs vyriškis, pastebėjęs dar vieną patogumą – automatinis patikroje naudojamų dėžių judėjimas.
Taip pat atsirado specialios mažesnės dėžutės avalynei tiems atvejams, kai patikros pareigūnai liepia keliautojui nusiauti batus. Pagirtinas dalykas – skirtingai nei daugelyje pasaulio oro uostų, naujame mūsų terminale, bent jau kol kas, keliautojai, kuriems reikėjo nusiimti batus, nemokamai gauna celofaninius apavus, kad neišsiteptų kojinių ir nevaikščiotų po patikrą basi.
Su susižavėjimu naują patikros sistemą vertino ir šį terminalą stačiusios kompanijos „Eikos statyba“ vadovas Almantas Čebanauskas. Jis į pirminę savanorių testuotojų registraciją papulti nespėjo ir manė, kad šiame unikaliame procese dalyvauti negalės. Tačiau užvakar, ketvirtadienį, ponas Almantas, kaip ir kai kurie kiti žmonės, vis tik gavo pakvietimus atvykti. Jie pakeitė tuos, kas paskutinę minutę atsisakė, susirgo ar dėl kitų priežasčių negalėjo šeštadienio rytą būti Vilniaus oro uoste.
„Esu didelis kelionių ir aviacijos mėgėjas, man labai įdomus visas šitas procesas, kas šiandien čia vyksta. Visi taip gerai nusiteikę, toks jausmas, kad tikrai tuoj kažkur keliausime“, – geros nuotaikos neslėpė statybų versle itin vertinamas vyras.
Praėję patikras, visi keliautojai nuo Vilniaus oro uosto komandos gavo specialius paketus su trikampiais sumuštiniais (buvo galima pasirinkti su vištiena arba lašiša), „Coca-Cola“ limonado skardine, „Snickers“ šokoladuku ir glaistyta spurga. Taip pat papildomai visi galėjo pasiimti nemokamo vandens – „Vytauto“, „Birutės“ arba „Neptūno“. Testuotojai tikrai labai mielai vaišinosi ir džiaugėsi, kad valgo nemokamus pusryčius.
„Čia svajonė, kad visada prieš skrydžius būtų tokie paketai. Nerealiai gerai suorganizuota viskas, kiek fainų žmonių susirinko, labai gera nuotaika pas visus, – sakė Agnė iš Klaipėdos, nepatingėjusi į sostinę atvykti net iš vakaro. – Man tiesog labai smalsu, pagalvojau, kad bus įsiminta patirtis, todėl norėjau dalyvauti.“
Visi tūkstantis testuotojų susitiko prie keturių naujųjų laipinimo vartų, terminalas atrodė perpildytas, sėdimų vietų visiems neužteko, tačiau tame problemų žmonės nematė. Įdomu, kad testuotojai tarpusavyje pradėjo megzti pažintis, keistis kontaktais ir drauge aptarinėti patirtis.
„Mes kalbame, kad trūksta elektros rozečių, norisi pasikrauti kompiuterius, telefonus, ir jau dabar matome, jog galėtų jų būti daugiau“, – sakė panelė Gabriela, kurią sutikau prie naujos kelionių agentūros „Makalius“ poilsio erdvės „Makalius Lounge“.
Testuotojai patys nusprendė išbandyti naujojo terminalo tualetus, rūkymo zoną, liftus.
„Nežinau, ar man taip pasirodė, bet atrodo, kad liftas lėtai dirba. Jeigu, pavyzdžiui, skubėčiau į skrydį, norisi to greičio didesnio“, – paklausta, kaip vertina naują terminalą, sakė vilnietė Indrė.
Tačiau pasirinktas terminalo dizanas ją sužavėjo. „Aš atvirai pasakysiu, kad nesitikėjau. Toks jausmas, jog perspjauname labai daug šalių, nebus gėda užsieniečių pasikviesti“, – kalbėjo moteris.
Labai smalsiai naują 14,4 tūkst. kv. metrų ploto terminalą nužiūrinėjo specialiai iš Kauno atvykę Valentinas ir Eglė, dideli kelionių mylėtojai.
„Labai patinka, jeigu atvirai, tai net nesitikėjome, kad viskas bus taip gerai suorganizuota. Įdomu pamatyti, kaip viskas vyksta. Pačiam terminalui tai priekaištų nėra, jis tikrai gražus ir modernus. Nesitikėjome, kad bus tiek daug žmonių“, – sakė pora.
Išbandyti, kaip veikia visi terminalo procesai, nusprendė ir LRT televizijos naujienų tarnybos operatorius Skirmantas Jankauskas. Amerikoje daug metų gyvenęs vyras džiaugėsi, kad Vilniaus oro uostas atsinaujina. „Seniai reikėjo, labai gražu“, – nedaugžodžiavo reportažą iš terminalo filmavęs kameros virtuozas.
Iš šalies visus naujojo terminalo procesus stebėjo didžiulė Lietuvos oro uostų komanda, kurie drąsiai šnekino ir testuotojus. Šeštadienio rytą buvo galima sutikti Lietuvos oro uostų generalinį direktorių Simoną Bartkų, technologijų vystymo skyriaus vadovą Giedrių Paulikaitį. Pastarasis analizavo kiekvieną iš procesų, klausinėjo žmonių nuomonės, kas veikia gerai, ką reikia tobulinti. Be gyvų komentarų ir reakcijų, visi testavimo dalyviai pildė anketas, kur balais vertino savo patirtį. Kai kurie iš jų į tai pažiūrėjo itin rimtai.
„Kur tik galima, aš rašau jiems savo pastabas, komentuoju viską kaip labai priekabus ir kritiškas žmogus. Žinau, kad jiems to reikia, nes pati dirbu tokioje srityje – esu aptarnavimo vadovė didelėje įmonėje, žinau, jog komentarai labai padeda siekti geresnių rezultatų“, – sakė Rūta prisistačiusi moteris.
Labiausiai ji bijo, kad tada, kai terminalas pradės darbą, pritrūks informaciją suteikiančio personalo. „Lietuvoje taip visada būna, ir dabartiniame oro uoste, ir traukinių bei autobusų stotyse, aš pasigendu informacijos darbuotojų. Todėl noriu palinkėti, kad naujame terminale būtų išspręstas šitas reikalas“, – kalbėjo ji.
Paskutinė procedūra testavime buvo „laipinimas“. Deja, bet patekti į tikrus lėktuvus ir išskristi ant bilietų nurodytomis kryptimis dalyviams nepavyko. Nuskenavus skrydžio bilietą, testuotojai būdavo įleidžiami pro laipinimo vartus, tačiau kelias vedė tiesiai į senąjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą.
„Tai trumpiausia mano gyvenime kelionė“, – juokėsi dalyviai.
Ten visi testuotojai ne tik galėjo atsiimti savo registruotą bagažą, bet tuo pačiu už įdėtas pastangas gavo po naują lagaminą dovanų. Vietoje planuotų trijų valandų visas bandymo procesas truko tik 2 valandas 20 minučių. 11:30 prie Vilniaus oro uosto autobusų stotelėje ir parkavimo aikštelėje testuotojai jau ruošėsi keliauti namo.
„Norisi dar, labai patiko“, – komentavo prieš tai jau kalbinta draugų trijulė Greta, Ervinas ir Agnė.
Testavimo dieną dar nedirbo naujame terminale įrengtos kavinės ir parduotuvės, žmonės smalsiai nužiūrinėjo, kas kurioje vietoje atsidarys. Jau anksčiau skelbta, kad viena iš naujųjų maitinimo įstaigų bus amerikietiškas greitojo maitinimo restoranas „Burger King“.
Skaičiuojama, kad naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas net dukart padidins keleivių aptarnavimo ir pralaidumo pajėgumus – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Anot šalies oro uostams vadovaujančių ponų, šis terminalas bus vienas pažangiausių pasaulyje.
„Turėsime net 15 naujų technologijų, kurias atsivežėme iš įvairių pasaulio šalių“, – džiaugėsi technologijų vystymo skyriaus vadovas G. Paulikaitis.
Būtent jo komandai labai rūpėjo testavimo diena ir jos rezultatai. Jeigu kažkas strigo ar nesuveikė taip, kaip turėjo – tuoj bus bus tobulinama ir taisoma. Naujasis terminalas atsidaro vasario 4-ąją. Tada bus dar viena šventė aviacijos mylėtojams ir kelionių gerbėjams.
