Daug kas sako, kad tai yra pigiausias Europos miestas, taip pat netvarkingiausias, keisčiausias ir čia reikia mokėti keliauti. Pradėkime pažintį su Bukareštu – patikrinkime, ar jis vertas visų blogų žodžių, kuriuos girdėjau, ar visgi galima ir pagirti.
Siūlau pasidairyti po centrines Bukarešto gatves, kurios garsėja grafičiais, nors šitų nevykėliškų papaišymų net nesinori taip vadinti. Kas labiausiai kliūva į akis – miesto centras, 2023 metai ir stoviu prie įėjimo į parduotuvę – savininkai, panašu, yra visiškai nusispjovę į grožio standartus. Atrodo kaip įėjimas į apleistą statybų pastatą. Virš durų kabo kažkoks laidas – atrodo, kad jis užkris ant galvos. O viduje pardavinėja papuošalus, laikrodžius, akinius.
Eini toliau ir nieko gražiau nepamatysi. Galbūt jiems tai yra normalu, bet man atrodo, kad čia visą naktį siautė vandalai. Keisčiausia, kad parduotuvių savininkai visiškai dėl to nepergyvena.
Įėjimas į metro irgi neatrodo daug žadantis – lygiai taip pat nupurkštas dažais. Kas man neįprasčiausia – nesu matęs siauresnės vietos laukti traukinio. Atrodo labai keistai. Prasilenkti su žmogumi yra pakankamai sudėtinga. Tiesa, reikia pabrėžti, kad taip atrodo ne visos Bukarešto metro stotys.
Bukareštas turi gražių, Paryžių primenančių gatvelių, bet didžioji miesto dalis atrodo taip – su nesuprantamai baisiais pastatais, apdengtais reklamomis. Eini ir stebiesi – kaip taip buvo galima padaryti?
Pastatai centre man primena landynes. Be jokių taisyklių visur išklijuoti įvairių renginių plakatai. Yra šlapimo, šiukšlių dvokas. Liūdnokai viskas atrodo.
Visus įspūdžius iš Bukarešto žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.