„Tam, kad žmonės nustotų šlapintis į jūrą ir kopose, reikia kuo daugiau viešųjų tualetų – įvairiose vietose, kuo arčiau žmonių“, – protingai sako Palangoje atostogaujantis Karolis iš Kauno, kurį sutikau eilėje prie tualeto Meilės alėjos bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje.
Karolį pažįstu iš anksčiau, kažkada esu jį kalbinęs straipsniui apie vieną barą Kaune, kuriame jis anksčiau dirbo, todėl vyras su manimi gana atviras:
„Ne vieną kartą teko nusišlapinti kopose, ypač vakarais, kai ten eidavome palydėti saulės su gėrimais. Išgeri, prispiria reikalas, tai ir sisioji, o ką daryti? Aplink paplūdimį nėra visą parą dirbančių tualetų“, – skundžiasi poilsiautojas ir jis teisus.
Nuo ankstaus sekmadienio ryto iki popietės paskyriau pajūrio sostinės tualetų analizei, apvažiavau juos ir patikrinau iš vidaus. Dar įdomiau – kalbinau gamtinius reikalus tuose tualetuose atlikusius žmones ir prašiau jų įvertinti savo patirtį. Iš viso patikrinau 7 skirtingus tualetus iš 33 veikiančių Palangos, Kunigiškių, Monciškių ir Šventosios apskrityje. Mane nudžiugino tai, kad tualetuose nebeliko „pinigų rinkėjų“ etatų, visi jie (tie, kuriuos tikrinau) buvo visiškai nemokami, be jokio kontrolieriaus ar apsauginio.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad Palangos teritorijoje veikiantys tualetai turi skirtingą darbo grafiką – kiek pastebėjau, visi jie atidaromi 9 valandą ryto, o štai uždaromi skirtingais laikais. Vieni – 20 valandą, kiti – 21, dar kai kurie – 22 ir net 23. Tad jeigu prispyrus reikalui žemėlapyje pamatysite viešojo tualeto ikonėlę, džiaugtis neskubėkite, pasitikrinkite darbo valandas, kad tikrai ten (į vidų) pakliūtumėte.
Ilgai ieškojau, bet man nepavyko rasti per naktį dirbančios išvietės, nors akivaizdu, kad Palanga – ilgai nemiegantis miestas, kartais ošiantis iki pat ankstyvo ryto. Tie, kas rūpinasi tualetais, akivaizdu, to nenori pripažinti.
Prie Meilės alėjos bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje esančio tualeto kalbinti žmonės skundėsi, kad ši įstaiga skleidžia labai nemalonų kvapą, žmonės stebėjosi, jog tualetų priežiūros tarnyba – t. y. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nepasirūpina oro gaivikliais.
„Jautresnius žmones gali ir supykinti. Kvapas tikrai stiprus, daug kas dengiasi nosį ar purškia savo kvepalus. Niekas nenori uostyti tų baisybių“, – sielvartavo Angelė iš Alytaus, Palangoje atostogaujanti po 10 metų pertraukos. Pastaruosius kelerius metus ji vykdavo pas dukterį, emigravusią į Norvegiją – anot Angelės, toje šalyje tualetais rūpinamasi labiau.
Šalia viešbučio „Lagūna“ esantis kitas viešasis Palangos tualetas – niūroka, devintąjį dešimtmetį arba dar senesnius laikus primenanti įstaiga. Vyrų dalyje – iš viso trys sienomis ir durimis atskirtos kabinos su unitazais. Keista tik tai, kad ant unitazų nėra vandeniui nuleisti skirtų mygtukų. Vietoje to styro toks plastmasinis galiukais, ant kurio ir turėtų užsimauti mygtukas. Čia trūksta ir tualetų dangčių – jeigu nori sėstis, teks tą daryti ant paties unitazo.
Svarbiausia, čia gamtinius reikalus atliekantys asmenys dar prieš eidami į kabiną turėtų pasirūpinti tualetiniu popieriumi, nes kabinose jo nėra. Popierius kabo bendroje erdvėje, užėjus į vyrų dalį. Jeigu nusilengvinsi ir tik tada pastebėsi, kad popieriaus kabinoje nėra, teks nusmauktomis kelnėmis sliūkinti ten, kur vaikšto kiti žmonės. Tai daug kam gali būti gėdingas dalykas. Aš jus perspėju visai ne be reikalo, nes pasisioja, pakakoja ir tik tada pastebi, jog popieriaus nėra, ne vienas ir ne du poilsiautojai.
Laura ir Vaida iš Vilniaus juokėsi, kad, jeigu būtų ėjusios nusilengvinti po vieną, būtų pakliuvusios į bėdą – moterų dalyje ta pati situacija – popierius kaba ne kabinose, o bendroje erdvėje. Tad Laura gelbėjo Vaidą, pastaroji iš kabinos, nusilengvinusi paskambino draugei, kad ji jai atneštų kelis gabalėlius popieriaus ir paduotų pro duris. Taip ir buvo, draugė išgelbėjo bičiulę.
Mano kalbintos draugės skundėsi, kad viešajame tualete prie jau minėto viešbučio „Lagūna“ nėra karšto vandens. Taip pat jos pasigedo, jog priežiūros tarnyba niekur nenurodo, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra geriamas. Viena iš moterų norėjo išsivalyti dantis, bet pabijojo.
„Karšto vandens labai trūksta, norisi ir veidą nusiprausti, ir kūną po paplūdimio šiek tiek sudrėkinti. Bet su šaltu vandeniu ne tas pats išeina“, – aiškino jos.
Tą patį tualetą kritikavo ir Palangoje vasaros sezono metu dirbantis Laurynas, anot kurio, 2023-iaisiais pagrindiniame šalies kurorte turėti tokią išvietę yra gėdinga.
„Užėjęs į vidų net krūptelėjau, kaip baisu. Juk čia atvyksta daug užsieniečių, kodėl Palangos valdžia apie tai nepagalvoja? Ką tie žmonės manys apie mus? Kad esame atsilikusi šalis?“ – savo nepasitenkinimą išsakė pašnekovas.
Jis paprašė atkreipti dėmesį į prie kriauklių esančius juodulius.
„Nesuprantu, ar čia purvas, ar rūdys, gal dar kažkas? Bet taip tikrai neturi būti“, – aiškino nuosavą verslą valdantis jaunas vyras.
Tikriausiai pagrindiniu viešuoju tualetu Palangoje reikėtų vadinti įstaigą, esančią Basanavičiaus gatvės pabaigoje, prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros – žmonių judėjimas ten kaip kokioje stotyje. Vienas po kito pirmyn–atgal. Čia vis dar paliktas langelis, už kurio anksčiau sėdėdavo pinigų rinkėjai, tik dabar ne kaina ten parašyta, o perspėjimas, kad žmonės būtų atsargūs, nes grindys gali būti slidžios – „Atsargiai, slidu!!!“. Aš taip pat norėčiau dėl to perspėti, nes tikrai slidu. Kažkodėl praėjimuose tarp tualetų prilaistyta nemažai vandens, o poilsiautojai savo kojomis prinešė nemažai smėlio.
Tad vanduo su smėliu susimaišė ir atrodo tikrai nekaip. Taip pat lipdukas nurodo, jog tualete negalima valgyti ledų, važinėti riedučiais ar dviračiais, negalima rūkyti, fotografuoti, draudžiama čia ateiti su gyvūnais.
Šiuose tualetuose gamtinius reikalus žmonės iki šios dienos vis dar atlieka senosiose „skylėse“, daug kas jas prisimena iš senųjų viešųjų tualetų, mokyklų, poliklinikų ir kitų valstybinių įstaigų. Prieš gerą dešimtmetį tokio „skylės“ būdavo aptinkamos daug kur, dabar jų jau stipriai pamažėjo. Pakalbinau Vytautą, kuris pasinaudojo šiuo tualetu, paklausiau jo nuomonės apie „skylę“, ir, tiesą sakant, jo atsakymas mane nustebino.
„Skylė daug geriau nei įprastas tualetas. Bent jau aš ant viešųjų tualetų niekada nesisėdu, visada iš „aukščiau“ darau, pritūpęs. Todėl daug geriau, kai reikalus reikia atlikti į skylę“, – sako jis.
Mūsų pokalbį nugirdęs kitas vyras jam pritarė, tačiau juokaudamas mestelėjo repliką, jog darant „į skylę“, reikėtų neapsidirbti savo kelnių.
„Viskas taškosi, todėl reikia atidžiai daryti“, – replikavo šmaikštuolis.
Nors Basanavičiaus gatvės tualetas vienas didžiausių ir rimčiausių, čia ta pati bėda su popieriumi – kabinose žmonės atlikę reikalus jo neranda. Jeigu popieriaus reikia, juo geriau pasirūpinti prieš einant į kabiną, nusiplėšti bendroje erdvėje.
„Mes jau įpratę, dažnai su šeima čia užsukame, žinome, kad, jeigu „ant didelio“, tai popierių reikia pasiimti prieš tai, o ne po to“, – sako vardo atskleisti nepanoręs vyras, laukęs prie tualeto savo žmonos.
Prie kito viešojo tualeto, esančio už Basanavičiaus gatvės, dviračių take link Šventosios, sutikau porą Egidiją ir Ramūną iš Šiaulių, jiedu skundėsi, kad tualetų Palangoje ženkliai per mažai, todėl visada tenka laukti eilėje.
„Jeigu prispiria reikalas ir norisi skubiai padaryti, nepavyks – pastoviai laukiame, šiandien stovime jau penkias minutes, eilė vos juda“, – kalbėjo jie.
Palaukiau kartu su šiauliečiais, kad sužinočiau jų įspūdį apie šį tualetą. Deja, jis buvo nekoks.
„Nėra tualetinio popieriaus, nėra karšto vandens“, – skundėsi ponia Egidija. Be to, ji pastebėjo, kad viešuosius tualetus savo reikmėms mėgsta išnaudoti jaunimas.
„Porelės ten nežinia, ką daro, įlenda ir sėdi po valandą“, – pastebėjo mano pašnekovė iš Šiaulių, sykį net subarusi jaunus, užsirakinusius žmones.
Aplankiau ir dar vieną legendinį viešąjį tualetą Palangos gelbėtojų stotyje. Prisipažinsiu, kad iš šios vietos tikėjausi daugiausia – juk pas gelbėtojus, tiesiai jiems po akimis, vadinasi, turėtų būti itin prižiūrėtas. Tačiau realybė visai kitokia. Man atvykus, prie durų kaip tik mindžikavo kelios pasipiktinusios moterys. Geros draugės, Jūratė ir Vilma iš Panevėžio, šiuo tualetu naudojosi kelias dienas iš eilės, tad jos pasidarė savo analizę.
„Bloga situacija. Vakar iš trijų moterų tualetų veikė tik viena kabina. Šiandien iš trijų veikia tik dvi. Turbūt todėl eilė stovi visada“, – sakė ponia Vilma.
Tuo metu Jūratė, tik išėjusi iš tualeto, turėjo ką pridėti nuo savęs: „Nėra karšto vandens, tik šaltas. Bet dar blogiau, kad tualeto kabina neužsirakina, turi prilaikyti su ranka, jog kita moteris neužeitų.“
Gelbėtojų stoties tualetai nepatiko ir vyrų dalyje nusilengvinusiam Danieliui. „Čia kažkoks siaubas, taip negali būti. Nueikite, užfiksuokite, kaip ten viskas atrodo. Toks jausmas, kad vandalai nusiaubė ir niekas to dar nepastebėjo“, – purkštavo jis.
Paklausęs vyro patarimo, nuėjau į vidų, ir tikrai kabinoje radau daug visokių keverzonių. Čia taip pat reikalus reikia atlikti į „skylę“, o šalia jos nėra jokio tualetinio popieriaus. Čia popieriaus neradau iš bendrose erdvėse, matyt, buvo daug „svečių“ ir jie jį išgraibstė.
Prie šio tualeto sutikta Giedrė išreiškė pasipiktinimą, kad nusiplovus rankas nėra, kur nusišluostyti rankų. „Tualetas yra tik dokumentuose, bet realybė bloga, ar čia neužeina miesto valdžios atstovai? Jausmas, kad ne žmonėms, o gyvuliams padaryta. Man labai nepatinka, aš geriau mokėčiau vieną eurą, bet, kad būtų viskas tvarkinga, jog kvepėtų“, – sakė ji.
Kol kas mano rašinyje – vien tik skundai ir problemos iš poilsiautojų – tualetų naudotojų, į kuriuos, esu tikras, UAB „Palangos Komunalinis ūkis“ atsižvelgs ir kažką pakeis, patobulins. Reikia tikėti. Tačiau kai ką įdomaus pasisakyti apie tualetus turi ir kita pusė – tai yra tie žmonės, kurie tualetus prižiūri. Netikėtai turėjau itin atvirą, net sakyčiau pikantišką pokalbį su ponia Aušra, kurią sutikau Šermukšnių gatvės pabaigoje, netoli moterų pliažo esančiame viešajame tualete.
Ji tą tualetą įnirtingai valė, atvirai sakau – neatsikvėpdama plušėjo. Aušrai asmeniškai paskirta net 10 viešųjų tualetų, kuriuos ištisą dieną be sustojimo ji valo ir kitaip tvarko. Sutvarko visus 10, tada ir vėl iš naujo. Paklausiau jos, kiek kartų per dieną ji valo, pavyzdžiui, šitą vieną tašką. Aušra susimąstė, galvojo galvojo ir paaiškino:
„Maždaug kas 2–3 valandas užsuku – kai aptvarkau kitus, grįžtu čia. Kiek kartų, sunku pasakyti, kartais kituose taškuose daugiau darbo būna, kartais čia.“
Perdaviau Aušrai žmonių skundą, kad kabinose nėra tualetinio popieriaus. O ji, išgirdusi šitą skundą, puolė kvatotis.
„Ne be reikalo mes jo ten nepadedame. Žmonės vagia iš kabinų. Viską vagia – popierių, muilą, išlupa mygtukus iš bakelių“, – pasakė ji, o aš nemandagiai pertraukiau savo pašnekovę.
„Štai, kodėl daugumoje tualetų tų mygtukų nėra, juos pavogė?“ – perklausiau.
„Taip, taip, vagia nuolatos. Tuos mygtukus, taip pat ir vandens čiaupus išlaužia, vagia. Čia kažkoks košmaras, mūsų santechnikas nespėja užsakinėti naujų dalių“, – paaiškino darbuotoja.
Pasakiau Aušrai, kad poilsiautojai nepatenkinti, jog skundžiasi viskuo.
„Mes irgi galime pasiskųsti, papasakoti, ką žmonės, atvykę į Palangą, daro“, – nepasimetė valytoja ir papasakojo, kad daug kas atlikdami gamtinius reikalus lipa ant unitazų kojomis.
Dažnai unitazai neišlaiko žmogaus svorio ir skyla pusiau. Mūsų pokalbį girdėjusi, šalia stovinti moteris net replikavo: „Pas mus darbe taip pat vienas vyras lipdavo ant unitazo. Vieną kartą, kai užlipo, jis sulūžo visas, o tas vyras stipriai susižalojo.“
Dar ponia Aušra išreiškė pasipiktinimą moterimis, kurios nekultūringai ir labai netvarkingai elgiasi aplankiusios viešuosius tualetus.
„Einame, einame, pažiūrėkite, ką jos pridaro. Valiau prieš penkias minutes. Ar čia panašu, kad valyta? Jos atėjo čia, pažastis, kojas, galvas, visas kūno vietas išsiprausė. Vandeniu apsipila visos, aptaško visur. Mano darbo negerbia, palieka netvarką. Toks jausmas, kad ne į viešąjį tualetą atvyko, o į kažkokį SPA. Čia neskirta vieta praustis pažastims, eikite į viešbutį, į namus ir ten tuo užsiimkite. Turėkite kultūros“, – labai teisingai kalbėjo ponia Aušra.
Po mūsų atviro pokalbio, atvirai prisipažinsiu, man labai pagailo tualetus valančių darbuotojų. Iš Aušros supratau, kad tai itin žiaurus, alinantis darbas, kurio niekas negerbia. Ji vis valo, valo, o vos po kelių lankytojų – jokio rezultato nebesimato. Tie dar ir apvagia tualetus, išsisuka viską, ką įmanoma išsukti.
Šlapinkimės ir rimtesnius reikalus atlikime tvarkingai. Nevokime, neimkime, kas mums nepriklauso. Tai prašymas iš komunalinio skyriaus darbuotojų. Bus gera mūsų Palangoje, jeigu vieni į kitų prašymus atsižvelgsime. Tada turėsime idealius tualetus – kada nors, dar tikriausiai ne šiemet.