Dvi jaunos merginos, iš pažiūros dvyliktokės arba pirmakursės sėdėjo populiarioje kavinėje Vilniaus centre, gėrė didelius puodelius latte kavos ir diskutavo, kodėl gi čia pasaulis taip stveriasi už galvos „dėl tos Paryžiaus Katedros“, juk ne Eifelis sudegė...
Merginos, kaip supratau, nėra buvusios Paryžiuje ir apie jo statinius bei įžymybes nedaug žino. Eifelį tikriausiai pažįsta iš romantiškų muilo, kvepalų ar šokolado reklamų. O ir žodžio „katedra“ per daug nesureikšmina. Na, kažkokie maldos namai, ot pamanysi.
Girdėjęs jų diskusiją, koks nors rimtesnis, religijai ar istorijai atsidavęs žmogus, tikriausiai nebūtų išlaikęs ir skėlęs kokią riebesnę repliką, gal net pradėjęs mokyti istorijos. Aš taip nepasielgiau, į pokalbį neįsikišau. Tačiau pagalvojau, kad gi išties istoriniais dalykais ir užsienio kraštais mažiau besidomintys net nesuvokia, koks tai rimtas reikalas Paryžiuje nutiko. Manau, tokių žmonių yra nemažai. Ir tikriausiai vakar, kai per žinias pranešė, kad per vieną dieną katedros atstatymo ir remonto darbams buvo surinkti net 800 milijonų eurų – gūžčiojo pečiais, kaip gi taip įmanoma.
Įmanoma, brangieji, nes šis, nuo liepsnų nukentėjęs statinys – vienas svarbiausių Europoje. O lankomas jis, net labiau už patį meilės simbolį Eifelio bokštą. Skaičiuojama, kad katedrą per dieną aplankydavo apie 36 tūkstančiai žmonių, per metus – daugiau nei 13 milijonų. Tuo tarpu oficialioje Eifelio bokšto svetainėje skelbiama, kad per metus šį statinį aplanko 7 milijonai turistų.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra dar vadinama Noterdamo katedra – tarsi centrinė miesto vieta, prie kurios tūkstančiai paryžiečių skirdavo susitikimus su draugais, rengdavo romantiškus pasimatymus. Kiekvieną kartą būdamas Paryžiuje, Senos Sitė salą, kurioje ji stovi aplankydavau ir aš.
Paskutinį kartą prie šios šventovės stovėjau praėjusį rugsėjį, kai DELFI Kelionėms rengiau pasakojimą apie tas Paryžiaus vietas, kurias matėme filmuose ir animaciniuose filmukuose. Jį paskaityti galite ČIA
Įdomus dalykas tą kartą nutiko. Nusprendžiau, kad garsioji katedra šiam straipsniui per daug rimtas statinys, ir garsi ji visai ne dėl to, kad daug kartų buvo rodyta Holivudo juostose. Todėl nors ją ir aplankiau, tame tekste nepaminėjau. Pasilikau šį Prancūzijos sostinės simbolį aprašyti atskirai, kada nors vėliau. Toji diena atėjo, tik gaila, liūdnomis aplinkybėmis.
Mano draugai lietuviai, gyvenantys Paryžiuje sako, kad tai pati gražiausia, pati romantiškiausia, pati svarbiausia šio miesto vieta. Daug paryžiečių katedrą vadino pačiu mylimiausiu pastatu visoje šalyje. Kiekvienas miestelėnas ir miesto svečias turi prie jos pasidaręs bent vieną nuotrauką.
Gerti kavą ir valgyti prancūziškos konditerijos skanėstus kavinukėse aplink katedrą buvo daugybės Paryžiaus aristokratų ir jiems prijaučiančių žmonių pomėgis. Gauti ten laisvą stalelį pasisekdavo tikrai ne kiekvienam.
Tapusi vienu svarbiausių Paryžiaus, gal net visos Prancūzijos, simbolių ji buvo statoma daugiau nei 170 metų. Šioje katedroje imperatoriumi karūnuotas Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos valdovu paskelbtas Anglijos karalius Henris VI, o Žana d'Ark pripažinta šventąja. Joje nutiko daug svarbių dalykų, bet vis tik labiausiai už šios šventovės populiarumą reikia dėkoti literatūrai.
Paryžiaus Dievo motinos katedra yra vienas įspūdingiausių Prancūzijos gotikos architektūros pavyzdžių, tačiau, jei ne literatūros legenda Viktoras Hugo, ja tikriausiai šiais laikais nebūtume galėję grožėtis.
Per Prancūzijos revoliuciją šventovė buvo tapusi vyno sandėliu, bet po milžiniškos Hugo romano „Paryžiaus katedra“ šlovės, visas pasaulis atkreipė dėmesį į šį architektūros šedevrą ir jam imtas skirti tinkamas dėmesys ir priežiūra. Tik tuomet ji pradėta restauruoti. Nors sakoma, kad kaip tik romano išleidimo metu dar buvo svarstoma ją nugriauti. Sunku patikėti.
Viktoras Hugo katedrą aprašė jausmingai ir romantiškai, tad visi troško ją aplankyti. O vėliau „Paryžiaus Katedros kuprius“ buvo ekranizuotas daug kartų. Paskutinis didžiulės sėkmės sulaukęs pastatymas – animacinė filmo versija, sukurta 1996 metais.
Paryžiaus Dievo motinos katedra yra be galo mylima Holivudo. Ją galima matyti daugybėje filmų. Amelija iš Monmartro kasmet su mama aplankydavo Dievo motinos katedrą, kad pasimelstų, prašydama mažo broliuko. Tačiau vieną kartą joms išėjus, nuo šios katedros stogo nušokęs žmogus nužudo jos mamą.
„Prieš Saulėlydį“ („Before Sunset“) filmas su Ethan Hawke ir Julie Deply taip pat neapsiėjo be įspūdingų Paryžiaus katedros vaizdų. Pagrindiniai herojai plaukia Senos upe valtimi ir vyras pasakoja apie vokiečių kareivį, kuriam buvo liepta susprogdinti katedrą per Antrąjį pasaulinį karą.
Woody Alleno filme „Vidurnaktis Paryžiuje“, be kitų įspūdingų Paryžiaus vietų, žinoma, matome ir Dievo motinos katedrą. Prie jos Gilas (pagrindinis herojus, rašytojas, kurį vaidina Owenas Wilsonas) prašo ekskursijos gidės išversti ištrauką iš Pablo Picasso mylimosios dienoraščio.
Paryžiaus katedrą žiūrovai galėjo išvysti ir šiuose Holivudo kūriniuose: filmuose „Seksas ir Miestas“, „Van Helsingas“, animaciniuose filmukuose „La Troškinys“, „Ratai 2“ ir t.t.
Nenuostabu, kad pasaulio garsenybės sureagavo į gaisrą labai jautriai. Viena pirmųjų buvo dabar ypatingai garsi Maisie Williams, pažįstama kaip Arija iš „Sostų karų“. Mergina rašė, kad šis gaisras ją privertė net sustabdyti gimtadienio šventę ir pasidalinti savo skausmu, kurį jaučia matydama degančią Dievo Motinos katedrą. „Toks neįtikėtinas statinys. Aš tokia liūdna“, – rašė ji.
Dainininkė Camilla Cabello Twiteryje rašė, kad tiesiog dūžta jos širdis, matant gaisrą Noterdame. Ji sake niekada nepamiršianti pirmo karto, kai vaikščiojo Paryžiuje ir grožėjosi šiuo gotikos stebuklu.
Aktorius Lukas Evansas taip pat neslėpė skausmo ir vadino šio, 856 metų senumo statinio gaisrą didžiule, didžiule netektimi.
Futbolininkas Neymaras, žaidžiantis „Paris Saint-Germain“ komandoje pasidalijo piešiniu, kuriame Paryžiaus katedros kuprius Kvazimodas yra stipriai apkabinęs katedrą, ir parašė, jog meldžiasi už Prancūziją.
Pasak Barako Obamos, Noterdamo katedra yra vienas didžiųjų pasaulio lobių ir kad jis savo mintimis yra su Prancūzijos žmonėmis jų gedulo akimirką. „Tai mūsų prigimtis gedėti, kai matome savo istoriją dingstančią, tačiau taip pat mūsų prigimtis yra ir atstatyti viską dėl rytojaus“, – rašė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar pirmadienio vakarą, vos numalšinus liepsnoms, kreipėsi į savo šalies ir viso pasaulio žmones. Gedėdamas vieno svarbiausių statinių savo šalyje jis paskelbė lėšų rinkimo akciją. Ir nutiko neįtikėtinas dalykas – per vieną dieną buvo surinktas beveik milijardas eurų.
Prabangos prekių magnatas Bernard Arnault paskelbė, kad skiria 200 milijonų eurų Noterdamo katedros atstatymui, o kitas milijardierius François-Henri Pinault pridėjo 100 milijonų. Dar 100 milijonų atseikėjo Prancūzijos naftos milžinas „Total“.
Milijardierės Bettencourt Meyers šeima, kuriai priklauso kompanija „L’Oreal“, taip pat paaukojo 200 milijonų eurų.
Tikimasi, kad paaukos ir garsioji Kardashian šeima. Kris Jenner pasidalijo įrašu, kuriame teigia, kad yra sugniuždyta ir kalba maldas. Tad fanai pradėjo rašyti, kad milijonierė turėtų ne melstis, o aukoti. Ar ji pasiduos spaudimui, neaišku, tačiau tikėtina.
Kaip paaukoti?
Aukų iniciatyvos yra organizuojamos visame pasaulyje. Geriausia tai padaryti per kelias organizacijas, kurios yra patikrintos, oficialios ir parama tikrai nukeliaus ten, kur reikia. Paaukoti galima banko kortele. Trys būdai, kaip labai paprastai prisidėti gali ir kiekvienas lietuvis:
„Friends of Notre-Dame“ (Noterdamo draugai – liet.) – tarptautinė organizacija, kuri renka aukas. Aukoti galima ČIA
„French Heritage Society“ – organizacija, kuri rūpinasi prancūzų paveldo išsaugojimu JAV ir Prancūzijoje taip pat įsteigė specialų puslapį aukoms ČIA.
„Foundation du Patrimimoine“ – organizacija, kuri rūpinasi kultūros objektų išsaugojimu visoje Prancūzijoje, sakosi jau surinkusi 5 milijonus eurų aukų ČIA
Manoma, kad visiems remonto ir statybos darbams prireiks galbūt net daugiau nei dešimt metų. Kiek tiksliai – kol kas niekas negali atsakyti.
Pasak ekspertų, katedrą atkurti padės 3D žemėlapiai, kurti virtualiems pasivaikščiojimams po garsųjį pastatą. Meno istorikas Andrew Tallon tokį sukūrė labai išsamų, pasinaudodamas lazeriniais skeneriais. Pasak ekspertų, atvaizdai labai išsamūs ir tikslūs.
Gal jums bus sunku patikėti, bet kitas šaltinis – kultinis kompiuterinis žaidimas „Assassin’s Creed: Unity“, kuriame herojai veikia Noterdamo katedroje. Pasak žaidimo kūrėjų, žaidime matomas atvaizdas itin tikslus, nes jie praleido ne vienus metus, stengdamiesi atkurti kuo tikroviškesnį vaizdą. Be to, turima gausybė nuotraukų ir vaizdo medžiagos.
Sudėjau visus įmanomus kabliukus iš populiariosios kultūros, tikiuosi dabar Paryžiaus katedra svarbi tapo net ir tiems, kurie neišmano istorijos ir nesidomi architektūra.
Jeigu kaip tik ruošiatės keliauti į Paryžių ir ši katedra buvo vienas iš jūsų tikslų, deja, vidun tikrai nepateksite. Iš išorės būtinai apžiūrėkite, daug kas šiomis dienomis ten ir gėlių nuneša, ar žvakutę uždega.
Kad jūsų kelionė į Paryžių nenukentėtų, pasistengiau pririnkti keletą kitų maldos namų, kurie šiame mieste yra verti dėmesio.
Sacré-Coeur Basilica. Įsitaisiusi ant Monmartro kalvos, ši bazilika leidžia pasigrožėti ne tik ja, bet ir miestu. Jos pastatymo tikslas buvo atpirkti kovose padarytas nuodėmes. Ši šventovė didžiuojasi didžiausiu varpu Prancūzijoje – Savoyarde – kurio skersmuo yra 3 metrai. Čia visada pilna besimeldžiančių tikinčiųjų ir žmonių, norinčių pasigrožėti Paryžiumi iš viršaus. Nuo šios Monmartro kalvos atsiveriantys vaizdai tampa daugybės nuotraukų fonu.
Adresas: 35 Rue du Chevalier de la Barre, 75018 Paris
La Madeleine. Napoleono Bonaparto pastatyta šventykla, skirta pažymėti jo armijų šlovei, į bažnyčią paversta 1845 metais. Senovės Romą ir Senovės Graikiją primenanti bažnyčia puikuojasi daugybe meno kūrinių.
Adresas: Place de la Madeleine, 75008 Paris
The Saint Jean Baptiste Church of Belleville. Tai – panaši į Noterdamą bažnyčia. Taip pat gotikinio stiliaus architektūros šedevras yra toliau nuo turistinių maršrutų, tad tiks tiems, kuriems patinka mėgautis lankytinais objektais be šurmulio. Čia galima pajusti tikrą paryžietišką dvasią.
Adresas: 139 Rue de Belleville, 75019 Paris
Grande Mosque. Norintiems aplankyti ir kitų tikėjimų šventyklas, rekomenduojama apsilankyti šioje įspūdingoje mečetėje. Ji yra didžiausia Prancūzijoje ir antra pagal dydį Europoje. Čia sutalpinta daugybė istorinio paveldo. Ji buvo pastatyta po Pirmojo Pasaulinio karo kaip Prancūzijos dėkingumo musulmonų kariams, ženklas. Čia Holokausto metu buvo gelbėjami žydai, jiems suteikiant musulmonų tapatybės sertifikatus. Ir, be abejo, čia pagal tradicijas rengiasi ir meldžiasi daug vietinių musulmonų, tad lankantis čia būtina gerbti vietines tradicijas.
Adresas: 2bis Place du Puits de l'Ermite