Metro Atėnuose kaip kokia laiko mašina mane per 15 minučių perkėlė ten, kur net ne kiekvienas Atėnų gyventojas yra buvęs – daug kas bijo ir nenori to pamatyti. Aš atvažiavau į truputėlį kitą pasaulį – išlipau Eleono stotyje. Tai yra Atėnų rajonas, kuris garsėja emigrantais, netvarka.
Vieną kartą per savaitę, sekmadieniais, čia veikia unikalus turgus, į kurį, iš tikrųjų, nerekomenduoju jums vykti. Šitas turgus nėra pati saugiausia vieta Atėnuose, netgi išlipus iš metro vaizdas čia yra kitoks. Grafičiais išpaišytos tvoros, benamiai buriasi su vežimėliais, vyksta kažkokia prekyba – atmosfera savotiška. Man šiek tiek primena Los Andželą, kur labai daug benamių, tai čia yra kažkas panašaus.
Pristatau jums vietą pavadinimu „gipsy market“ – išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų romų turgus. Kitas šios vietovės pavadinimas yra vagių turgus. Nereikėtų to suvesti rasistiškai – tai nėra susiję su tautybe – labiau su tuo, ką šiame turguje parduoda.
Vagių turgus todėl, kad kalbama, jog į šitą turgų suvažiuoja vogtos prekės iš visos Europos. Pavyzdžiui, jeigu jūs gyvenate Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, ir vagys apiplėšė jūsų butą, jūs kreipėtės į policiją, bet jūsų daiktų neranda, didelė tikimybė, kad visi vogti daiktai atvažiavo į šį turgų ir jais šiuo metu kažkas prekiauja.
Jau esu šiame turguje buvęs ir ką labiausiai prisimenu yra tai, kad čia dirbantys žmonės nenori būti nufotografuoti ar nufilmuoti. Dauguma pardavėjų slepiasi, dangstosi, nes daugelis yra stipriai prisidirbę ar net ieškomi policijos.
Įdomiausia tai, kad šis turgus nėra sudėliotas tvarkingai, kažkokiomis sekcijomis, viskas yra išsimėtę kaip po atskirą miestą, kur reikia landžioti tarp sandėlių ar gamyklų, įvairiuose užkambariuose yra pardavėjai, kurie parduoda absoliučiai viską. Visi kas ką turi, tas tą ir parduoda – jaučiasi, kad čia yra daiktai su istorija. O pardavėjai čia atvažiuoja iš visos Europos.
Tarp daugybės tokių į krūvas sumestų daiktų yra ir specializuotų pardavėjų, kurie dažniausiai pardavinėja vogtus daiktus, pavyzdžiui, papuošalus, grandinėles ar laikrodžius. Tokie pardavėjai, kurie prekiauja vogtais daiktais, iš karto dengiasi, neleidžia jų rodyti.
Labai daug daiktų į šį turgų atvažiuoja iš mirusių žmonių namų. Galima rasti plaukų džiovintuvą, mažą lygintuvą, vienkartinį fotoaparatą, skutiklį, žiebtuvėlį, senų nuotraukų. Tiesą sakant, jaučiuosi keistai, tarsi įsiveržęs į asmeninę žmogaus erdvę.
Ant daiktų kainų nėra, tačiau daugiausia pardavėjai tokiose vietose žiūri į pirkėją ir už kiek jis maždaug galėtų pirkti. Jei pirkėjo drabužiai atrodo gražiai, tada pardavėjas ima daugiau, jeigu pirkėjas atrodo paprasčiau, tada ima mažiau. Įdomiausia, kad niekas prekių atrankos nedarė. Niekas jų neišvalė ir neparuošė, todėl kai kurių daiktų būklė tiesiog apgailėtina.
Kaip matote, visai kitas pasaulis, apie kurį daugelis atvykusių į Atėnų centrą netgi neįsivaizduoja, bet noriu priminti vieną smulkmeną. Šis turgus nuo garsiojo Atėnų Akropolio yra nutolęs tik dviem metro stotelėmis arba 15 minučių. Tik tiek mus skiria nuo istorinio, gražaus, turistinio Atėnų miesto iki šitos vagių surinkto šlamšto turgavietės.
Vietelė tikrai ne iš jaukiausių, sugrįžti čia dažnai nesinori, tačiau pamatyti tikrai įdomu. Net man pačiam yra sunku patikėti tuo, kas čia vyksta.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
Straipsnį parengė Justina Klasauskaitė.