Išsikviečiau vandens taksi, kuris turėtų atplaukti ir mane iš miesto centro perkelti toliau, kur gyventi turbūt tris kartus pigiau. Finansiškai tai labai apsimoka, taip daro tūkstančiai turistų iš viso pasaulio.
Paskutinis labai brangus dalykas, kurį nusprendžiau sau leisti šioje kelionėje – plaukiojantis taksi. Daug kas man rekomendavo juo naudotis ir visur plaukioti, bet, kai sužinojau vieno tokio prasiplaukimo kainą, kažkaip vis nedrįsdavau. Visą laiką atrodė, kad neverta, ir geriau visur nueisiu pėsčiomis. Visgi dabar jau reikia pajudėti su lagaminais, o tai Venecijos centre nėra itin patogu.
Vandens taksi man kainuos 90 eurų, kelionė truks 15 minučių. Visada galvojau, kaip atrodo vandens taksi – jie atrodo prabangiai. Odinė sofa, mediena – visai neblogai, toks turtuolių reikalas. Neįsivaizduoju, kaip tokiu taksi plaukioti dažnai. Yra žmonių, kurie taip į kiekvieną restoraną ar muziejų plaukia.
Liūdna akimirka – paliekame miesto centrą, nes per brangu jame gyventi, reikia keltis į užmiestį. Galiu pasakyti, kad, lyginant plaukimą autobusu ir taksi, yra du visiškai skirtingi pasauliai. Kai plauki autobusu, tas stumdymasis, balaganas tikrai išvargina, o taksi yra taksi, žymiai paprasčiau viskas.
Persikėlėme į priemiestį, kuris vadinasi Mestre. Gali būti, kad jis jums visai negirdėtas ir nematytas, tačiau labai dažnai, kai ieškosite viešbučio Venecijoje, pasiūlymuose iškris daugybė variantų su prierašu, jog gyvensite būtent čia. Kitaip sakant, Mestre – pigioji Venecijos dalis. Kodėl ji pigesnė? Nes čia viskas kitaip.
Pirmas ir svarbiausias dalykas, kuris čia krenta į akis, palyginus su Venecija – gatvėse žymiai tuščiau bei ramiau. Nėra minios turistų, vietinių gyventojų – čia visada ramybė. Tai yra tarsi miestas-sanatorija. Jei atostogaujate Venecijoje ir ima skaudėti galvą nuo žmonių, galite nuo viso to pabėgti čia. Kavinėse yra vietos, gatvėse nereikia kovoti dėl takelio, eini laisvai ir niekas netrukdo. Po viso chaoso čia taip gera.
Kadangi Venecija garsėja savo aikštėmis ir fontanais, Mestre irgi nenusileidžia – turi savo pasididžiavimą – centrinį fontaną pagrindinėje aikštėje. Jis nėra toks senovinis bei įspūdingas kaip Venecijoje, bet gyventojai vis tiek juo labai didžiuojasi.
Čia bet kokiu atveju yra tūkstančiai Venecijos turistų, todėl verslininkai suprato, kad reikia pasinaudoti situacija ir uždirbti iš čia atvykstančių žmonių – atidaryti jiems kuo daugiau įstaigų, kur galėtų išleisti pinigų: kavinės, parduotuvės, bariukai.
Tiesiai šviesiai sakau – Venecijoje ledainės yra kažkoks prakeiksmas. Ten, kur ledai, ten ir eilės – ypač prie gerųjų ledainių. O štai čia prie geriausios ledainės žmonių beveik nėra. Svarbiausia, ką noriu pasakyti, kad ši ledainė nė kiek nenusileidžia toms Venecijoje. Dar vienas privalumas – čia ledų negaili, porcija tokia, kad sunku išlaikyti rankoje.
Vis tik geriausia dalis yra didžiulis viešbučių pasirinkimas Mestre miestelio ribose. Čia jų yra nuo didelių, priklausančių garsiems tinklams, iki visai mažyčių, kuriuos valdo vietinės šeimos.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
