Tai bus kelių dalių pasakojimas apie tai, kaip vakarinėje Ukrainos dalyje, prie pat sienos su Lenkija esančiame Lvove švęsti gyvenimą ir neišleisti daug pinigų. O svarbiausia – kokių ypatingų restoranų ir barų ten galima surasti.
Pirmoji reportažo dalis – geriausi Lvovo restoranai
Nukeliauji į Lvovą, pasirenki geriausią restoraną, atsiverti meniu ir užsisakinėji viską iš eilės, net nežiūrėdamas į kainas. Maistas bus skanus ir jo bus daug, o sąskaita mažytė, kaip su kokia 50 proc. nuolaida Lietuvoje, – štai tokį gandą man lygiai prieš metus paskleidė vienas bičiulis, be proto mėgstantis Ukrainą ir jos miestus. Nuo tada ir svajojau pamatyti, koks gi tas Lvovas, ar tikrai toks pigus ir geras.
Net mano tėvai, kurie šiaip jau nėra dideli restoranų maniakai, nukeliavo į Lvovą ir kiekvieną dieną lankė vis kitas maitinimo įstaigas ir vis rašė man žinutes, kaip ten nuostabu. Labiausiai juos nustebino ne maistas ir kainos, o tai, kad daugelis vietų teminės, su specialia savo programa. Ne tik, kad pavalgai, bet ir sudalyvauji. Kitaip sakant – prie pietų ar vakarienės lėkštės gauni šiek tiek šou programos.
Aplankyti šį Ukrainos miestą ragina ir taupiems keliautojams palankios skrydžių kainos. Štai neseniai šia kryptimi pradėjusi skraidyti kompanija „Airbaltic“ bilietus į Lvovą gegužės mėnesį siūlo už 58 eurus. Aš pasirinkau savaitgalio išvyka – ten nuvykau vėlų penktadienio vakarą, o sugrįžau ankstyvą antradienio rytą.
Žinau, kad kai kuriuos keliautojus Ukraina erzina, atseit joje užsiliko daug sovietizmo, daug to, ko Lietuvoje metų metus stengėmės atsikratyti. Taip, Kijeve ir Odesoje to mentaliteto, ir šiek tiek grubokos aptarnavimo kultūros yra nemažai. Tačiau Lvovas kitoks, Lvovas yra žymiai labiau europietiškas, modernesnis ir vietiniai žmonės jame kitokie.
Pirmas dalykas, ką tikrai pastebi kiekvienas – tai Lvovo gyventojai patys labai nenori būti lyginami su Rusija ir rusais. Tą pajausite visur, ypač valgymo vietose. Kai kurių koncepcija tuo ir paremta – tiesiai šviesiai prie durų pasakoma, kad pvz. maskviečiai yra nepageidaujami. Sunku įsivaizduoti kaip jaučiasi turistas rusas netyčia užsukęs į tokį restoraną, labai viliuosi, kad kokie nors baisūs konfliktai nekyla. Na, bet tautinė diskriminacija ten tikrai labai ryški.
Net kai kuriuose kelionių leidiniuose rašoma, kad būtent šiame mieste nereikėtų kalbėti rusiškai. Jeigu nemokate ukrainietiškai (o tikriausiai nemokate), rekomenduojama rinktis lenkų arba anglų kalbas. Patikėjau šia rekomendacija, ir tikrai bandžiau būti anglakalbiu.
Bet deja, parduotuvėse, taksi, daugelyje maitinimo vietų – tai labai sudėtinga. Imu kalbėti rusiškai – jie irgi spyriojasi. Dažniausiai tada puola klausti: o iš kur aš esu? Ir kai pasakau: Litva, Lithuania (rusiškai ir angliškai – Lietuva), jie plačiai nusišypso, numoja ranka ir mielai ima tarti rusiškus žodžius. Tikriausiai kitokia reakcija būtų, jeigu sakyčiau, kad atvykau iš Novosibirsko ar Kazanės. Kalbėti rusiškai vietiniams daug paprasčiau, nors patys to labai nenori pripažinti. Kad tie, su kuriais bendravau, jaustųsi kiek geriau, rusiškus žodžius tardavau su ryškiu akcentu, tarsi atvykau iš anglakalbės šalies.
Bet jeigu mokate lenkiškai – rinkitės šią kalbą, ji atvers visas duris. Lenkų kalbą čia moka jeigu ne kiekvienas, tai kas antras.
Lvovas neretai yra pristatomas kaip Ukrainos kultūros ir kulinarinio turizmo sostinė. Taip pat sakoma, kad jis elegantiškiausias ir draugiškiausias turistams. Beje, kainos čia mažesnės nei sostinėje Kijeve, nors veiklos ne ką mažiau, o ir aptarnavimo kokybė bei pasirinkimas tiesiog puikūs.
Pasak pačių ukrainiečių, čia yra daugiausia restoranų pasaulyje žmogui – 15 000 maitinimo vietų – 735 000 gyventojams. Deja, pasauliniuose reitinguose ir topuose apie tai nieko nerašoma. Bet gal Lvovas tiesiog per mažas, arba jis dar nepastebėtas tų, kurie sudarinėja tokius sąrašus ir dalija titulus.
Dar kai kurie ukrainiečiai sako, kad Lvovo miestas turi geriausią kvapą ir skonį Europoje. Būtent tai Lvovui pelnė ir „mažojo Paryžiaus Ukrainoje“ vardą. Kaip Paryžius, tik truputį kitaip ir ženkliai pigiau.
Sočiai pavalgyti čia galima vos už kelis eurus. Pavyzdžiui, radau vieną užeigą, kurioje sumuštinis kainuoja 17 euro centų, kotletas 40 euro centų, barščiai ir vištienos sultinys apie 25 euro centus. Bet į rekomendacijų sąrašą šio taško neįtrauksiu, vieta nepasirodė patraukli ir nemanau, kad dėl jos verta gaišti laiką. Vietos, kurias jums atrinkau – kiek brangesnės, bet pažadu, visose jose galite sočiai pavalgyti mažiau nei už 10 eurų, į kainą įskaičiuojant ir gėrimus.
Restoranas kariniame bunkeryje – „Kryivka“
Savo rekomenduojamų restoranų Lvove sąrašą noriu pradėti būtent nuo tokios vietos, kur turistai iš Rusijos yra nepageidaujami, o atvykėliai iš Lietuvos tiesiog garbinami. Bent jau taip sako prie durų stovintis ginkluotas karys.
Tam, kad užeitumėte vidun, jums reikės slaptažodžio. Pirmiausia tas jau mano minėtas sargybinis su ginklu ant peties įtariai nužiūrės jus. Gali paklausti, ko čia atėjote, gali bandyti provokuoti. O tada ištars raktinę frazę „Slava Ukrayini“ (šlovė Ukrainai – liet.), jeigu norite praeiti – sakykite jam „Heroyam Slava“ (šlovė didvyriams – liet.).
Patariama išmokti atsakymą, kad galėtumėte iš karto įsijausti į intriguojančią ir unikalią atmosferą. Šis restoranas – tai buvęs Ukrainos partizanų bunkeris. Tad viskas čia susiję su karo tematika ir ukrainiečių meile Ukrainai.
Pirmiausia pateksite tik į mažą sargybinio patalpėlę, kur jūsų klausinės, kokiu tikslu atvykote. Dažniausiai, bet ne visada – jis įpila vietinės degtinės stikliuką ir kiekvienam liepia išgerti. Atseit tai specialus preparatas, kuris kenksmingas tik atvykėliams iš Maskvos. Sargybinis iškart įspėja, kad jeigu atvykote iš Rusijos sostinės, po šio gėrimo – pakratysite kojas. O jeigu iš kitur – viskas jums bus gerai.
Už prašymą nusifotografuoti kartu su apsauginiu jis gali jūsų paprašyti kyšio. Būkite malonūs, patenkinkite pareigūno prašymą, duokite jam 20 grivinų – tai bus kiek daugiau nei 60 euro centų.
Neišsigąskite, visas „Kryivka“ personalas vilki karines uniformas ir nešiojasi ginklus. Kartais bunkerio viduje girdysi šaudymo garsai, vyksta kariniai reidai, kurių metu ieškoma maskviečių. Beje, pavalgyti susirinkusiems svečiams taip pat siūloma galimybė pašaudyti oriniais šoviniais į lubas iš skirtingų Antrojo pasaulinio karo ginklų.
Meniu dizainas „Kryivka“ restorane – lyg propagandinio laikraščio. Maistas – tradicinis, ukrainietiškas. Barščiai, kotletai, grikių košė, troškinta mėsa, raugintos daržovės. Įdomiausia tai, kad jis patiekiamas metaliniuose induose, kaip tikriems kareiviams.
Patikėkite manimi, ramiai pavalgyti čia tikrai nepavyks. Pavyzdžiui, tuo metu, kai lankiausi aš – tiesiog dingo elektra. Ir ne penkioms minutėms, o visam pusvalandžiui. Iš pradžių galvojome, kad tai kažkoks gedimas, bet paaiškėjo, kad tai įprastos programos dalis. Jos metu sargybiniai net tikrino susirinkusių žmonių pasus. Kažkas ėmė dainuoti, kažkas šūkauti. Sunkiausia užduotis – valgyti nieko nematant arba viena ranka pasišviečiant mobiliuoju telefonu.
Restorano internetiniame puslapyje teigiama, kad „Kryivka“ yra lankomiausias Europos restoranas, kuriame apsilanko apie milijoną žmonių per metus. Kitur rašoma, kad tai „vienas iš lankomiausių“ Europos restoranų.
„Kryivka“ kainos: barščiai su džiovintais grybais, koldūnai su vyšniomis, bulvyniai blynai čia kainuoja apie 2 eurus. Vienas brangiausių patiekalų meniu – sultinga kalakuto šlaunelė su garnyru – ji kainuoja 5 eurus.
Restoranas „Kryivka“ dirba 24 valandas per parą.
Adresas: Rynok Square 14, Lvovas.
Lašinių mėgėjų rojus „Salo“
Ar galite patikėti, kad kažkas pasaulyje gamina ir valgo sušius iš lašinių? Japonai tai pamatę tikriausiai gautų širdies priepuolį. O Lvove – tai visiškai normalu. Čia veikia specializuotas, tam skirtas restoranas „Salo“ (lašiniai – liet.). Kitaip sakant – tikras lašinių rojus, visomis jų formomis.
Iš dalies tai restoranas, iš dalies – modernaus meno galerija, kuri net turi atskirą pavadinimą „Salo Art Museum“. Ateinate ne tik valgyti, bet ir pasikultūrinti. Dviguba nauda.
Vos žengsite pro duris – pateksite į lašinių pasaulį, vien tik jie visur aplink. Čia kiaulės riebalų tematika eksponuojamos nuotraukos, skulptūros, paveikslai ir kiti meno objektai. Jeigu nežinojote, pasirodo ši medžiaga puikiai tinka skulptūros menui. Štai jums pavyzdžiai: „Gogolio nosis“, „Budos ranka“, „Merlin Monro lūpos“ ir „Van Gogo ausis“ – viskas pagaminti iš riebalų. Skelbiama, kad šie meno „šedevrai“ buvo kuriami pasitelkus net 30 šiuolaikinių Ukrainos menininkų. Valandų valandas jie drožinėjo, tirpdė ir kitaip apdirbinėjo lašinius.
Beje, lašininė širdis, kuri puikuojasi specialiame stikliniame inde, kur palaikoma optimali temperatūra – tai žmogaus širdies kopija, įrašyta į Ukrainos rekordų knygą.
Bet ne menas restorane „Salo“ svarbiausia, o maistas iš lašinių. Bent jau mane labiausiai šokiravo iš jų vyniojami ir dėliojami sušiai. Kaip koks paranormalus reiškinys, apie kurį beje, prieš dešimt metų esu skaitęs lietuvių išleistoje knygoje „Eastern European Sushi“. Tik ten jie buvo išgalvoti, specialiai dizainerių sudėlioti. O štai čia tikri, tokie, kuriuos galima paragauti.
Vienas variantas: storas lašinys, raugintas agurkėlis, rūkytas kumpelis ir juoda duona. Viskas susukta. Kitas pasiūlymas: lašinių suktinukas su raugintais kopūstais ir krienais. Na ir daug panašių variacijų. Atrodo juokingai, gana neblogai. Bet skonis... Na, nesu didelis lašinių mėgėjas, gal todėl man nelabai patiko.
Jeigu sušių nevalgote – atskiras meniu rimtųjų patiekalų. Pavyzdžiui, šonkauliukai. Jie patiekiami su milžinišku sluoksnių lašinių, tiesiog plaukia riebaluose. Garnyrui taukuose keptos bulvės ir raugintos daržovės. Bet pats svarbiausias priedas prie šonkaulių – tai iš lašinių meniškai nulipdytos ar išskutinėtos moteriškos krūtys. Nuo garuojančio patiekalo jos tirpsta, ir galiausiai subliūkšta, tampa kaip papildomas pagardas jūsų valgiui. Kiti šio meniu patiekalai taip pat su lašinių „skulptūrėlėmis“. Galite užsisakyti koldūnų su mėsa, o šalia jų gausite milžinišką iš lašinių pagamintą vyrišką lytinį organą.
Iš viso restorane yra 35 būdai paragauti lašinių ir net 40 rūšių degtinės. Nes būtent ja ukrainiečiai dažniausiai nuplauna taukus. Nepykit, gerbiamas Veryga, yra kaip yra. Tokie jų įpročiai.
Restoranas „Salo“ dirba kiekvieną dieną, nuo vidurdienio iki vidurnakčio.
Adresas: Svobody Ave. 6/8, Lvovas.
Restoranas su 90 procentų nuolaida – „The Most Expensive Galician Restaurant“
Šios pastraipos pabaigoje rasite restorano adresą. Pakilkite į antrą aukštą ir belskite į pirmas duris kairėje pusėje. Jas atidarys pusamžis vyras, apsirengęs chalatu, rankose laikantis metalinį dubenį su bulvėmis, kurias tik ką skuto. Tas vyras ne pačiu maloniausiu balsu paklaus jūsų – ko trukdote jo ramybę. Tik neišsigąskite. Pasiprašykite vidun, nebijokite to vyro. Užeikite, apsidairykite.
Tai, ką išvysite – tipinis sovietmečio butas, rusiškai vadinamas „komunalke“. Vaizdelis liūdnas, bet taip jau gyveno milijonai tarybinių piliečių. Su tuo vyru galite pakalbėti apie tuos laikus. Bet tai nėra būtina. Galite iškart prašyti apžiūrėti jo kambarius. Ir štai tada, už vienų durų rasite pasislėpusį labai prabangų restoraną. Tiesiog įspūdingo interjero.
O sakyti tai ir reikia, kad norite tos milžiniškos nuolaidos. Padavėjas gali ginčytis, bet jūs derėkitės, pasitelkite savo fantaziją. Tos derybos dažnai būna labai juokingos. Tiesa, net ir už tą kainą su nuolaida gausite aukštos klasės aptarnavimą ir tikrai skanų maistą. Dar vienas būdas gauti nuolaidai – su savimi turėti specialią, turistinę kortelę, kurią duoda turizmo centre, arba kai kuriuose viešbučiuose. Atkišate kortelę ir reikalaujate, kad kainą sumažėtų visais 90 procentų. Nesijaudinkite, tai tikrai įvyks.
Beje, restorano pavadinimas niekaip nesusijęs su Ispanijos regionu Galisija, kaip dauguma atvykėlių galvoja. Su šia Viduržemio jūros valstybe nieko bendro. Galicija – tai istorinis Rytų Europos regionas, kurio teritorijai priklauso ir Lvovas. O šio regiono autentiškas maistas ir yra šio restorano pažiba.
Pastebėkite ir ant sienų kabančius masonų portretus ir daug senovinių relikvijų, kaip kokiame muziejuje. Priklausomai nuo paros laiko čia svečius linksmina muzikantai.
Prabangusis restoranas „The Most Expensive Galician Restaurant“
Adresas: Market Square 14 , Lvovas.
Šonkauliukų rūmai – „Arsenal“
Internete galima rasti daug komentarų, kad viešėdami Lvove keliautojai paragavo skaniausių pasaulyje šonkauliukų. Būtent patikėjęs tokiais atsiliepimais nukeliavau į specializuotą šonkaulių restoraną „Arsenal“. Įsikūręs istoriniame pastate – buvusiame ginklų sandėlyje – „Arsenal“ yra vienas populiariausių restoranų Lvove. Įsivaizduokite, milžinišką pilies menę, kurioje visi graužia mėsingus kauliukus. Vegetarai ten išeitų iš proto. Bet mėsos mėgėjai kaifuoja. 2017 metais „Arsenal“ buvo nominuotas „Salt“ nacionaliniuose geriausio Ukrainos restorano apdovanojimuose.
Kaip sako šio restorano mėgėjai, geriau vienas patiekalas, bet tikrai labai geras nei keliasdešimt puslapių patiekalų, iš kurių nė vienas neprivers žmonių ten sugrįžti. Meniu čia labai paprastas – tiesiog užsisakote kiaulės šonkaulius, jie siūlomi tik vienos rūšies. Parūkyti, glazūruoti ir gerai pakepti, iki paskrudimo. Ir tada prie jų renkatės įvairius priedus. Bulvių košę, salotas ir panašiai.
Vis dėlto, didžiausia įdomybė restorane yra tai, kad ten nėra jokių įrankių – viską tenka valgyti rankomis. Jei imsite tik šonkaulius – maža bėda. Tačiau jei ketinate valgyti salotas – linkiu didelės sėkmės. Beje, jokiais būdais neatsisakykite seilinuko, kurį jums pasiūlys padavėja. Jis būtinas, nes mėsytė sultinga, jos sultys visur bėga ir gali apgadinti jūsų drabužius.
Prie šio restorano durų dažniausiai stovi eilė mėsos mėgėjų. Savaitgaliais gali tekti palaukti net porą valandų, kad gautumėte staliuką, nes restoranas nepriima rezervacijų. Galinga šonkaulių porcija kainuoja 4,7 euro, užkandis arba garnyras – apie 2,3 eur.
Adresas: Pidvalna street 5, Lvovas.
Romantiškas sodas – „Baczewski“
Kanarėlės, pianinas, žiemos sodas pilnas augalų, šampanas – visą tai galima rasti vienoje vietoje, romantiškame „Baczewski“ restorane Lvove. Kai kurie šią vietą vadina gražiausiu slaptu sodu Lvove, o gal net ir visoje Ukrainoje. Sako, čia geriausia eiti ryte, kuomet pro langus sklinda magiška šviesa. Šioje vietoje kiekvieną rytą siūlo ne paprastus, o šventiškus pusryčius. Susimokėję keturis eurus atitinkančią sumą galite naudotis bufetu – valgyti kiek tik norite.
Pusryčių bufetas veikia nuo 8 val. iki 11 val. Tada valandai restoranas užsidaro, susitvarko ir pradeda veikti nuo vidurdienio. Prasideda pietūs, o vėliau vakarienė. Kainos kiek didesnės, bet tikrai nesikandžioja.
Grojant gyvai pianino muzikai šiame restorane tikrai norisi užsisėdėti, tačiau čia galioja pusantros valandos taisyklė – po tiek laiko pageidaujama, kad užleistumėte vietą kitiems norintiems apsilankyti įspūdingame sode.
„Baczewski“ įkurtas turtingos filantropų ir gurmanų šeimos garbei. 1924 metais Stephen von Baczewski, „J.A. Baczewski“ distilerijos, kuri buvo didžiausia Austrijos-Vengrijos imperijoje, savininkas, buvo paskirtas imperijos konsulu Lvove. Jis tapo vienu svarbiausių asmenų visame Galicijos regione.
Čia klestėjo ir Baczewski distilerija, kurią prasidėjus Antrajam pasauliniam karui sunaikino naciai. Vis dėlto, po karo ši vieta buvo atstatyta ir čia dabar veikia šis restoranas. Jame galima rasti 50 rūšių likerių ir aperityvų, pagamintų pagal senuosius šeimos receptus.
„Baczewski“ yra vienintelis restoranas Ukrainoje, tiekiantis tai, kas vadinama naująja Galicijos virtuve. Šefai čia studijuoja senuosius 18 ir 19 amžiaus receptus, juos tobulina, interpretuoja ir patiekia lankytojams.
Adresas: Shevska Street 8, Lvovas.
Šiuolaikinių hipsterių vieta – „Cukor“
Na ir pabaigai – rekomendacija tiems, kurie mėgsta savo maistą fotografuoti. Kavinėje-restoranėlyje „Cukor“ kiekvieną patiekalą ruošia taip, kad jis tiktų jūsų „Instagram“ profiliui papildyti. Kiaušinienės, sumuštiniai, mėsainiai, blyneliai, pyragai, arbatos ir kavos – viskas spalvota, apgalvota iki smulkiausių detalių. Šios vietos šūkis – pusryčiai visą dieną, nuo ryto iki vakaro.
Čia – tikras hipsterių rojus. Groja „indie“ stiliaus muzika iš viso pasaulio, o interjeras ir atmosfera suteikia įkvėpimo. Kava kainuoja apie eurą ir ją papildo be pabaigos. Gerkite nors ir visą dieną. Daug jaunų žmonių į „Cukor“ ateina ne tik pavalgyti, bet ir padirbėti arba net užmegzti naujų pažinčių.
Daugelis klientų čia puikiai tiktų žurnalų „gatvės stiliaus“ rubrikai. Sakoma, kad į „Cukor“ dažnai užsuka ir vietinės Lvovo įžymybės.
Adresas: Kryva Lypa Passage 3, Lvovas.