Laikas didžiajam, gražiajam žygiui Lofoteno salose į kalną, kurio pavadinimas yra Reinebringen. Išvertus iš norvegų kalbos, tai reiškia karalienės kalną.
„Pats žygis nėra labai lengvas, bet nėra ir sudėtingas. Visas sunkumas yra lipti laiptais. Norvegijos vyriausybė užsakė tokį projektą, kad būtų didesnis saugumas bei patogumas keliautojams, – sudėti laiptus iki pat viršaus.
Iš esmės, šis žygis tapo toks populiarus, jog reikėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad žmonės vieni kitų nenustumtų. Dėl to yra pastatyti tokie laiptai, o mūsų tikslas bus jais lipti“, – aiškina Bernardas.
Man reikia žinoti, ar čia dažnai nukrenta žmonės – Bernardas patvirtina, kad nedažnai, bet tokių atvejų yra buvę.
Pastatytas ženklas rodo, jog lipti į kalną nėra nepavojinga – galima paslysti ant akmenų ir nukristi, nusiridenti nuo kalno, ant tavęs gali užkristi akmenys. Mūsų laukia beveik 2 tūkst. laiptelių.
Jeigu čia tokie pirmieji žingsniai, aš nepažadu, kad pasieksiu viršūnę. Netikiu, jog žmonės ją pasiekia savo valia. Galiu bent pasidžiaugti, kad laiptai tikrai patogiai sudėti, tvarkingi.
Šitas kalnas staigiai tampa status, su kiekvienu žingsniu jauti, kaip kyli aukščiau ir aukščiau. Kadangi kelias vingiuotas, pabaigos nesimato – tik gali numanyti, kur ji bus. Nemeluosiu, yra akimirkų, kai norisi tiesiog pasiduoti. Ačiū Dievui, yra stotelių, kuriose galima prisėsti, pailsėti. Svarbiausia kopiant į tokius kalnus teisingai kvėpuoti ir tinkamai apsirengti.
Koks gražus vaizdas! Stovime prie skardžio, o tai ir pavojinga. Savo mamos aš čia neužvesčiau. Jei turi aukščio baimę, ji čia tikrai gali kirsti.
Mano profesionalus gidas buvo teisus – kalnas tikrai įveikiamas kiekvienam, jeigu tik susikaupi ir nustoji verkšlenti. Man taip pat pavyko.
Iš viršaus atsiveria daugybė salų, kurios sujungtos mažais tiltukais, požeminiais tuneliais. Matome viską gyvai – ne per droną ar televizijos ekraną. Bet pastebėkite – net šitoje vietoje nėra jokių atitvarų.
Baigiu savo ypatingą kelionę po salas, kurių niekada nepamiršiu. Kalnai, pakrantės, slėniai, keliai, nameliai – man net sunku pasakyti, kas patiko labiausiai. Tikriausiai visuma – tokia ypatinga, unikali, į nieką kitą nepanaši. Lofoteno salos yra vienintelės tokios, todėl visus, kas jas aplanko, priverčia įsimylėti.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
