Visi Lietuvoje žino, kad iš Uzbekistano pas mus į Lietuvą atvyksta šimtai praturtėti svajojančių darbininkų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose didesniuose mūsų šalies miestuose jie dirba statybose, restoranų virtuvėse, tampa tolimųjų reisų vairuotojais ar pavežėjais. Uzbekistaniečiams Lietuva – svajonių šalis, kaip lietuviams prieš 10–15 metų buvo Anglija ar Airija. Taip yra, nes Uzbekistane žmonės uždirba mažai, ten ir lietuvio, ir uzbeko akimis atlyginimai tragiški. Kai kurie mano kalbinti vietiniai pasakojo, jog dirbdami visą mėnesį savo šalyje tegauna 300–400 eurų.
O štai kainos parduotuvėse, kavinėse, pramogų vietose, viešbučiuose uzbekams atrodo labai didelės. Tuo metu mums, jau pradedantiems priprasti prie sukilusių Lietuvos kainų, Uzbekistane viskas rodosi vos ne penkis kartus pigiau.
Filmuodamas ten laidas apie įdomias šios šalies vietas, pagalvojau, kad lietuviams Uzbekistanas turėtų būti itin patrauklus. Net jeigu nenorite apžiūrinėti istorinių pastatų, nenorite gilintis į jų kultūrą, tingite keliauti iš miesto į miestą, ten derėtų nukeliauti tam, jog tiesiog sutaupytumėte. Praleisti savaitę ar dvi Uzbekistane kaip turistui yra pigiau nei gyventi įprastą gyvenimą Lietuvoje. Tai faktas, kurį jums patvirtins visi, kas lankėsi šioje šalyje.
Pradėkime nuo taksi paslaugų, kurios įžūliai pigios. Kiekvieną kartą važiuojant su Taškento, Samarkando ar Bucharos pavežėjais, kuriuos išsikviesdavau iš vietinėse apylinkėse populiarios programėlės „MyTaxi“, galvodavau, kad vairuotojai apsiskaičiavo. Važiuoji kokias 15–20 minučių, o už kelionę prašo 1,70 Eur. Važiuoji pusvalandį ar 40 minučių – už kelionę prašo iki 3 Eur. Brangiausiai sumokėjau 7 eurus, bet šita kelionė, rodos, tęsėsi kokią valandą. Važinėjome visur, su keletu sustojimų.
Tiesa, derėtų paminėti, kad Uzbekistano gatvėse galima sutikti ir daug nesąžiningų taksistų, kurie gaudo naivius turistus bei siūlo juos pavežti. Su tokiais geriau nesusidėti, nes jie mėgėjai paimti dvigubai. Todėl pavežėjai iš programėlės – tikras išsigelbėjimas nenorint permokėti.
Nudžiugino ir Uzbekistano viešbučių kainos. Rasti nakvynę dviem asmenims iki 50 Eur su pusryčiais – jokių problemų, variantų dešimtys. Kai kurie net siūlo porai pernakvoti už 20–30 Eur ir ryte pamaitina. Čia, jeigu viešbučiui taikote kažkokius grožio, saugumo ir švaros reikalavimus. Jei jums visai nesvarbu, kur miegoti – laisvai Uzbekistane galite rasti ir vietų už 10–15 Eur nakčiai, na, bet ten aš apsistoti nesiūlyčiau.
Itin maloniai nuteikia šios šalies maitinimo įstaigos. Jų, žinoma, yra įvairių, nuo paprastučių užkandinių iki prabanga tviskančių restoranų. Pavalgyti tradicinių mėsa prikimštų samsa bandelių (man jos labai primena kibinus) su arbata daug kur galite už 0,30–0,50 Euro centų, geresnėse ir populiaresnės vietose paims 0,70 Eur. Daug kur galima užsisakyti „dienos pietų kompleksą“, panašiai kaip ir Lietuvos kavinėse. Tik čia pas mus toks dviejų ar trijų patiekalų pavalgymas dažniausiai kainuoja 5–10 Eur ar dar daugiau, o štai Uzbekistano miestuose sriubos, salotų ir karštąjį patiekalą galite gauti už 2–3 Eur ir dar gėrimą pridės.
Jeigu norisi plovo, kuris yra šios šalies vizitinė kortelė ir pasididžiavimas, per dienos pietus sumokėsite nuo 2 iki 4 Eur, o svarbiausia – porcijos didžiulės, alkanas niekas nelieka. Vakarienė geruose restoranuose kainuoja nuo 7 Eur žmogui – į šią sumą įeina užkandis, karštasis, desertas ir taurė vyno. Tiesa, su alkoholiu ši šalis tikrai nedraugauja, daug kur jo tiesiog nėra.
Žinau, kad patys uzbekai su tuo nesutiktų (nes jie skundžiasi, kad šalyje labai brangu, bet mums, lietuviams, jų maisto prekių parduotuvės yra tikras rojus. Pripažįstu, jog pasirinkimas ten kur kas mažesnis, kuklesnis, be to, daug rusiškų produktų, kurių pirkti apskritai nerekomenduoju, nes mes, lietuviai, nepalaikome šalies agresorės. Bet nusipirkti pagrindinių dalykų – duonos, mėsos, pieno produktų, daržovių, vaisių, saldumynų – tikrai galima. Kai nueini prie kasos ir susimoki, atrodo, kad kasininkė susimaišė. Nepamenu, kada tiek mažai mokėjau už pilną maišą produktų.
Net Tailande, kuriame irgi pigu, man pasirodė žymiai brangiau. Turbūt todėl, jog turistiniuose Tailando miestuose parduotuvėse uždedamas specialus antkainis. Tuo metu Uzbekistane turistų mažai, todėl ir į juos orientuotų parduotuvių nemačiau.
Grįžkime prie kainų. Kai kurie produktai, lyginant su Lietuva, Taškente kainuoja beveik penkis kartus mažiau. Kai kurie keturis ar tris kartus pigiau.
Keliaujant, o ypač atostogaujant, juk norisi pramogų. Su vaikais nueiti į atrakcionų parką, apsilankyti tradiciniuose šokiuose ar teatre – kainos kaip pas mus prieš 10 metų. O kai kas ir visai nemokamai. Ką aš supratau keliaudamas po Uzbekistaną – tai, kad jie be galo mėgsta muzikinius fontanus. Jų pasirodymą stebėjau sostinėje Taškente ir kultūros sostinėje Samarkande, abi vietos – tikrai įspūdingos. Fontanai šiuolaikiniai, žiūrovų didelės minios ir visa tai – nemokama.
Vaikiški atrakcionai kainuoja nuo 1 iki 2 Eur, kai daug kur Europos šalyse už vieną pasivažinėjimą jau prašoma 6 ar net 10 Eur.
Uzbekistanas nėra pati įdomiausia ar gražiausia pasaulio šalis, tačiau tikrai turinti įspūdingų gamtos kampelių, istorinių reliktų, labai daug skanaus maisto. Ją aplankyti verta ir kuo greičiau, kol ten neprasidėjo masinis turizmas bei nepradėjo kilti kainos. Kol kas viešbučiai, taksistai, restoranininkai verkia, kad jiems trūksta klientų ir uždarbio. Tad kiekvieną svečią priima su šypsena bei džiaugsmu. O tai irgi prisideda prie malonaus įspūdžio lankant šią šalį.