Tai, kas šįryt dėjosi Vilniaus oro uoste, sunkiai suvokiama, tokių eilių nesu matęs per 15 savo aktyvaus keliavimo metų. Nuo 2008-ųjų esu nuolatinis sostinės oro uosto klientas, jame reguliariai apsilankantis kas savaitę ar dvi. Vien šį mėnesį lankiausi 4 kartus, tačiau nei rugsėjo pradžioje, nei prieš savaitę – praėjusį šeštadienį (rugsėjo 23 d.) – tiek žmonių, kiek rugsėjo 29-osios rytą, tikrai nebuvo.
„Chaosas, žmonės nežino, ką daryti“, – dūsavo šeima, stovėjusi ilgoje eilėje.
„Tokių dalykų Vilniuje niekada neteko matyti“, – piktinosi visuomenėje žinomas garsios Lietuvoje verslininkės buvęs vyras. Jo pokalbį su bičiuliu išgirdau netyčia, stovėdamas eilėje už jų, todėl ir įvardyti asmens negaliu. Būtų nekorektiška.
Nuo 5 iki 8 valandos ryto – net 14 skirtingų reisų į visas pasaulio puses. Vidutiniškai po 4–5 skrydžius per valandą. Akivaizdu, tiek gana nedideliam ir nelabai talpiam Vilniaus oro uostui yra gerokai per daug. Ar koridoriai per ankšti, ar darbuotojų per mažai, bet keleivių patikros vietoje veikla atrodė paralyžiuota. Laukiantys žmonės atrodė, švelniai tariant, sutrikę.
Atidžiai peržvelgiau oro uosto švieslentėse nurodytus reisus, bandžiau ieškoti atsakymo, kas galėjo šitaip sutrikdyti mūsų pagrindinį oro uostą. Bet ten nieko neįprasto nepamačiau. Nuo netolimų krypčių į Rygą, Varšuvą, Stokholmą, Kopenhagą iki lėktuvų, skrendančių į Enfidho kurortą Tunise, Kiprą, Londoną. Dar vis nesibaigė skrydžiai į lietuvių mėgstamiausia pasaulio vietą – Turkiją. Šį rytą beveik tuo pačiu metu į Antaliją iš Vilniaus pakilo trys skirtingi lėktuvai.
Kai vieno iš oro uosto darbuotojų paklausiau, kas čia vyksta, šis sakė, kad visi jo kolegos taip pat yra nustebę.
„Jau antrą dieną tokios eilės, mes nesuprantame, kas darosi. Spėliojame, kad tai dėl užsakomųjų reisų. Dar vis skrenda lėktuvai į Turkiją, tačiau jau pradėjo skristi ir į Egiptą. Per vieną rytą daug užsakomųjų, o jie dažniausiai būna pilni. Turkija plius Egiptas, štai jums ir rezultatas“, – svarstė keleivius į skrydžius registruojantis darbuotojas.
Oro uoste visą rytą per garsiakalbius skambėjo dešimtys vardų ir pavardžių, lietuviškų ir užsienietiškų, keleivius į lėktuvus taip kvietė antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojai. Ragino skubėti, paskui grasino, kad vyksta paskutinis kvietimas į skrydį ir nepasirodžius prie išvykimo vartų nespėjusių žmonių lagaminai bus iškrauti iš lėktuvo. Tai kartojosi kas kelias minutes.
„Viskas, tikrai nesuspėsime, reikia ieškoti naujo skrydžio“, – panikavo atostogauti į Dubrovniką Kroatijoje susiruošusi vilnietė Sandra su šeima.
Už galvos stvėrėsi kaunietė Jurga, ji su trimis persėdimais šiandien planavo pasiekti Čikagą JAV.
„Meldžiu jūsų, praleiskite, mes vėluojame išskristi“, – kitų eilėse strigusių keleivių meldė moteris.
Deja, ne visi laukiantieji buvo nusiteikę geranoriškai.
„Mes visi vėluojame, stovėkite ir laukite“, – šiai atšovė augalotas vyras.
„Nu tai ką, pamoka, kad ir į Vilniaus oro uostą reikia atvykti trimis valandomis anksčiau“, – replikavo eilėje laukianti kita moteris.
„Darykite ką nors, kas čia vyksta, po galais? Dirbkite greičiau, judinkitės“, – ant apsaugos darbuotojų burbuliavo šiaulietis Vytautas, anot kurio, tokios situacijos jis dar nematė nė viename pasaulio oro uoste.
Matyt, Vytautas nedaug keliauja, nes panašios eilės dažnai būna tiek Londone, tiek Amsterdame, Paryžiuje ir kituose didžiausiuose oro uostuose. Tik štai Vilniuje mes prie to visai nepratę.
Pagrindiniai mūsų šalies vartai į pasaulį penktadienio rytą tikrai priminė didžiuosius pasaulio oro uostus, tik didieji oro uostai būna žymiai didesni, o mažutis VNO (tokiu aviaciniu kodu žymimas Vilniaus oro uostas) – kaip perpildytas, braškantis sandėliukas. Vienu metu laukiantys žmonės net netilpo pro pagrindines duris, stovėjo, laukė tarpduryje.
Laukiantys keleiviai priekaištavo oro uosto valdžiai, kad ši nepaskiria pakankamo kiekio darbuotojų, kurie suteiktų deramą informaciją, padėtų vėluojantiems, neįgaliesiems, šeimoms su mažais kūdikiais. Tų, kas galėtų suteikti bet kokią informaciją, reikėjo gerokai paieškoti.
Dar vienas mane nustebinęs dalykas, kad šįryt eilė nusidriekė ne tik prie pagrindinių patikros vartų, bet ir prie greitosios patikros, kuri skirta verslo klasės keliautojams, taip pat Vilniaus oro uosto privilegijų kortelės turėtojams ir tiems, kas sumoka 6 eurus už galimybę greitai patekti be eilių. Deja, sistema šiandien neveikė. Ši eilė, nors ir žymiai trumpesnė, bet judėjo kur kas lėčiau nei pagrindinė. O žmonės, sumokėję už galimybę gretai patekti, jaudinosi, kad tie, kurie pinigų nemokėjo, juda greičiau.
Specialus, greitąją patikrą parduodantis aparatas buvo užgultas visą valandą nuo 5 iki 6 ryto. Nežinau, kiek įprastai jis parduoda, bet manau, jog šiandien galėjo sumušti rekordą.
Aš, laukdamas eilėje prie „greitosios patikros“, šiandien praleidau valandą ir būčiau stovėjęs dar ilgiau, bet, išgirdęs „paskutinį kvietimą“ į savo skrydį, prašiau žmonių mane praleisti. Šie sutiko, jų dėka aš spėjau išskristi.
Kiti keliautojai toje pačioje „greitosios patikros“ vietoje šįryt laukė ir 1:20 val. Bendrojoje eilėje stovėję keliautojai sakė, kad jų laukimo laikas buvo nuo 40 minučių iki valandos, tik vienas mano kalbintas žmogus sakė, jog laukia ilgiau nei valandą.
Juokinga, bet oro uoste veikia informacinė sistema – ekranuose nurodoma, kiek keleiviams teks laukti prie skirtingų mano prieš tai įvardytų patikrų. Šiandien ši sistema greičiausiai rodė „pieno riebumą“ arba kažką kita, tik neaišku, ką. Ekranuose visą rytą buvo skelbiama, kad laukimo laikas „greitosios patikros“ vietoje truks 3 minutes, bendrojoje eilėje – apie 13 minučių, vienu metu informacija buvo atnaujinta ir paskelbta, kad laukti teks 14 minučių. Deja, tai buvo melas.
Nesmagiausia šio pasakojimo dalis – daug žmonių išties nespėjo į savo skrydžius. Vien į lėktuvą 06:25 val., skridusį į Varšuvą, oro uoste dirbančių šaltinių teigimu, pavėlavo apie 10 keleivių. Keli žmonės skrido į verslo susitikimus, vienas žmogus nespėjo išskristi į laidotuves.
„Tai, kad šiandien sėdžiu lėktuve, laikau stebuklu“, – Vilniaus oro uoste susidariusią neeilinę situaciją komentavo vilnietė Indrė. Ji išskrido pas draugę į Frankfurtą.
Pasakojimo pabaigoje reikia priminti, kad į oro uostus rekomenduojama atvykti dvi ar net dvi su puse valandos prieš skrydį – tokį laiką rekomenduoja tiek patys oro uostai, tiek daugelis pasaulio avialinijų. Tai, kad Vilniuje ir kituose Lietuvos oro uostose patikros trukdavo 15–20 minučių, ilgą laiką buvo mūsų privalumas. Bet, atrodo, jog tie laikai baigėsi.
Oro uosto atstovai paaiškino, kas nutiko
Lietuvos oro uostų atstovai praneša, kad dėl pastaruoju metu sustiprintų tam tikrų aviacijos saugumo taikomų patikros procedūrų kai kuriais piko laikotarpiais Vilniaus oro uoste gali formuotis laukiančių keleivių eilės. Keleivių prašoma atvykti į oro uostą bent prieš 2 valandas iki skrydžio ir iš anksto turėti pasiruošus visus reikalingus skrydžio dokumentus.
Teigiama, kad šiems iššūkiams suvaldyti jau įgyvendinamos papildomos priemonės: aktyviai ieškoma papildomų aviacijos saugumo specialistų, šiuo metu terminaluose pagalbą ir papildomą informaciją suteikia samdomi konsultantai, artimiausiu metu terminaluose pradės darbuotis ir savanoriai konsultantai, taip pat perdėlioti procesai greitosios patikros zonoje, investuojama į tai, kad keleiviai gautų kuo daugiau informacijos pačiame išvykimo terminale apie galimus iššūkius piko laikotarpiais, gautų rekomendacijų.
Kaip sako atstovai, eilėms terminale įtakos turi ir faktas, kad aviacijos sezonas dar nėra pasibaigęs, – rugsėjį planuojamas tik 5 proc. mažesnis keleivių bendras skaičius nei rugpjūtį.
Anot oro uostų atstovų, aviacijos saugumo patikros procesą tiek pačiam keleiviui, tiek kitiems laukiantiems eilėje gali pagreitinti ir pačių keleivių pasiruošimas, todėl prašoma dar kartą pasidomėti rekomendacijomis bei draudžiamų daiktų sąrašu, atsižvelgti į šias rekomendacijas.
Teigiama, kad didžiausi keleivių pikai Vilniaus oro uoste įprastai susidaro tris kartus per parą: ryte nuo maždaug 4 iki 6 valandos ryto, vidurdienį nuo 11 iki 14 val. ir vakare nuo 17 iki maždaug 20 valandos.