Šiais laikais Narą visame pasaulyje žmonės labiausiai žino todėl, kad gatvėse bei parkuose gyvena mažieji japoniški elniukai. Būtent tuo tikslu, jog galėtų su jais susitikti, į Narą visi ir važiuoja. Mano rekomendacija – jei norite su elniukais turėti kuo artimesnį kontaktą, čia atvažiuoti reikėtų anksti ryte. Tokiu laiku dar nėra didelių turistų srautų. Mes atvykome 8 valandą ryto – gatvės kol kas tuščios, nesimato nei vietinių gyventojų, nei turistų.
Visas Naros miestas iš visų pusių yra apstatytas vairuotojams skirtais ženklais, kurie perspėja važiuoti atsargiai, nes bet kuriuo metu gali išlįsti elniukai.
Elniukus lengviausia surasti pagal tai, kur stovi specializuoti, jiems skirtų skanėstų pardavėjai. Jeigu tokį pamatai, vadinasi, kažkur čia pat šmirinėja ir elniai. Nupirkome du pakus elniukų sausainių – juos pardavinėja ant kiekvieno kampo. Paėjome du metrus į priekį ir jau matome pirmuosius elnius. To čia visi ir atvažiuoja.
Toliau keliaujame į pagrindinį Naros parką, kuriame gyvena visi elniai. Dabar jų prasidės gausybė. Skaičiuojama, kad iš viso šiame mieste gyvena 1,2 tūkst. elniukų. Maitinti juos nedraudžiama, tik tai reikia daryti protingai. Maistas yra masalas norint prisišaukti daugiau elnių.
Smagiausia, kad čia ne zoologijos sodas – tai yra visiška laisvė. Čia gyvūnai yra šeimininkai, jie būna, su kuo nori, patys ateina, išeina, niekas jų nereguliuoja. Žmonių elniukai nebijo, leidžiasi paglostomi.
Dar vienas ženklas, kurį galima pamatyti gatvėse, įspėja, kad elniai nėra tik draugiškas gyvūnas – nupieštos kelios situacijos, kas gali nutikti, jei gyvūnai bus nusiteikę priešiškai: gali įkasti, įspirti.
Pasiekėme pagrindinį Naros parką ir elnių namus. Maždaug po valandos, praleidus tiek laiko Naroje, elniukai tampa savaime suprantamu dalyku – galiausiai suvoki, kad jų čia daugybė ir prie kiekvieno neprieisi, nepamaitinsi.
Iš tiesų, šis kelias veda į kitą svarbią vietą Naroje – didžiąją šventyklą. Tai yra įspūdingas reikalas, kurį reikia pamatyti čia atvykus. Elniai gyvena ir prie pat šventyklos, o tai sudaro vaizdą, kurio turbūt niekur kitur pasaulyje nepamatysite.
Kokio mažumo atrodo žmonės ir kokio didumo yra šie vartai link šventyklos – vau. Sausainius elniukams verta išlaikyti iki pat šventyklos, nes čia galite pasidaryti gražiausią nuotrauką.
Praėjus dviem valandoms nuo mano atvykimo, situacija Naros mieste kardinaliai pasikeitė. Visa gatvė pilna žmonių, turistai tiesiog plūsta pamatyti elnių bei šventyklos. Tik tie, kas patingi anksčiau atsikelti, dažnai nusivilia Nara ir apie ją po to atsiliepia labai blogai. Jei internete ieškosite komentarų apie šią vietą, tikrai rasite visko.
Įdomu ir tai, kad įdienojus elniai tampa atsparūs sausainiams – jie jų nebenori ir prie žmonių nustoja eiti. Elniukams labiau ima rūpėti žolė, pasivaikščiojimai. Štai ką daro masinis turizmas.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
