Nuo liepos pradžios iš Vilniaus oro uosto ne tik buvo atnaujinta aibė mums jau įprastų ir pamėgtų krypčių į įvairius Europos miestus, bet atsirado ir naujų. Viena tokių – mano manymu išties vertas dėmesio miestas – Dubrovnikas, Kroatijoje. Kompanijos „Airbaltic“ lėktuvai ten pradėjo skraidyti du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais. Tad galima išvykti atostogų ne tik visai savaitei, bet ir savaitgaliui, jeigu neturite galimybių ilgam atitrūkti nuo savųjų reikalų.
Dubrovnike paskutinį kartą buvau prieš kokius 7-8 metus, kai Lietuvoj dar cirkuliavo litai. O ten nuskristi tuomet prireikė net ne vieno, o dviejų persėdimų. Buvo visos dienos kelionė, kaip į kokią Ameriką. Skridome iš Vilniaus į Prahą, iš Prahos į Zagrebą ir tik tada į Dubrovniką.
Galiu drąsiai sakyti, kad jau tada įsimylėjau šį piečiausioje Kroatijos dalyje esantį miestą, ant Adrijos jūros krantų. Nežinau nė vieno, kam nepatiko pasauliniu mastu visiškai unikalus Dubrovniko senamiestis. Jautiesi tarsi patekęs į kitą visatą. Ne veltui ten filmuojami istoriniai ir fantastiniai filmai bei serialai, pavyzdžiui, „Game of Thrones“.
Tada, pirmąjį kartą šis miestas man įsiminė dar ir todėl, kad išgąsdino kainos. Prisimenu, buteliukas „kokakolos“ kainavo 7 litus. Tais laikais mintyse visas kainas versdavau į litus. Bet dabar supratau, kad pavertus į eurus kainos neatrodo tokios kosminės, kaip galvojau. Tas pats buteliukas restorane kainuoja 2 eurus, ar vos vos daugiau. Tai yra tie patys 7 litai. Nėra be galo pigu, bet, kad dabar visur tokios kainos, todėl gąsdinausi be reikalo.
Maistas ir gėrimai ten kainuoja, kaip ir daugelyje Europos vietų. Tik atsiskaitinėjama Kroatijoje visai ne eurais, o kunomis – šios valstybės valiuta. Jas galite išsiimti iš oro uoste esančių bankomatų arba pasinaudoti keityklų paslaugomis.
Dubrovnikas tada ir dabar – atrodo kaip du skirtingi miestai. Pastatai tie patys, jūra ta pati, gatvės tos pačios, bet vaizdas visai kitas. Šis Kroatijos deimantas kelis pastaruosius dešimtmečius tiesiog duso nuo turistų skaičiaus, ypač vasaros mėnesiais. Miestas nėra didelis, labai norint jį visą galima išvaikščioti pėsčiomis, todėl prisipildo greit. Suskrenda lėktuvai, suplaukia kruiziniai laivai, suvažiuoja turistiniai autobusai – srautas buvo nenormalus. Dar prieš metus ten keliavo mano draugai ir skundėsi, kad viešbučiai perpildyti, nakvynės kainos kaip Romos ar Paryžiaus centre, o ir paslaugos gerokai užbrangintos.
Vietiniai verslininkai net nebando ginčytis, jie sutinka, kad naudojosi savo miesto populiarumu ir uždirbinėjo pinigus, kaip tik galėjo. Geriausia dalis yra tai, kad vis tiek visi važiavo ir atostogavo. Bet šiemet nutiko didelė nelaimė – kaip kai kurie juokauja - „ištiko koronavirusas“. Juokui čia žinoma ne vieta, nes kroatams norisi verkti. Jų deimantas – Dubrovnikas – tapo pustuštis. Judesio yra, viskas kaip ir dirba, bet toji situacija nė per nago juodimą neprimena to, kas buvo.
Tikslių paskaičiavimų dar nėra, bet paplūdimyje kavinę valdantis Ivanas spėlioja, kad dabar į jo miestą atvyksta aštuoniasdešimčia procentų mažiau turistų nei jų buvo pernai ar užpernai. Todėl iš darbo jis jau atleido papildomus, vasaros sezonui pasamdytus žmones. Vietoje dvylikos asmenų komandos, bare aptarnauja tik du. Jis ir vienas jaunesnis vaikinas. Krūvio vis tiek neužtenka, dalį darbo laiko sėdi ir žiūri į jūrą, bet užsidaryti ir išvis nedirbti Ivanas negali. Dabar verslas bent vos vos juda, o juk pajamų reikia, kad pramaitintų šeimą.
Merdinti Ivano kavinė tik vienas pavyzdys. Apie tai, kad ši vasara kitokia galima nuspręsti vos nusileidus tarptautiniame Dubrovniko oro uoste. Be mūsų lėktuvo ten buvo dar vienas, iš šalies sostinės Zagrebo. Ir viskas. Koridoriai visiškai tušti, kaip sakoma – ten švilpauja vėjai. Taksistai gaudantys išeinančius iš oro uosto nebekelia kainų – stebuklas. Jie jas mažina, kad tik tas atvykėlis važiuotų, kad tik nesirinktų autobuso ar kitų alternatyvų.
Nakvynės kainos Dubrovnike susitraukė trisdešimčia, o vietomis net penkiasdešimčia procentų. Todėl net ir taupesni poilsiautojai išgali užsisakyti nakvynę gerame viešbutyje ar net dar geriau – pasiimti privačią vilą. Naktis name su baseinu kainuoja nuo šimto eurų, o tokioje vietoje gali apsistoti bent keturi-penki ar net šeši žmonės. Jeigu norite dar pigiau – butai ar kambariai nuomojami už dvidešimt-trisdešimt eurų žmogui.
„Mums neliko kitos išeities, bandome vilioti turistus siūlydami tokias kainas, kokių tiesiog nebūna. Bet valgyti norime, mokesčius mokėti turime, todėl sukamės“, - sako Aleksandra, vilos nedideliame kaimelyje prie Dubrovniko savininkė.
Įvairias akcijas pasiūlė ir dideli viešbučiai – pas juos galima rasti nuolaidų ar ypatingų paketų, kurie leistų nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui, užsisakote tris naktis, o ketvirtą gaunate nemokamai. Arba užsisakote dviem žmonėms, o trečią vietą gaunate dovanų.
Be to, kad leidžia sutaupyti Dubrovniko verslininkai turistus pasitinka su dovanomis. Mane su bičiuliais vilos savininkė Dijana pasitikdama nustebino nupirkusi mums keturis autobusų bilietus, butelį vietinio vyno, butelį vietinio stipresnio gėrimo, o į šaldytuvą ji prikrovė pieno, limonadų, taip pat nupirko duonos, tepamų sūrelių, svetainėje sudėjo didžiulį dubenį šviežių vaisių. Paklausiau, ar ji visada taip sutinka klientus, Dijana šyptelėjo, kad mes jai ypatingi – pirmieji po karantino, todėl ji labai laiminga. Neslėpsiu, džiūgavome ir mes.
Labai nustebino visai naujas turistų viliojimo būdas, kurio ėmėsi įvairių Dubrovniko turistinių atrakcijų pardavėjai. Tai vyksta socialiniuose tinkluose. Vos žmogus įsideda nuotrauką į „Facebook“ ar „Instagram“, arba „Instagram stories“ penkiolikos sekundžių vaizdelį su pažymėta lokacija – tai kažkokiu būdu užfiksuoja aplinkiniai verslininkai ir ima tokiam turistui rašyti. „Tik tau siūlau penkiasdešimties procentų nuolaida plaukimui jachta, taip pat pridėsiu butelį vyno ir kilogramą braškių“, - rašė vienas. Kitas buvo dar dosnesnis, pridėjo pasivažinėjimą superautomobiliu „Tesla“, tai beje parodysiu artimiausioje savo laidoje „Orijaus kelionės“. Jeigu įprastai dvi valandos jachtoje po Dubrovniko apylinkes kainuoja 300-400 šimtai eurų keturiems asmenims – tai dabar kaina... 120 eurų. Stebuklas? Ne, tik bandymas gelbėtis iš liūdnos situacijos.
Tą patį daro ir įvairių ekskursijų organizatoriai, nuolaidas siūlo vietiniai muziejai, galerijos, pramogų vietos. „Taip bus visą vasarą, klube neliko įėjimo mokesčio“, - sako pašokti į vidų viliojantis agentas, anksčiau už įėjimą iš žmogaus imdavęs 10 eurų. Tačiau gėrimai ir užkandžiai klube neatpigo, kaip ir daugelis Dubrovniko kavinių bei restoranų jokių akcijų nedaro. Jeigu jau kas ateina – tegu susimoka, tiek, kiek visada. Beje, ne visos vietos apskritai atsidarė. Yra verslininkų, kurie padirbę porą dienų nusprendė šį sezoną praleisti, arba atsidaryti tik vėliau, kai matys, kad turistų ėmė daugėti.
Kol žmonių mažokai – visur, kur einate Dubrovnike jus sutiks išskėstomis rankomis, paklaus iš kur atvykote, iškart po to – ims domėtis, kokia koronaviruso situacija mūsų šalyje. „Pas mus labai saugu, pas mus viskas gerai, pakvieskite daugiau lietuvių“, - manęs prašė ne vienos kavinės darbuotojai.
Beje, net ir žmonės gatvėje išgirdę, kad esame turistai, vis kalbino ir domėjosi, kuriam laikui atvykome. Išgirdę, kad tik savaitgaliui prašė persigalvoti ir pasilikti ilgiau. „Dabar pas mus taip ramu, ko jums namo, pailsėkite bent savaitę“, - šmaikštavo ledus prieplaukoje parduodanti moteris.