Jeigu renkatės atostogas Turkijos Antalijos regione, t. y. Alanijos, Kemero, Sidės, Beleko kurortuose – pasiruoškite akistatai su turistais iš griežtu Vladimiro Putino kumščiu valdomos šalies. Rusai šiuo metu sudaro pagrindinį atvykstančių turistų srautą – tai tvirtina tarptautiniame Antalijos oro uoste dirbanti, atvykėlius iš užsienio šalių čia sutinkanti Alara. Na, nereikia net ir specialisto nuomonės, nes tai akivaizdu. Užtenka tik nusileisti čia bei išsilaipinti iš lėktuvo.
Sekmadienis, 7 valanda ryto. Per tris valandas čia nusileido ar netrukus leisis iš viso 17 lėktuvų iš Rusijos! 17, ponios ir ponai. Iš Maskvos Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostų, iš Sočio, iš Sankt Peterburgo, iš Ufos, iš Jekaterinburgo, iš Krasnojarsko, iš Tiumenės, iš Orenburgo ir iš Kazanės. Rusai visiški atvykimo į Antaliją lyderiai. Bet jie ne vieninteliai nori atostogų šiame Turkijos regione.
Tuo pat metu leidosi vienas lėktuvas iš Baltarusijos sostinės Minsko, trys lėktuvai iš mūsų draugės Lenkijos, keturi lėktuvai iš Vokietijos, po vieną lėktuvą iš Čekijos bei Makedonijos. Tarp jų ir vienas lėktuvas iš Lietuvos sostinės Vilniaus. Per vieną parą iš Lietuvos čia nusileidžia nuo keturių iki šešių lainerių. Tuo metu iš Rusijos – dešimtys sparnuotųjų transporto priemonių per parą.
Antalijos oro uostas dabar primena ne Turkiją, o Rusiją. Visur aplink čia skamba rusų kalba, ja šneka ne tik keliautojai, bet net ir darbuotojai. Tiek turkai, tiek specialiai darbui su svečiais iš Putino šalies įdarbinti vietos rusai. O ir visos informacinės lentelės trimis kalbomis: vietine (turkų), tarptautine (anglų) ir didžiausiam atvykėlių srautui skirta rusų. Oro uosto kavinės verčia savo meniu rusiškai, „Duty free“ parduotuvėse taip pat rusiški paaiškinimai. Na, kad jiems būtų patogu.
Kai mes nusileidome Antalijoje ir praėjome pasų patikrą, kitas žingsnis buvo eiti iki takelių su lagaminais. Žvilgtelėjau į ekraną, ten buvo nurodyta, kad lietuvių bagažas iš Vilniaus bus išduodamas ant 202 platformos. Ten ir nužingsniavau kartu su kitais keleiviais iš lietuviško lėktuvo. Kai priėjome prie platformos, ten jau būriavosi daug žmonių.
Oro uostose taip dažnai pasitaiko, ypač dideliuose. Vienu lagaminų išdavimo takeliu dalinasi kelių reisų atvykėliai. Taip ir šįkart nutiko. Ekrane nurodyta, kad bagažą čia pasiima keleiviai iš Vilniaus reiso, o taip pat ir tie, kas atvyko iš Maskvos Vnukovo oro uosto. Lietuviai ir rusai prie vieno takelio – va jums ir tiesioginė akistata, vos nusileidus.
Šalia to 202 takelio stovi vyras, uniformuotas, spėju, kad oro uosto darbuotojas, jis stebi lagaminų išdavimo procesą. Nesusilaikiau, sakau tam vyrui: „Ajajai, lietuviai su rusais nesutaria, o čia dabar ant vieno takelio visi.“ Angliškai pasakiau, bet tas vyras nesuprato. Rusiškai jis manęs perklausė: „Ką tu pasakei?“. Tada aš jam rusiškai išverčiau tą patį savo pastebėjimą. Tas darbuotojas didelio susidomėjimo neparodė: „Reikia draugiškai su visais.“
Atidžiai stebėjau savo lagaminus renkančius tautiečius, ar bus kokių nors reakcijų į šalia tą patį darančius rusus. Bet niekas jokių replikų, jokių pastebėjimų vieni kitiems neturėjo. Nors tarp atvykusių lietuvių buvo ir vaikinas su Ukrainos vėliava prisegta ant kuprinės. Rusai jam nieko nepasakė, o ir šis jų nelietė. Konflikto išvengta.
Jeigu mano žvitrios akys nemeluoja, lyg ir nepastebėjau keliautojų su Lietuvoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjusiais marškinėliais, ant kurių velniop siunčiamas rusų karinis laivas, o taip pat nesimatė ir marškinėlių su keiksmais, skirtais Rusijos lyderiui Putinui.
Kažin kas tada būtų, jei kuris nors lietuvis atostogauti vyktų šitaip pasirėdęs? Siūlyčiau Antalijos oro uostui tokiems atvejams, kai lietuviai ir vėl dalinsis vienu lagaminų takeliu su rusais, būti paruošus budinčią apsaugą. Tikrai žinau, kad ne kiekvienas mūsų tautietis gali ramiai praeiti pro Ukrainą niokojančios tautos atstovus.
Jeigu Turkijoje norite ramių atostogų, tol, kol būsite Antalijos regione, reikėtų susilaikyti nuo bet kokių galimų konfliktų, nes rusus sutiksite absoliučiai visur. Viešbučiuose, pramogų parkuose, kavinėse, parduotuvėse, ekskursijose. Tuo metu, kai Europos Sąjunga, JAV ir visos sąjungininkės pasakė rusams „Stop, pas mus atvykti negalite“, Turkija tapo jų užsienio šalimi numeris vienas.
Rusai naudojasi jungtimi per Stambulo oro uostą su visu pasauliu, jeigu tik užsigeidžia skristi kur nors toliau, kad ir į „uždraustąją“ Europą. Jie atostogauja Turkijoje, nes nei Italijoje, nei Ispanijoje, nei Graikijoje negali taip laisvai, kaip anksčiau. Yra išimčių, kai kurie susiveikia „Šengeno zonos“ vizą. Bet vis tik didžioji dauguma vasaros sezono metu sėdi Antalijos regiono miestuose.
Kalbinau kelionių organizatoriaus „Anex“ darbuotoją, kurią sutikau tame pačiame Antalijos oro uoste. Paklausiau jos, kurį kurortą rusai mėgsta labiausiai.
„Visus, vežame į visas Antalijos puses“, – pakomentavo man ji, kaip tik priiminėjusi turistus, atskridusius iš jau minėto Vnukovo oro uosto.
Kito kelionių organizatoriaus „Intourist“ atstovas, reguliuojantis atvykstančių į Antaliją keliautojų srautus ir skirstantis juos po įvairiausius regiono viešbučius, sako, kad didžiausios rusų meilės yra Alanijos bei Kemero miestai. Šiek tiek mažesnis srautas, anot jo, keliauja į Sidės kurortą.
Kelionių operatorių atstovų klausiau, ar tiesa, kad rusai ir ukrainiečiai šiuo laikotarpiu specialiai būna apgyvendinami skirtinguose viešbučiuose, jog tik nesusitiktų akis į akį. Visgi šie paneigė tokias kalbas. Atseit kiekviename kurorte yra po kelis tokius viešbučius, kurie taiko šią taisyklę, tačiau jų mažuma.
Didžioji dalis dirba kaip ir senais laikais, iki karo. T. y. juose gali apsistoti turistai iš visų pasaulio šalių netaikant jokių išimčių.
