Lusail rajonas yra pačiame Dohos pakraštyje – netgi, sakyčiau, tai – priemiestis. Pats naujausias, moderniausias, gražiausias miesto rajonas, kainavęs kosminius pinigus ir pastatytas specialiai 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatui. Šis rajonas buvo čempionato centras – širdžių širdis, čia virė visas gyvenimas, vyko rungtynės. Parodysiu, kaip rajonas atrodo dabar.
Esu prie garsiojo Lusail stadiono, kuriame vyko pagrindiniai futbolo čempionato mačai. Jis yra Kataro pasididžiavimas – didžiausias stadionas šalyje ir visuose Viduriniuose Rytuose. Dabar tas stadionas stovi pakankamai ramiai bei tuščiai. Prie jo yra tramvajaus stotelė, skirta atvažiuoti į rungtynes, bet dabar ji visiškai nenaudojama, niekam nereikalinga. Sakoma, kad laukiama geresnių laikų, kai rajone apsigyvens nauji žmonės, pradės virti gyvenimas.
Kol kas Kataras po pasaulio futbolo čempionato nepritraukė naujų gyventojų, verslų. Tokie rajonai, atsiradę po didelių renginių, pasaulyje nėra naujiena – visuose miestuose, kuriuose vyko olimpinės žaidynės ar futbolo čempionatai, rasite ką nors panašaus. Tačiau Doha išskirtinė tuo, kad čia pastatė ne šiaip daug naujų daugiabučių aplink stadioną – jie visiems giriasi, jog pastatė ateities rajoną.
Tiesą sakant, pagrindiniai čia užsukantys turistai yra futbolo gerbėjai, kurie nori pasižiūrėti į 80 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną ir pasivaikščioti aplink jį. Visgi labai daug kas nusivilia tuo, ką pamato, nes nėra ko slėpti – čia paprasčiausiai labai liūdna.
Pristatysiu jums pagrindinę rajono gatvę. Buvo planuota, kad čia vaikščios be galo daug turistų, buvo prigalvota daug gražių dalykų, bet niekas to nemato. Pastovėjau 15 minučių, nė vienas žmogus nėjo pro šalį.
Visi puikiai pažįsta greito maisto restoraną, kuriame įprastai pasaulyje būna daug žmonių – tik ne čia. Iš viso šiuo metu yra užimti du staliukai, visiška tuštuma.
Rajone yra ir maisto prekių parduotuvė – užėjus į ją, atrodo, kad esu privačioje parduotuvėje. Tokio apsipirkinėjimo turbūt dar nesu turėjęs. Nė vieno žmogaus nė prie vienos lentynos. Prekių pasirinkimas yra, bet, deja, nėra, kas jas pirktų. Patarčiau atėjus į tokią parduotuvę patikrinti prekių galiojimo laiką. Nežinau, kaip jie nebankrutuoja.
Daugumos įstaigų darbuotojai atvirai sako, kad atsidaro ir žino, jog per dieną nesulauks nė vieno kliento, bet dirbti vis tiek privalo. Savininkai tikisi, kad ateityje viskas ims gerėti. Investicijos didžiulės. Niekas nežino, kiek laiko užtruks, kol viskas čia užsikurs ir pradės klestėti.
Kavinės visiškai tuščios, o vieninteliai žmonės, kuriuos matome, yra darbuotojai. Pavyzdžiui, mergina valo grindis ir kodėl tą daro – dėl nieko. Sutikau valytoją, kuris kasdien praeina visą gatvę bei valo ją nuo dulkių. Dabar jis tvarko šiukšlių dėžes, nes viskas nuo šalia esančios dykumos pasidengia dulkių sluoksniu.
Jis labai stengiasi dirbti, tačiau ne dėl turistų, kurių beveik nėra, o dėl rajono valdžios, kuri labai kontroliuoja ir reikalauja, kad gatvės būtų preciziškai švarios.
Ateityje planuojama, kad rajonas ne tik bus apstatytas gražiais pastatais, bet ir žaliuos – bus daug augalų, gėlių, krūmų. Galima matyti, kaip po truputį šis projektas vykdomas – šiek tiek augalų jau yra.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.