Vis labiau lietuviai supranta, kad turizmo sezonas gali būti ne tik vasaros metu, bet ir žiemą, ypač tokiu laiku – prieš Kalėdas, kada visiems norisi grožio bei jaukumo. Svarbiausią metų šventę mūsų šalyje vis labiau išnaudojame komerciniais tikslais ir tai nėra nieko blogo. Pastebėkite, kiek gerų emocijų aplink, kokie visi laimingi.
Verslininkų pastangos nenueina veltui, žmonės pastebi ir įvertina specialiai jiems sukurtas pramogas bei dosniai už tai susimoka. Net įdomi detalė – pastebėkite, kad kalėdiniu laikotarpiu girdisi mažiau skundų dėl kainų. Lietuviai mielai naudojasi čiuožyklomis, apsipirkinėja kalėdinėse mugėse, išbando visokias kalėdines atrakcijas, tarp jų ir traukinius.
Kai Lietuvos miestai pas save smalsuolius bando pritraukti gražiausiai išpuoštomis kalėdinėmis eglutėmis, bendrovė „LTG Link“, valdanti po mūsų šalį kursuojančius traukinius, jau ketvirtus metus iš eilės siūlo važinėtis specialiais kalėdiniais reisais. Geležinkelininkai, pajautę, kad mūsų šalies žmonėms ši atrakcija labai patiko, šiemet pasiūlė kaip niekada daug skirtingų maršrutų: Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius–Trakai–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Mockava–Vilnius ir Vilnius–Ryga–Vilnius.
Perkant bilietus elektroninėje sistemoje, jie būna specialiai išskirti užrašu „kalėdinis“, o paspaudę informacinę ikonėlę, keliautojai gali rasti informaciją, kiek ir kurie vagonai yra papuošti. Vienuose traukiniuose žymėjimas nurodo, kad visi vagonai yra kalėdiniai, kituose rašoma, jog papuoštas tik vienas iš viso sąstato. O ir papuošimai šiek tiek skiriasi. Tad, jeigu vieną dieną važiuojate iš Vilniaus į Mockavą, pamatysite vienokį vaizdą, o iš Kauno į Vilnių – jau kitokį, nebent papulsite į tą patį traukinį – taip irgi gali būti.
Savo skiltyje norėdamas su jumis dalintis visomis su kelionėmis susijusiomis aktualijomis, nusprendžiau išbandyti du kalėdinius traukinius. Ir pirmas dalykas, ką pastebėjau – tai greitai tirpstantys bilietai, ypač artėjant savaitgaliui bei savaitgaliais. Darbo dienomis, pavyzdžiui, šią savaitę, į kalėdinį maršrutą jūs dar laisvai galite nusipirkti bilietus, kad ir rytojui.
Bet štai ateinančiam savaitgaliui laisvų vietų jau nebeliko. Matyt, tai susiję su tuo, kad šiuos traukinius itin mėgsta tėveliai su vaikais, o darbo dienomis jie dirba ir vaikų vėžinti negali. Daug kas tokią susidariusią situaciją sprendžia štai kaip: perka bilietus darbo dienomis kursuojančiais traukiniais, o vaikus į kelionę lydi seneliai. Pats tą mačiau, galiu patvirtinti.
Kuo skiriasi įprasta kelionė iš Vilniaus į Kauną nuo kelionės kalėdiniu traukiniu: visų pirma, tai keleivių sulaipinimo greitis. Žmonių srautas į vagonus lipa ženkliai lėčiau, tarsi priekyje būtų kažkokia kliūtis. Tai lengvai paaiškinama: nuo pirmos sekundės, vos tik keleivis patenka į žiemos pasaką ant bėgių, prasideda fotosesijos ir filmavimai. Koks 80 procentų važiuojančiųjų tokiais traukiniais nesikuklina bei puola džiūgauti, o tuo pačiu ir savo džiaugsmą nori įamžinti.
Tai labai natūralus dalykas pasaulyje, džiugu, kad ir pas mus Lietuvoje žmonės nustojo galvoti: „O ką kiti pagalvos?“, „Gal kvailai atrodau rodydamas tokį džiaugsmą?“. Tikra kvailystė norėti nuslėpti džiaugsmą! Visai nesvarbu, kiek jums metų, visai nesvarbu užimamas postas, niekas nesvarbu – jeigu tik kažkas patinka, jeigu tik džiugina, mėgaukitės, kiek telpa, darykitės asmenukes, filmuokite draugams ir giminėms. Nieko čia kvailo ir blogo, visame pasaulyje žmonės tai daro, tik tarp mūsų kukliųjų lietuvaičių būdavo kažkoks gėdos jausmas. Atrodo, jis pranyko. Bent jau šiuose traukiniuose.
Kita įdomi detalė yra tai, kad keliaujantys šventiniais reisais neapsiriboja vienu vagonu. Nors, kaip ir priklauso, žmonės turi konkrečias pagal bilietus jiems priskirtas vietas, daugelis nori pasmalsauti, todėl pereina per visą traukinį, patikrina, o kaip atrodo kiti vagonai, ar didelis tarp jų skirtumas. Todėl tokiuose traukiniuose tikrai žymiai daugiau judėjimo viduje, nei įprastai, tą jums patvirtintų visi keliaujantys.
Kalėdiniuose reisuose žymiai daugiau jaukumo ne tik dėl itin gerai parinktų, tarpusavyje suderintų dekoracijų gausos, bet ir dėl keliaujančių žmonių reakcijų, komentarų bei tarpusavio pašnekesių. Tai yra nuostabus dalykas! Tarpusavyje nepažįstami keleiviai vieni kitiems komentuoja eglišakius, apšvietimą, lipdukus ant lango, džiugiai dalinasi savo reakcijomis. Buvau liudininkas, kai porelė iš Lenkijos dviem lietuvėms merginoms aiškino tokių traukinių dar niekur niekada nematę: „Vien dėl tokio šventinio važiavimo verta atvykti į Lietuvą.“
Tuo, ką mato, sunkiai galėjo patikėti ir keliautojas iš Ispanijos. „Nežinojau, kad jūs taip stipriai švenčiate Kalėdas, kad net traukiniuose eglutes statote. Tai labai graži tradicija, tikrai gerai nuteikia. Net gailiuosi, jog kelionė tokia trumpa, tik valanda iki Kauno. Vykstu į oro uostą“, – sakė jis.
Fotosesiją prie traukinyje įrengtos eglutės darėsi ir turkas Mehmetas, kuris pabrėžė, kad pats Kalėdų nešvenčia, bet tokie papuošimai jam labai patinka.
„Net keista, kad bilietas buvo toks pigus, galvojau, jog aš gal ne ten papuoliau, paklausiau traukinio palydovės, ar tikrai į tą traukinį įsėdau – ji mane nuramino, kad viskas gerai“, – nuoširdžiai stebėjosi vyras.
Užsieniečio nuomone, mes, Lietuva, esame labai laiminga šalis, nes nebijome dekoracijoms naudoti daiktų, kuriuos laisvai keleiviai gali pasiimti su savimi.
„Pas jus čia sudėtos pagalvėlės, papuošalai, lagaminai – tai, kas niekaip nepritvirtinta. Turkijoje tai būtų neįmanoma – jeigu traukinyje kas nors sudėtų vertingus daiktus, jų greitai neliktų“, – pastebėjo Mehmetas.
Aš jam leptelėjau, kad tai yra gyvenimo mažoje šalyje privalumas – mes vieni kitais pasitikime. Pasakiau jam taip, bet tada suabejojau, ar nepamelavau. Gal vis tik tikrai, palyginus su didelėmis šalimis, esame labai saugi ir rami vietovė. Tik patys apie save esame per prastos nuomonės. Užsieniečiai mato geriau.
Visai nesvarbu, kokią vietą kalėdiniame traukinyje žmogus gavo pagal savo bilietą – daugelis keliaujančių bent trumpam persėda į patį pagrindinį krėslą, specialiai pastatytą prie vienos iš eglučių. Tai labiausiai išpuošta vieta, šalia dar įrengtas netikras, bet labai jaukiai šviečiantis židinys. Pridėta daug kitokių vaizdą puošiančių detalių.
Tad visi keliaujantys sėdasi ir tada prašo kitų žmonių, kad juos ten nufotografuotų. Daug kas tame krėsle filmuoja linkėjimus draugams bei giminėms ir, žinoma, bent jau pusei tai darančių niekas nepavyksta iš pirmo karto. Jie kartoja ir kartoja filmavimus bei fotografavimus, kol galiausiai išeina toks rezultatas, kokio ir tikėjosi.
Kadangi šventinis krėslas įrengtas prie vieno iš traukinio tualetų, reikėtų paminėti, kad prie jo nusidriekia ilgesnės eilės. Keliautojai nenori vieni kitiems trukdyti, tad per fotosesijų įkarštį būna prašoma neiti į tualetą, nesutrukdyti kadrui. Kiek pavyko pamatyti, žmonės tikrai labai geranoriški, kantriai laukia. Be to, visai įdomu stebėti tas fotosesijas, įvertinti žmonių fantaziją – kuo originaliau atrodyti savo kuriamame turinyje.
Ypač tada, kai veiksmo imasi socialiniuose tinkluose daugiau sekėjų turintys asmenys, mūsuose vadinami influenceriais. Sutikau net kelias merginas, kurios bandė sukurti turinį „Instagram“ ir „Tik Tok“ platformoms. Jeigu niekada nematėte, kaip vyksta šis procesas, skubėkite į kalėdinius traukinius – daug šansų, kad tapsite liudininkais. Gyvai pamatysite ne tik lietuvių influencerius, bet ir atvykėlius iš kitų šalių.
Aš, pavyzdžiui, mačiau lenkaitę merginą, kuri, prašydama leisti jai ilgiau pabūti ant kalėdinio krėslo, save taip ir įvardijo: „Darau profesionalų „Tik Tok“ filmuką, šiek tiek užtruksiu, atsiprašau.“
Influenceriai dar ne viskas – šventiniuose traukiniuose labai daug šansų pamatyti ir Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždžių. Viename iš reisų, kuriais man teko važiuoti, sutikau net du žinomus veidus. Pirmiausia, lipdami į traukinį apsikabinome ir pasisveikinome su garsiuoju aktoriumi, TV laidų vedėju Vytautu Rumšu jaunesniuoju.
O kelionės metu tame pačiame traukinyje, eilėje prie tualeto, prie to mano jau minėto šventinio krėslo, akis į akį pirmą kartą gyvai pamačiau Marių Gelažniką. Prieš dešimtmetį ir dar seniau itin dažniai elito vakarėliuose, įvairiuose TV projektuose šmėžavusį išskirtinio stiliaus vyrą. Nepastebėti jo neįmanoma – užtikrintumas savimi, ryškus kvepalų šleifas, o svarbiausia – egzotiškas įdegis.
Išdrįsau pakalbinti garsų veidą. Paklausiau, kokiais vėjais jis atsidūrė tokiame traukinyje.
„Jau daug metų gyvenu Tenerifės saloje, Lietuvoje apsilankau retokai. Reikėjo iš Vilniaus nuvažiuoti į Kauną ir visai netyčia papuoliau būtent į šitą reisą. Labai gerai atrodo, aš net stebiuosi, kaip gerai“, – sakė ponas Gelažnikas.
Jis fotografavo ir filmavo papuošimus, replikuodamas, kad senas jo bičiulis Mantas Petruškevičius neblogai padirbėjo, jog turi labai gerą skonį. Dėl to skonio apibūdinimo ponas Gelažnikas visai neklysta, M. Petruškevičius tikrai puikus, savo darbą išmanantis dekoratorius, tačiau šiemet traukinius kalėdoms puošė ne jis.
„LTG Link“ šias paslaugas užsakė iš kitų profesionalių dekoratorių – klaipėdiečių, pavadinimu „MAMin“, kuriems vadovauja kūrybos vadovė Julija Filatova. Sveikinimai, komanda tikrai gerai padirbėjo! Net pats Gelažnikas, tikrai reiklus tokiems dalykams verslininkas, įvertino daugiau nei teigiamai.
„Lietuva labai keičiasi, viskas tik gražėja. Man patinka, šaunuoliai“, – pagyrų toliau negailėjo anksčiau iš žurnalų puslapių visus džiuginęs veidas.
Jeigu dar nespėjote pravažiuoti ypatingai puoštais traukiniais, dar ne per vėlu. Tai galite padaryti ir švenčių metu ar net po jų, nes kursuos iki sausio 9 dienos. O tada dekoratoriai jau viską nupuoš ir į traukinius grįš pilka, niūri kasdienybė.
Šiaip jau, pagalvojus, galėtų geležinkelininkai puoštis ištisus metus, kaip parduotuvių vitrinos. Pavasarį – žiedais ir gėlėmis, vasaros metu – jūros bei ežerų akcentais, rudeniop – grybais, lapais ir kitais tam sezonui tinkamais akcentais. Bet gal tada pasidarytų nebeįdomu, taip stipriai nesidžiaugtume kalėdiniais traukiniais?
