Vietiniai šį Europoje esantį milžinišką pastatą vadina šalies gėda: komunistų partijos lyderis pasauliui norėjo parodyti savo galią

Kad ir ką jūs galvotumėte apie Bukarešto architektūrą bei pastatus, prie vieno objekto privaloma atkeliauti ir jį pamatyti savo akimis. Už mano nugaros šiuo metu yra Rumunijos legenda, pats garsiausias pastatas visoje šalyje – parlamento rūmai, pasakoja DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.

Parlamento rūmams priklauso netgi du oficialūs pasaulio rekordai. Visų pirma, tai yra didžiausias pastatas Europoje. Antra, tai yra pats sunkiausias administracinis pastatas pasaulyje.

Šitas milžinas pastatytas buvusio Rumunijos valdovo, komunistų partijos lyderio ir paskutiniu Europos diktatoriumi vadinto Nicolae Ceausescu iniciatyva. Tai jis norėjo visam pasauliui parodyti savo galią, svajojo viską turėti didžiausio ir geriausio. Akivaizdus didybės manijos pavyzdys. Tauta neturėjo, ko valgyti, normalaus elektros tiekimo, turėjo begalę problemų, o šis veikėjas pildė pamišusias savo idėjas. Tokia yra labai liūdna Rumunijos istorija.

Be abejo, mums, užsieniečiams, šis pastatas labai įdomus – norisi pamatyti, apžiūrėti, paskaityti apie jį. Bet man įdomiau buvo sužinoti, ką patys rumunai galvoja apie savo parlamentą. Pasirodo, yra dvi pusės: vieni sako, kad tai yra pasididžiavimas, rekomenduoja pamatyti, tačiau didesnė dalis pastatą smerkia, juo gėdijasi ir vadina visos Rumunijos tautos gėda. Žinant istoriją, tuos žmones galima suprasti.

Rūmų ilgis – 270 metrų, aukštis – 86 metrai, o plotas, skaičiuojama, užima apie 350 tūkst. kv. m arba, kitaip sakant, 46 futbolo aikštės. Prie projekto statybų dirbo apie 20 tūkst. statybininkų.

Nežinau, ar stebėdami per ekraną jūs suvokiate jo dydį, bet aš ką tik pažiūrėjau, kiek minučių man užtruktų nueiti iki pagrindinio pastato įėjimo. Atrodo, kad dabar stoviu visai šalia, bet teks žygiuoti beveik 20 minučių.

Atitinkamai prie didžiausio pastato yra ir milžiniška tvora. Apeiti visą parlamento rūmų teritoriją trunka apie dvi valandas. Toks jausmas, lyg už tvoros būtų atskiras miestas. Kai Aurimas Valujavičius irklais perplaukė Atlanto vandenyną, galvojau, kaip aš galėčiau įeiti į Lietuvos istoriją. Dabar pagaliau supratau – būsiu pirmas lietuvis, apėjęs aplink Rumunijos parlamento rūmus.

Kai pabandžiau patekti į rūmus, man pasakė, kad reikia iš anksto turėti rezervaciją, o jeigu neturi, reikia eiti dar toliau.

Visus įspūdžius iš Bukarešto žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.