Lietuvos parduotuvėse tvyrojo sąmyšis ir chaosas, kai prasidėjo koronaviruso pandemija. Visi šlavė druską, cukrų, aliejų, miltus, kruopas, konservus ir kitus ilgai negendančius produktus. Daug kam atrodė, kad užsidarys parduotuvės, kad nebus įmanoma gauti maisto. Vėliau prasidėjo spekuliacijos, kad parduotuvės dirbs, bet neturės kuo prekiauti.
Labai panašus scenarijus, tik gal mažesnio kalibro, pasikartojo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Vėl Lietuvos žmonės puolė į maisto prekių parduotuves ir krovėsi ilgai negendančius produktus, kai kur ilgam dingo rupi druska. Kai kur nuo lentynų buvo nušluotas visas tualetinis popierius. Pilnus maišus namo tempę žmonės atrodė persigandusiais veidais ir ruošėsi blogiausiam.
Lietuvių reakcija šiose situacijose niekuo nesiskiria nuo likusio pasaulio. Psichozės dėl galimo maisto prekių deficito pasitaiko visur. Didžiojoje Britanijoje buvo ne vienas tos atvejis, Pietų Amerikos šalyse taip pat, pernai, kai lankiausi Moldovoje, vietinė lietuvė taip pat pasakojo, kad šios šalies gyventojai, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dar labiau nei mes, šlavė parduotuvių lentynas ir tempė viską, ką tik galėjo panešti. Natūralu, žmonės baiminasi, kad bus sudėtinga situacija, kad negalės parūpinti sau ir savo brangiems žmonėms būtiniausių, išgyvenimui reikalingų produktų. Kitaip sakant – galvoja apie blogiausią. Kartais tas panikavimas atrodo juokingas, o kartais nori nenori – į visą tai įsitrauki, kai matai, kad visi kaimynai daro tą patį.
Šią baisią temą buvau visai pamiršęs, kol nenuvykau į protu ir išmintimi garsėjančią Japoniją. Pasirodo, japonai irgi galvoja apie tai, kaip teks gyventi, jeigu jų krašte nutiktų baisi nelaimė. Tik apie tai jie mąsto dar rimčiau, nei mes senutėje Europoje. Šios šalies maisto prekių parduotuvėse, technikos parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, universalinėse krautuvėse, buitinės chemijos parduotuvėse, remonto reikmenų prekybos taškuose jie turi specialius karo ir stichinių nelaimių atvejų skyrius. „Apie nelaimę pagalvok dabar, o ne tada, kai ji nutiks“, – japoniškai skelbia vienas iš plakatų, skatinančių apsipirkti tokiame skyriuje. Protingi žodžiai, negali nesutikti.
„Mes gyvename pavojingoje, seisminėje zonoje, be to, turime neprognozuojamus kaimynus – Šiaurės Korėją, turime būti viskam pasiruošę“, – sako Asami Maeda, parduotuvių tinklo „Loft“ pardavėja, kuri konsultuoja prie būtent tokių, karui, žemės drebėjimui, cunamiui ar kitoms nelaimėms skirtų prekių. Prestižiniame Tokijo Ginza rajone, anot šios pardavėjos, toks skyrelis nėra pats didžiausias, nes aplink vien verslo centrai, biurai, mažai gyvenančiųjų, o į darbą tokius dalykus perka ne visi. Visai kitaip yra gyvenamuosiuose rajonuose, kur stovi daugiabučiai – ten tokių prekių dvigubai ar net trigubai daugiau. Ir jos labai populiarios.
„Visai nesvarbu, ką žmogus gyvenime veikia, apie sudėtingas situacijas mūsų šalyje galvoja visi. Net ir jaunimas, vos tik pradeda gyventi savarankišką gyvenimą, susikuria sau atskirus namus – tarp būtiniausių prekių perka tai, kas ilgai negenda“, – aiškina man ši pardavėja. Jos paprašiau apžvelgti tai, ką jie tokiuose skyriuose parduoda.
Tikriausiai labiausiai dėmesį atkreipia technikos lentynos, kurios nukrautos specializuotais radijo imtuvais, veikiančiais be elektros energijos, užtenka kelių baterijų. Įdomu, kad tokie imtuvai – daugiafunkciniai, beveik visi jie atlieka dar ir prožektoriaus funkciją. „Visa Japonija žino, kad nutikus bet kokiai nelaimei – reikia įsijungti radiją, klausyti nurodymų, kuriuos duos ypatingas situacijas sprendžiančios tarnybos“, – aiškina man vietinis bičiulis, Tokijuje gyvenantis jau septynerius metus. Todėl radijo imtuvus turi absoliučiai visi. Kaip ir prožektorius, nes dažnai, didelių nelaimių atveju, dingsta elektra, o pasišviesti juk reikia. Todėl įrangos kūrėjai sugalvojo radiją sujungti su prožektoriumi. „Tai labai paklausi prekė, turime skirtingų spalvų, dydžių, gamintojų“, – aiškina pardavėja Asami.
Nelaimių atvejams skirtuose parduotuvių skyriuose visada galima rasti daiktų skirtų įžiebti ugnį. Tai degtukai, žiebtuvėliai, tokie specialūs aparatai, kurie Lietuvoje būna pas dujinių viryklių turėtojus. Taip pat įvairios žvakės, kvepiančios, atbaidančios uodus ir t.t. Labai didelis įvairių servetėlių pasirinkimas. Be abejo sausos, tos paprastos, kokių mes ir Lietuvoje turime. Tačiau yra ir daug įdomesnių, pavyzdžiui, servetėlės skirtos valytis dantims. Užsisuki ant piršto ir valaisi, nereikia jokio šepetėlio, nereikia net vandens išsiskalauti. Dar yra valančios servetėlės, kurias pabraukus ant dėmių drabužiuose – šios išnyksta. Paaiškinimuose parašyta, kad geriausiai veikia riebalų dėmes ir pabrėžiama, kad jos neatstoja skalbimo miltelių. Pardavėja paaiškino, kad būna net kažkokios migdančios, raminančios servetėlės, tiems ir toms, kam prasideda baimės ar pykčio priepuoliai. Pasitrini tokia servetėle nosį ir po truputį nusiramini. Primena tuos veiksmo filmus, kur blogiukai norėdami apsvaiginti auką naudoja klofelinu pašlakstytą medžiagos skiautę.
Stichinių nelaimių ir karo atvejų skyriuose galima rasti daug apsauginių plėvelių, maišelių, maišų, dėžių skirtų apsaugoti technikai ir brangiems daiktams nuo vandens, dulkių, sprogimų ir panašiai. Taip pat parduodami įkrauti akumuliatoriai ir elektros generatoriai, kurie sunkios situacijos metu būtų vienintelis energijos šaltinis. Dar galima įsigyti oro filtrus, dujokaukes, įvairių respiratorių.
Tarp didesnių, rimtesnių prekių – miegmaišiai skirti ne tik vienam žmogui, bet ir visai šeimai. Taip pat palapinės, plaustai, pripučiamos valtys – skirti ne iškiloms, o išgyvenimui. Anot pardavėjos, tokios prekės pagamintos iš specialių, atsparesnių medžiagų, jų viduje būna visokių papildomų prietaisų. Kompasai, racijos, šalmai ir t.t.
Vis tik didžiausias pasirinkimas – maisto produktų. Dešimtys skirtingų konservų, su mėsa, žuvimi, paukštiena, daržovėmis, vaisiais, kruopomis. Taip pat daug indeliuose vakuumuotų prekių – salotos, sriubos, troškiniai, makaronai, košės. Bene įdomiausia, mane nustebinusi prekė – konservų indelyje vakuumuota duona. Atidarai indelį – ir ši išsipučia, tampa dideliu kepalu, skirtu bent trims-keturiems asmenims pavalgyti.
Kad japonai nepirktų įprastų maisto produktų, kurių galiojimo laikas gana trumpas, ir nekauptų jų karo, cunamio ar žemės drebėjimo atvejams, daugelis gamintojų šioje šalyje gamina specialius, tam pritaikytus produktus su gerokai ilgesniu galiojimu. Trejus, ketverius metus jie gali stovėti sandeliuke ir nieko jiems nenutiks. Tai atskira maisto ir gėrimų niša, kuri Japonijoje ganėtinai gerai išvystyta.
Japonai nelaukia signalų, kad gali nutikti nelaimė, jie tokiomis prekėmis apsirūpina iš anksto ir sau ramiai gyvena, žino, kad jeigu kas – turės kaip išgyventi, bent jau kurį laiką. Aš stebėjausi, kad jie turi tokius skyrelius, o štai japonai stebėjosi, kad mes Lietuvoje, būdami taip arti šalia grėsmingos Rusijos – nieko panašaus dar nesugalvojome. „Juk tam Putinui bet kas gali šauti į galvą“, – paprotino mane vienas, naujas bičiulis. Ir jis teisus, pagalvojau. Mums reikia tokių prekių, reikia jų visoje Lietuvoje, visose parduotuvėse, kad būtume pasiruošė. Tfu, tfu, tfu, per kairį petį.
